Veterinarai pabrėžia, kad net 80 proc. žirgų savininkų stokoja žinių apie šių gyvūnų priežiūrą ir šėrimą. Todėl vis dažniau fiksuojami kraupūs gyvūnų žalojimo ir marinimo atvejai. Gerai subalansuota mityba lemia arklių sveikatą ir būklę.
Netinkama priežiūra ir jos pasekmės
Žirgų globos asociacijos (ŽGA) darbuotojai pastebi, kad neprižiūrimi gyvuliai dažniausiai patiria fizinių traumų - kanopų ir sąnarių pažeidimų. Po patikrinimų žirgų laikymo sąlygos bei fizinė būklė gerinama.
Pavyzdžiai iš Lietuvos
ŽGA vadovė, laikinai einanti šias pareigas, Rūta Matukonytė sakė nuolat sulaukianti žmonių, pranešančių apie neprižiūrimus gyvulius, skambučių ir laiškų. Asociacijos akiratyje - Šiaulių rajono žirgų perpardavinėtojas. Jo ūkyje jau kelerius metus laikomi liesi, sužaloti, neprižiūrėti gyvuliai.
„Dažnai pagalbos kreipiamės į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistus, nes tokiais atvejais kalbėtis su arklių savininkais būna beviltiška ar net pavojinga dėl jų agresijos“, - pabrėžė R.Matukonytė.
Neatsakingas arklių šeimininkas įpareigotas užtikrinti gyvulių priežiūrą ir gydymą, sudaryti sutartį su privačiu veterinarijos gydytoju, pateikti arklių tapatybę patvirtinančius dokumentus, juos užregistruoti Ūkinių gyvūnų registre.
R.Matukonytė pasakojo ir apie netinkamas žirgų laikymo sąlygas. Buvo gautas pranešimas apie Kaune esantį „žirgyną“ kuriame arkliai laikomi skardiniuose konteineriuose. „Šaltuoju metų laiku toks būstas neigiamai paveiks arklių sveikatą. Drėgmė ir šaltis, sklindantis nuo skardų, paveiks jautrius žirgų plaučius. Į kai kuriuos konteinerius žirgai sukišti po du. Ten trūksta šviesos bei ventiliacijos. Žirgai laikomi prie pat judrių Kauno gatvių“, - sakė l. e. p. ŽGA vadovė.
Nors konteineriuose laikomi žirgai - liesoki, jais jojama. „Vieną šlubuojančią kumelę „Freedom of Galaxy“ surinkę lėšų iš savininko išpirko žmonės. Jų dėka kumelė gydoma ir reabilituojama“, - pabrėžė ji.
Pasak l. e. p. ŽGA vadovės R.Matukonytės, bus siekiama pakartotinio tikrinimo ir žirgų laikymo sąlygų bei fizinės būklės gerinimo. Ji pridūrė, kad ŽGA nariai visada atsako į žmonėms rūpimus klausimus, pataria.
Ką daryti pastebėjus nepriežiūrą
ŽGA vykdo akciją „Neužmerk akių prieš negeroves“, kurios tikslas - stebėti žiaurų elgesį su gyvuliais. Norima, kad kuo daugiau žmonių įsitrauktų į žirgų gerovės kėlimą Lietuvoje. „Norime paraginti, kad žmonės panašiais atvejais neliktų abejingi ir kreiptųsi į mus (ŽGA) arba VMVT. Būtina pateikti vaizdinę medžiagą (nuotraukas arba vaizdo medžiagą)“, - sakė R.Matukonytė.
Tinkama arklių priežiūra: veterinaro patarimai
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijos Arklių skyriaus vedėjas doc. Audrius Kučinskas patarė, kaip tinkamai prižiūrėti gyvulius.
- Kanopų priežiūra: Kartą per 4-6 savaites reikėtų kviestis kalvį.
- Dantų priežiūra: Kartą per pusę metų reikia tikrinti dantis. Jei reikia, rekomenduojama dildyti dantis, nes dantų briaunos gali tapti aštrios ir žaloti burną, be to, arklys tada deramai nesukramtys ir nepasisavins pašaro.
- Parazitų kontrolė: Bent du kartus per metus rekomenduojama duoti vaistų nuo vidinių parazitų, kirmėlių.
