Didžiųjų metų švenčių periodas - tikras darbymetis gydytojams gastroenterologams. Įvairūs virškinimo, kepenų funkcijų sutrikimai, ūminiai ir lėtiniai kasos uždegimai - tai dažniausios priežastys, dėl kurių į gydytojus ir ligoninių priėmimo skyrius kreipiasi kone vos nuo šventinio stalo pakilę pacientai.
Apie tai, kaip tinkamai mėgautis šventinėmis vaišėmis, kad vėliau netektų kęsti skaudžių persivalgymo pasekmių, pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja gastroenterologė Agnė Šiatkienė.
Saikingos vaišės - geriausia dovana sveikatai
Paprastai per pietus ar vakarienę valgome vieną, du patiekalus. O štai per Kūčias mūsų laukia gausiai nukrautas stalas, kiekviena šeimininkė siūlo paragauti jos paruošto ypatingo patiekalo.
Jos teigimu, po truputį ragaudami kiekvieno iš 12 patiekalų tikrai neliksime alkani, o štai jei mišrainės prisikrausime pilną lėkštę, jau po trečio patiekalo pasijusime apsunkę. Būtent ragauti, pasak gydytojos gastroenterologės, turėtų būti raktinis Kūčių vakarienės žodis.
Persivalgius atsiranda pilnumo jausmas, pilvo pūtimas, gali prasidėti viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, pykinimas, paūmėti refliuksas.
„Organizmas tiesiog nespėja išskirti tiek daug fermentų, kad suvirškintų tokį kiekį maisto, todėl atsiranda daug nemalonių su virškinimu susijusių pojūčių. Prieš šventes reikėtų pagalvoti ir apie dovaną sau. Saikas yra pati geriausia dovana savo organizmui ir sveikatai“, - sako gydytoja gastroenterologė Agnė Šiatkienė ir atkreipia dėmesį, kad nepersivalgyti ypač svarbu turintiems jautresnį skrandį, sergantiems gastroezofaginio refliukso liga, taip pat anksčiau sirgusiems kasos uždegimu, mat gausios ir riebios vaišės gali paskatinti šių ligų paūmėjimą.
Rekomenduojama pradėti nuo daržovių ir vaisių
Tradiciniai Kūčių valgiai yra gana sunkūs - sūri silkė, mišrainės su majonezo padažais, grybai, riešutai, kisielius, mieliniai pyragėliai. Dabar ant Kūčių stalo dažnai galima rasti ir jūrų gėrybių, o mandarinai jau seniai yra tapę pagrindiniu žiemos švenčių vaisiumi.
Anot gydytojos, pirmiausia reikėtų valgyti vaisius ir daržoves, nes jie lengviausiai virškinami, kai yra vieni skrandyje. Po gausios vakarienės suvalgytas mandarinas skrandyje ima pūti ir rūgti, todėl atsiranda nemalonus pilvo pūtimo jausmas.
Po vaisių ir daržovių geriausia valgyti baltyminius produktus - žuvį ir kitas jūrų gėrybes. Po valandos ar kelių galima pasimėgauti ir desertu.
Seilės apvirškina angliavandenius, todėl greičiau pajuntamas sotumas. „Kramtymas - tai virškinimo proceso pradžia. Be to, gerai sukramtytas maistas palengvina visų virškinimo organų darbą. Kąsnį reikėtų kramtyti apie 20 kartų. Iš pradžių tai nėra paprasta užduotis, tačiau visko išmokstama“, - sako gydytoja A.
Laukdami šventinės vakarienės didiname persivalgymo riziką
Gydytoja atkreipė dėmesį ir į dar vieną lietuvių įprotį. Kūčių dieną tradiciškai valgome mažai arba netgi nevalgome iki pat vakarienės.
„Taip elgtis tikrai nerekomenduočiau. Žmogus turi valgyti mažiausiai penkis kartus per dieną. Išsibalansavus alkio ir sotumo pojūčiui, į maistą pradedame žiūrėti kaip į grobį, stengiamės jo prisiryti ir natūraliai persivalgome. Be to, ilgai nevalgius kaupiasi skrandžio sultys, tulžies rūgštys, todėl po ilgesnio nei 6 val. laikotarpio suvalgytas maistas nėra pakankamai apvirškinamas. Ilgai nevalgius, dažniausiai suvartojame dvigubai didesnį kiekį maisto, todėl atsiranda nemalonus pilnumo jausmas, diskomfortas epigastriumo srityje, pilvo pūtimas“, - sako gydytoja gastroenterologė.
