Iš stuburinių gyvūnų gausiausia rūšimis yra žuvų klasė. Pasaulyje priskaičiuojama daugiau nei 30 tūkst. rūšių, o Lietuvoje - 66 rūšys ir dar 11, sutinkamų Baltijos jūroje mūsų pakrantėje.

Žuvų Ištekliai ir Nykimo Problema

Nyksta žuvys - šią liūdną žinią pastaruoju metu vis dažniau linksniuoja tiek aplinkosaugos specialistai, tiek kukliu laimikiu besiskundžiantys žvejai ar žuvies kainų pokyčiais besistebintys pirkėjai. Pasak Edmundo Greimo, Lietuvos gamtos fondo direktoriaus, žuvies pagaunama daugiau nei jos spėja užaugti - vyksta nuolatinis išteklių pereikvojimas. „Net 88 proc. Europos komercinių žuvų rūšių yra išgaudomos, viršijant maksimalų tausią žvejybą užtikrinantį sugaunamos žuvies kiekį“, - sako Lietuvos gamtos fondo (LGF) atstovas Robertas Staponkus.

Pastaruoju metu net 88 proc. Europos komercinių žuvų rūšių yra išgaudomos viršijant maksimalų tausią žvejybą užtikrinantį sugaunamos žuvies kiekį. „Liūdna, bet situacija tokia, kad žuvys nyksta. Iš mums gerai pažįstamų rūšių sparčiausiai nyksta ungurys. Jei ne šios žuvies įveisimo programa Lietuvoje, jos jau greičiausiai nebesutiktume. Tarptautinė jūrų tyrinėjimo tarnyba, kurią sudaro Europos žuvininkystės srityje dirbantys mokslininkai, rekomenduoja nutraukti ungurių žvejybą. R. Staponkus atkreipia dėmesį, kad žuvies pasiūlą formuoja ne gamintojai ar pardavėjai, o vartotojai.

Kaip Apsaugoti Žuvų Išteklius?

Atsakingas vartojimas gali padėti išsaugoti nykstančias žuvų rūšis. Pasak pasaulinės maisto ir žemės ūkio organizacijos, nuo 1961-ųjų žuvies vartojimas augo dvigubai greičiau nei jos ištekliai - nenuostabu, kad nemažai rūšių atsidūrė dideliame pavojuje.

LGF, bendraudarbiaudami su Pasaulio gamtos fondu (WWF), visuomenei netrukus pristatys atnaujintą žuvies ir jūros produktų vadovą sąmoningam vartotojui „Žuvies gidas“, kurio paskirtis - padėti atsakingai išsirinkti žuvį ir kitas jūros gėrybes, tausojant jų išteklius.

Miestai išreiškia savo susirūpinimą opia problema - nykstančiomis žuvies rūšimis - ir jungiasi prie Lietuvos gamtos fondo inicijuotos „Nyksta žuvys“ kampanijos. Taigi, siekiant išsaugoti žuvies ir jūros gėrybių išteklius, didelė atsakomybė tenka būtent vartotojams.

Kaip Sąmoningai Rinktis Žuvį?

Žuvininkystės specialistai pateikia keletą rekomendacijų, kaip sąmoningai pasirinkti žuvį:

• Rinkitės didesnę žuvį ar filė išpjovą. Tokiu būdu bus užtikrinama, kad žuvis nebuvo sugauta per anksti ir spėjo išneršti - palikti palikuonių.
• Venkite silpnai išsivysčiusių šalių produkcijos.
• Ieškokite vietinių žuvų rūšių. Kviečiu rinktis iš vietinių gausių žuvų rūšių, pavyzdžiui: karpių, strimelių, Baltijos šprotų ir kitų.
• Nepirkite giliavandenių bei itin retų žuvų. Nepirkite į tarptautinę (IUCN) ir į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktų, taip pat giliai gyvenančių žuvų rūšių kaip, sakykime, jūros ešerio.
• Vadovaukitės Nystazuvys.lt žuvies gidu. Šiame gide pateikiama informacija apie daugelį Lietuvoje parduodamų populiarių žuvų rūšių. Visos žuvys čia pažymėtos šviesoforo principu: žalia (valgyk), geltona (pagalvok) ir raudona (atsisakyk) spalvomis. Žinoma, reikia nepamiršti, kad ta pati rūšis, priklausomai nuo pagavimo vietos ir būdo, gali priklausyti ne vienai kategorijai.