Arklio racionas
Mokslininkas pabrėžė, kad 80-90proc. arklio raciono turi sudaryti šiurkštus pašaras. Tam labiausiai tinka šienas ar šienainis. Likusius 10-20proc. turi sudaryti grūdai (geriausia avižos) ar kiti koncentruoti pašarai. Auksinė taisyklė - šerti dažnai ir po nedaug.
Žiemą, ypač esant dideliems šalčiams, kai arkliai laikomi lauke, ypač svarbu, kad jie visada turėtų šieno, nes ėdančių arklių organizmas gamina šilumą.
Mokslininkas pridūrė, kad arkliams gali trūkti mineralinių medžiagų, ypač rudenį, suprastėjus ganiavai, žiemą, kai pašarai mažiau maistingi, arkliams po ligos ir augantiems ar senyvo amžiaus arkliams, kumelingoms ir maitinančioms kumelėms. Geriausia kreiptis į veterinarą, kad jis patartų, kokių papildų vertėtų įsigyti.
LSMI Veterinarijos akademijos Arklių skyriaus vedėjas sakė, kad didžiausias gyvulių plaučių priešas - dulkės, amoniakas, grybelio sporos. Jos sukelia rimtą, neišgydomą plaučių ligą - LOPL (lėtine obstrukcinė plaučių liga), kuri gali ir pražudyti arklį. Norint to išvengti, būtina arklį kuo ilgiau laikyti gryname ore, užtikrinti gerą arklidės vėdinimą, vengti dulkėto pašaro ir kraiko, taip pat kasdien valyti iš gardo išmatas bei šlapimą, išskiriantį amoniaką.
Arkliai šalčio nebijo, tačiau prasčiau pakelia šaltą drėgmę, žvarbų vėją, todėl prastu oru jie privalo turėti kur pasislėpti. Primenama, kad arklys - bandos gyvulys, todėl geriausiai jaučiasi turėdamas bent vieną draugą. Jei arklys laikomas vienas, neretai kyla jo elgesio problemų, jis patiria stresą. Jei negalima turėti antro arklio, jam į kompaniją tiktų ir ožka, avis, net šuo ar katė.
Ko negalima duoti arkliams
Atvažiuodami į ūkį jūs nieko nežinote apie ten gyvenančius žirgus: kokiom ligom jie serga, galbūt turi virškinimo sutrikimų ir t.t. Todėl netgi „nekaltas” gabalėlis cukraus ar duonos gali rimtai susargdinti žirgą arba netgi jį numarinti, jei jis turi rimtų sveikatos problemų!
O sportiniams žirgams sudaromas specialus maisto racionas ir jie yra labai jautrūs mitybos pokyčiams. Be to, tokių lankytojų kaip Jūs - daugybė, ir visi nori duoti tą „mažą gabalėlį”. Taip nepastebimai tas gabalėlis galiausiai virsta į visą kepalą duonos ir net daugiau. Juk niekas tų dozių nesureguliuos ir dėl to išklyla didelė grėsmė žirgo sveikatai ir net gyvybei.
Taigi, prieš vykstant į bet kokį žirgyną privaloma atsiklausti, ar galima žirgus maitinti ir kuo. Iš esmės - dėl žirgo sveikatos ir gyvybės išsaugojimo. Žirgai yra labai jautrūs mitybos pokyčiams. Maža to, tai yra gyvūnai, kurie fiziologiškai negali vemti, net į skrandį papuolus nuodingoms medžiagoms, todėl neatsakingas žirgų šėrimas gali baigtis labai blogai.
Laukinių arklių mityba
Susiduriame tik su laukinėmis rūšimis, tokiomis kaip Prževalskio arklys ar amerikinis mustangas. Arkliai žemėje atsirado gerokai anksčiau už mus, t. y. maždaug prieš 50 milijonų metų. Todėl norint sužinoti, kaip turėtų atrodyti tinkama arklių mityba, verta išeiti iš tvarto ir persikelti į žalias pievas ir stepes, nes ten arkliams labiausiai patinka.