Tarp vaišių rekomenduojama pakilti nuo stalo
Kadangi šventinis vakaras tęsiasi ilgai, per vakarienę būtinai reikėtų pakilti nuo stalo ir pajudėti. Geriausia būtų pasivaikščioti lauke, pavyzdžiui, nueiti prie kalėdinės eglutės ar tiesiog pasivaikščioti.
„Daug prisivalgius kraujotaka susikoncentruoja skrandyje ir plonajame žarnyne, kur vyksta virškinimo procesas, žmogus aptingsta, tampa vangus, jam nesinori judėti. O judėti reikia. Bent jau atsistoti ir pasivaikščioti. Taip atsitrauksime nuo valgymo ir kartu padėsime skrandžiui susitvarkyti su Kalėdų vaišių iššūkiu“, - pataria gydytoja A. Šiatkienė.
Riebaus maisto ir alkoholio derinys - viena dažniausių ūmaus pankreatito priežasčių
Šventės - šeimos, giminių susitikimo metas, kur, deja, retai apsieinama be alkoholio. „Klaidinga manyti, kad alkoholis pagerins virškinimą. Kaip tik atvirkščiai, dėl jo organizmas netenka skysčių, o jeigu dar valgysime riebų maistą, pavyzdžiui, lašišos kepsnį, ir kartu vartosime stiprų alkoholį, gali išsivystyti ūmus kasos uždegimas - pankreatitas. Noriu atkreipti dėmesį, kad pankreatitas nėra užkietėjusių alkoholikų liga, gali užtekti ir vieno karto.
Kartu valgomas riebus maistas ir stiprus alkoholis - dažniausia pankreatito priežastis, bet šią ligą gali lemti ir akmenys tulžies pūslėje arba tulžies latakuose, įvairios genetinės ligos, taip pat vaistai“, - sako gydytoja gastroenterologė A.
Ūmus pankreatitas prasideda stipriu skausmu duobutės, kitaip vadinamo epigastriumo, šonkaulių srityje arba po kairiuoju šonkaulių lanku. Jam taip pat būdingas juosiantis skausmas, kuris plinta į nugarą. Prasideda pykinimas, vėmimas, žmogus gali karščiuoti, prakaituoti. Tokiu atveju būtina kuo skubiau kviesti greitąją pagalbą, nes namų sąlygomis pankreatito išgydyti neįmanoma, kartais to nepavyksta padaryti ir ligoninės reanimacijoje.
„Kasa gamina fermentus, kurie padeda virškinti ir įsisavinti maistingąsias medžiagas. Paprastai fermentai aktyvuojasi tik tuomet, kai patenka į dvylikapirštę žarną, tačiau, suvalgius riebaus maisto ir užgėrus jį stipriu alkoholiu, šis procesas sutrinka. Fermentai aktyvuojasi jau kasoje ir pradeda negrįžtamai naikinti jos audinį. Tuomet sutrinka ir kita kasos funkcija - cukraus kiekio reguliavimas. Visa tai gali įvykti labai staiga ligi tol sveikam žmogui“, - sakė Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gastroenterologė A. Šiatkienė.
Gydytoja įspėja, kad pacientams, kurie sirgo ūmiu pankreatitu, liga gali pasikartoti, ypač jei jie nepakeis mitybos įpročių. Alkoholio derėtų atsisakyti visiškai, nes kitas ūmaus pankreatito priepuolis gali būti lemtingas.
Lėtiniai pankreatitai pasireiškia ne taip audringai. Šia liga sergantis žmogus neturi apetito, jį pykina, gali varginti viduriavimas. Jei jis nesikreipia į gydytojus, dėl lėtinio pankreatito ilgainiui sunyksta didžioji kasos audinio dalis, organizme sutrinka cukraus kiekio reguliavimas, prasideda diabetas. Anot gydytojos, Lietuvoje daug diabeto atvejų yra sukelti būtent lėtinio pankreatito, kurio būtų galima išvengti reguliuojant mitybą ir atsisakius alkoholio.