„Labai svarbu suprasti, jog rinktis žuvį atsakingai - nereiškia jos visiškai atsisakyti. Žuvis yra skanus ir naudingas sveikatai produktas, tad juo mėgautis tikrai reikia. Tiesiog prisiminkime, jog pasiūlą formuoja ne gamintojai, o vartotojai. Nei žuvies mėgėjai, nei žvejai, nei tiekėjai nenori, kad žuvies nebeliktų. Bėda ta, kad žuvies išteklių sąskaita siekiama gauti kuo didesnį pelną, o didelė konkurencija tarp žvejų neleidžia savanorišku pagrindu riboti mažėjančių išteklių gaudymo - juk visada atsiras žvejų, kurie į tokius susitarimus numoja ranka.

Taigi, ką svarbu žinoti, perkant žuvį ir jūros gėrybės? Pirmiausia, pasidomėkite, kur šios buvo sugautos ar užaugintos. Klausimai gali paskatinti verslininkus pardavimui ieškoti gausesnių ir atsakingai gaudomų rūšių. Nepirkite į Raudonąją knygą įtrauktų, taip pat giliai gyvenančių žuvų rūšių kaip, sakykime, jūros ešerio. Šios žuvys auga lėtai, tad jų ištekliai yra itin jautrūs pergaudymui, o jų žvejyba menkai reguliuojama.

Geriau rinktis didesnes žuvis, nes, jei perkate jauną, mažo dydžio žuvį, didelė tikimybė, kad ji nebus nė karto išneršusi. Rekomenduojama ieškoti vietinių gausių žuvų rūšių, pavyzdžiui: karpių, strimelių, Baltijos šprotų ir kitų.

Žuvies Gidas: Valgyk, Pagalvok, Atsisakyk

LGF, bendraudarbiaudami su Pasaulio gamtos fondu (WWF), visuomenei netrukus pristatys atnaujintą žuvies ir jūros produktų vadovą sąmoningam vartotojui „Žuvies gidas“, kurio paskirtis - padėti atsakingai išsirinkti žuvį ir kitas jūros gėrybes, tausojant jų išteklius. Leidinyje žuvys suskirstytos į tris kategorijas: „Valgykite į sveikatą!“, „Atsargiai - pasidomėkite ir pagalvokite!“ ir „Nepirkite!“.

• „Valgykite į sveikatą!“ žuvų grupėje esančioms žuvims net ir intensyvi žvejyba nekelia grėsmės išnykti. Deja, šioje kategorijoje kasmet vis mažėja žuvų rūšių, kurias galima rinktis ramia sąžine. Be dvejonių galite pirkti MSC ir ASC sertifikuotus produktus, kurių žvejyba yra stebima sertifikatą suteikiančių organizacijų.
• „Atsargiai - pasidomėkite ir pagalvokite!“ grupės žuvims intensyvi žvejyba kol kas dar nekelia grėsmės išnykti, tačiau rekomenduojama mažinti jų pirkimą bei vartojimą dėl to, kad vis dar neturima pakankamai duomenų apie šių žuvų rūšių paplitimą (jų gali būti daug mažiau, negu manoma) arba jų žvejybos, auginimo būdai kenkia aplinkai.
• „Nepirkite!“ kategorijoje esančių žuvų rūšių rekomenduojama visai nepirkti, tokiu būdu neprisidėti prie intensyvios jų žvejybos, nes žuvų pagaunama kur kas daugiau nei iš tiesų leidžiama. Minėtoms žuvų rūšims gresia išnykimas, o jų žvejyba kelia didelį pavojų aplinkai.