Laukinėje gamtoje gyvenantys arkliai nuolat juda. Diena iš dienos jie klajoja ir keliauja po dideles teritorijas, grauždami žolę ir kitus augalus. Taigi žolė yra tai, ką arkliai mėgsta labiausiai. Laisvėje gyvenančių arklių racione taip pat rasite lapų, samanų, jaunų ūglių ar krūmų. Laisvieji arkliai taip pat neatsispiria medžių žievei, kurią kartkartėmis suvalgo.
Tačiau tai, kad arkliai yra žolėdžiai, nereiškia, kad jie gali pjauti visus augalus. Yra daug augalų, kurie kenkia mūsų draugams, pavyzdžiui, rūgštynės ar rykštenės. Arkliai nuodingą maistą atpažįsta pagal skonį ir kvapą. Augalo išvaizda nėra tokia svarbi.
Kartu pravartu žinoti, kad naminiai arkliai gali būti mažiau jautrūs kenksmingoms medžiagoms, be kita ko, dėl netinkamos mitybos ar veisimo klaidų, todėl prieš išleisdami žirgą į ganyklą patikrinkite, kas auga ganykloje. Jei kviečiate arklius į savo sodą, patikrinkite, ar jame nėra kukmedžio, kuris yra nuodingas arkliams.
Laukiniai arkliai maitinasi 12-16 valandų per parą ir per tą laiką suėda 11-14 kg sauso pašaro. Tačiau laukinėje gamtoje gyvenančių arklių gyvenimo būdas skiriasi ir jie nuolat juda. Kita vertus, jūsų draugui reikia valgyti dažnai ir nedideliais kiekiais - tuoj pat pasakysime, kodėl. Maisto kiekis, be kita ko, priklauso nuo gyvūno svorio. Žirgas, sveriantis 450 kg, per dieną turėtų suėsti apie 7-8 kg šieno, kuris padalijamas mažiausiai į 3 porcijas. Geriausia maistą padalyti į 5 porcijas. Didelė klaida žirgą šerti retai ir dideliais kiekiais.
Arklių virškinimo sistema ir mitybos ypatumai
Arklių mitybą ir šėrimą lemia anatomija, tiksliau - virškinimo sistemos sandara. Arkliai turi mažą skrandį, savo dydžiu primenantį regbio kamuolį. Jo talpa - nuo 12 iki 15 litrų. Arklio plonosios žarnos ilgis yra nuo 15 iki 30 metrų. Nuolatinis virškinamojo turinio tiekimas apsaugo žarnyno raukšles nuo susisukimo, kilpų susidarymo ir persidengimo bei apsaugo nuo opaligės. Dėl virškinimo sistemos struktūros arkliai negali vemti.
Pagrindiniai mitybos elementai
Tinkamame arkliams skirtame racione yra reikiamas kiekis:
- Maistinės skaidulos
- Baltymai
- Mineralai
- Vitaminai
- Kalorijos
Kartu turite žinoti, kad nėra vienos vienintelės tinkamos dietos arkliams, nes tinkamas maistinių medžiagų pasirinkimas, be kita ko, priklauso ir nuo kitų dalykų:
- Treniruočių intensyvumas
- Kūno svoris
- Temperamentas
- Medžiagų apykaitos greitis
- Amžius
Pašarai arkliams
Vertingiausios žolės arkliams yra vadinamosios žaliosios žolės, t. y. ganyklose auginamos žolės (žr. laukiniai arkliai). Ganydami arklius pievoje, vietą reikėtų kruopščiai parinkti, nes kai kuriose žolėse gali būti sunkiųjų metalų ir pesticidų. Naminių arklių šėrimo pagrindas yra šienas, arba vadinamasis rupusis pašaras. Tai išdžiovinta pievų žolė.
Šieno kokybė, be kita ko, priklauso nuo dirvožemio kokybės, klimato, džiovinimo būdo ar amžiaus. Daugiau nei vienerių metų senumo šienas yra mažiau vertingas ir mažiau skanus. Be to, sename šiene dažnai būna daug dulkių, erkių ir ne kartą jame vystosi pelėsiniai grybai. Toks mišinys kenkia mūsų draugams, nes sukelia alergiją ir kvėpavimo takų sutrikimus.