Jei turite galimybę, pasistenkite nepirkti ungurio, menkės, oto, jūros ešerio, daugumos rūšių tuno, taip pat ryklių ir rajų mėsos, tropinių krevečių. Pasidomėti reikėtų ir apie tokias žuvis, kaip jūros lydeka, Aliaskinė rudagalvė menkė, skumbrė, šiaurinės krevetės, paprastasis vilkešeris.

Žuvų Ištekliai Lietuvos Vandenyse

Lietuvos ežeruose, upėse ir mariose skaičiuojama per 36 žuvų rūšys. Keletas jų yra įrašytos į Raudonąją knygą. Dėl sparčiai mažėjančių žuvies išteklių nuo 2015 metų pradžios įsigaliojo verslinės žvejybos draudimas Lietuvos ežeruose bei upėse.

„Bendra išvada yra tokia: tuose vandens telkiniuose, kur šiuo metu nevyksta jokia verslinė žvejyba, žuvų ištekliai ir toliau didėja. Ypač pastebimas lynų, karšių pagausėjimas, daugiau pasitaiko ir lydekų, tačiau lydekos mėgiamos žvejų mėgėjų, todėl jų populiacijai daromas didelis poveikis. Jos yra labai mikliai išgaudomos: nors ir yra intensyviausiai veisiamos, bet ir intensyviausiai gaudomos. Ešerių stambesnių taip pat pastebimai daugiau”, - teigia Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus vyresnysis mokslo darbuotojas Tomas Virbickas.

Žuvų išteklių pagausėjimą ežeruose bei upėse pastebi ir apie žvejybą rašantis žurnalistas ir žvejybos entuziastas Dalius Rakutis. Pašnekovo teigimu, sustiprinta kontrolės funkcija apsunkino gyvenimą brakonieriams ir jų tiesiog ėmė mažėti. Intensyviausiai gaudomos žuvys plėšrūnės. Klaipėdos universiteto Jūrų technologijų ir gamtos mokslų fakulteto lektorius Antanas Kontautas pastebi, kad pastaruoju metu suintensyvėjusi mėgėjiška žvejyba, orientuota į žuvis plėšrūnes, taip pat palieka pėdsaką šalies ežeruose.

Žuvų Rūšys Lietuvos Ežeruose

GRYNAS.lt, remdamasis Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus vyresniojo mokslo darbuotojo T. Virbicko dar šiais metais parengtu tyrimu, pateikia duomenis apie kelių didžiausių Lietuvos ežerų žuvingumą.

Štai keletas pavyzdžių:

• Dūkšto ežeras: ešerys, kuoja, raudė, lynas, karšis, lydeka, paprastoji aukšlė, plakis, pūgžlys.
• Sartų ežeras: ešerys, kuoja, raudė, lynas, sidabrinis karosas, karšis, lydeka, sterkas, šamas, salatis, karpis, plakis, paprastoji aukšlė, pūgžlys, gružlys.
• Rėkyvos ežeras: ešerys, kuoja, raudė, karšis, lydeka, pūgžlys, gružlys.
• Ilgio ežeras: ešerys, kuoja, plakis, lydeka, karšis, pūgžlys.
• Rubikių ežeras: ešerys, kuoja, raudė, lynas, paprastasis karosas, karšis, lydeka, sterkas, plakis, paprastoji aukšlė, pūgžlys.

Leidžiamo žvejoti dydžio žuvų kai kuriuose ežeruose gal ir nėra labai daug, tačiau mokslininkų tyrimai rodo, jog dar augančių žuvyčių skaičius nemažas, todėl kol kas ežeruose žuvų tikrai netrūks.

---