Vertinamas šienas, kuriame yra daug liucernų, o šienas, kuriame yra daug rūgščių žolių, yra mažiau maistingas. Klaidinga žirgams duoti šieno iš nepatikrinto šaltinio, nes jame gali būti cheminių medžiagų. Be šieno, stambiajam pašarui taip pat priskiriami komerciniai pašarai, pavyzdžiui, smulkinti pašarai. Pastarieji yra standartizuoti ir užtikrina, kad kiekviename racione yra vienodas maistinių medžiagų kiekis. Gyvūnų augintinių parduotuvėse rasite liucernos ir žolės rupinių. Liucernos pjuvenos labai vertingos, nes jose gausu baltymų, kalcio ir vitaminų. Be to, susmulkinta žolė leidžia žirgui geriau įsisavinti kietąjį pašarą.
Koncentruoti pašarai
Tarp koncentruotų pašarų skiriami visaverčiai pašarai ir balansiniai pašarai. Tarp visaverčių pašarų rasite daug energijos turinčių pašarų, mažai energijos turinčių pašarų ir pašarų, padedančių žirgui priaugti svorio. Balanseriuose yra daugiau koncentruotų maistinių medžiagų. Tiek balansiniai, tiek visaverčiai pašarai šeriami kartu su stambiaisiais pašarais (šienu), kurie sudaro pašaro pagrindą. Klaidinga teikti pirmenybę stambiajam pašarui ir šerti jį prieš stambiuosius pašarus.
Daug kartų arklių savininkai papildomai šeria arklius avižomis. Avižos turi ir priešininkų, ir šalininkų. Tačiau svarbu prisiminti, kad tai yra daug angliavandenių turintis maistas.
Kumeliukų mityba
Arkliai geria pieną, bet ne ilgiau kaip iki devynių mėnesių amžiaus. Praėjus maždaug dvidešimčiai minučių po gimimo kumeliukui išsivysto žindymo refleksas. Per pirmąsias 24 valandas jaunas arklys gali išgerti iki 8 litrų pieno (priešpienio) per dieną. Vėliau šis kiekis padidėja iki 15 litrų. Kiauliukai ėda iki 30 kartų per dieną, todėl labai svarbu pasirūpinti žindančios kumelės sveikata ir mityba. Ne veltui žindančių kumelių mityba panaši į intensyviai besitreniruojančių arklių mitybą. Nėštumas ir žindymas žirgui yra didelis krūvis. Tinkama mityba turi įtakos sveikai motinai ir kumeliukui bei tinkamai pieno gamybai. Kumelei reikia maitinti kumeliuką ir save. Svarbu žirgą šerti baltymingais ir kalcio turtingais pašarais. Taip pat praturtiname racioną linų sėmenimis ir sėlenomis.
Sportinių arklių mityba
Sportinių arklių racioną taip pat sudaro stambusis (pagrindinis) ir koncentruotasis pašaras. Be to, nustatant žirgo racioną labai svarbu atsižvelgti į treniruočių intensyvumą. Sportiniam žirgui taip pat svarbu suvartojamų baltymų kokybė ir kiekis, nes treniruočių metu vyksta raumenų audinio mikropažeidimai, o baltymai pagreitina raumenų regeneraciją. Mityboje taip pat svarbūs elektrolitai: natris, kalis, magnis, chloras ir vitaminai, įskaitant vitaminą E.
Pagrindiniai mitybos principai
Arkliai yra nepaprastai gražūs ir jautrūs gyvūnai, kuriems maistas, vos pasirūpinus išgyvenimu, yra pagrindinis poreikis. Arklių mityba grindžiama stambiaisiais pašarais ir koncentruotaisiais pašarais, nuo kurių priklauso gyvulio sveikata. Atminkite, kad nėra vienos universalios dietos arkliams. Pašarų ir maistinių medžiagų pasirinkimui, be kita ko, įtakos turi žirgo gyvenimo būdas, svoris, temperamentas, kondicija ir bendra būklė. Bet koks mitybos pakeitimas turėtų būti įvedamas lėtai. Be to, arkliai mėgsta ritualus ir nustatytą grafiką, todėl šerkite juos tam tikru laiku. Priešingu atveju jie gali būti neramūs.