Dar viena šventinė „dovana“ - ūmus kepenų nepakankamumas
Dar viena per šventes pasitaikanti pavojinga liga - ūmus kepenų nepakankamumas, kurį taip pat išprovokuoja alkoholis. „Prasidėjus ūmiam kepenų nepakankamumui, žmogus pagelsta, padidėja pilvo apimtis, atsiranda maudimas po dešiniuoju šonkaulių lanku, padidėja spaudimas vartų venos baseine, gali prasidėti kraujavimas iš stemplės venų, sutrikti kraujo krešėjimas. Nedidelį alkoholio kiekį kepenys suskaido, tačiau, reguliariai vartojant didesnius jo kiekius, kepenys suriebėja, vystosi fibrozė - kepenyse suveši jungiamasis audinys. Paskutinė kepenų nepakankamumo stadija - cirozė, kurios metu vystosi hepatinė encefalopatija - žmogus tampa nekontaktiškas, praranda protinius gebėjimus. Deja, tokia kepenų cirozės stadija yra negrįžtama. Jei žmogus gydosi ir pakeičia gyvenimo būdą, ligą galima tik pristabdyti“, - sako gydytoja gastroenterologė A. Šiatkienė. Vienintelė išeitis - kepenų persodinimas.
Kaip ir kada gerti vandenį?
„Stiklinę vandens reikėtų išgerti likus valandai iki valgio. Tuo tarpu užgerti maisto dideliu kiekiu vandens nereikėtų, nes taip praskiedžiame skrandžio sultis ir apsunkiname virškinimo procesą“, - sako gydytoja gastroenterologė A. Šiatkienė. Geriausia vandenį gurkšnoti po truputį visą dieną. Jei maistas sprangus ar troškina, taip pat reikėtų gurkštelėti vandens.
Optimalus maisto kiekis - pusė litro
Idealu, kai skrandyje yra ne daugiau kaip pusė litro susmulkinto maisto. Kad būtų paprasčiau įsivaizduoti, vieno valgymo metu skrandį reikėtų pripildyti tiek maisto, kiek telpa žmogaus kumštyje. Tiesa, per šventes į skrandžius patenka litras, o kartais net 3 litrai maisto. Tuomet sutrinka skrandžio motorika, jis suglemba, o dėl sutrikusios išskiriamų fermentų pusiausvyros sutrinka ir tolesnis maisto kelias žarnynu. Tokiu atveju vienintelė išeitis - nebevalgyti, o kitą dieną rinktis lengvesnį maistą.
Kūčiukai - tradicija ir skonis
Palengvina švenčių laukimą Marijampolėje įsikūrusioje „V.Giraičio kepykloje“ kūčiukai pradėti kepti gerokai prieš šventes. „Žmonės tiesiog mėgaujasi, pasiilgę per metus to skonio. Kūčiukai padeda laukti Kalėdų, pasimėgaujant jais prie arbatos“, - šypsosi kepyklos bendraturtė Alma Giraitienė.
A.Giraitienė nesiima prognozuoti, kokį kiekį kūčiukų teks iškepti šiemet, bet pernai iškeptus skaičiuoja tonomis. Pirktinį gaminį, jos svarstymu, žmonės renkasi dėl įvairių priežasčių: „Atrodo, kad tai labai paprastas produktas, bet jam pagaminti reikia ir įgūdžių, ir žinių, ir laiko. Žmogui gal paprasčiau nueiti nusipirkti kūčiukų, o jiems kepti skirtą laiką skirti kitam darbui ar pomėgiui, o gal susitikimams“, - svarsto kepyklos šeimininkė.
Kai kuriose Lietuvos vietose prėskučiais vadinamų kepinių pavadinimas sufleruoja ir jų esmę: paprastas, pasninkinei Kūčių vakarienei skirtas patiekalas. Dalis kūčiukus namuose kepančiųjų „liesumo“ taisyklės vis dar prisilaiko (nededa sviesto, kiaušinių, pieno - red.), tačiau verslas priverstas atsižvelgti į vyraujantį pirkėjų skonį.
Mūsiškiai natūraliai rauginti, bet saldesni. „Kepdami turime derintis prie šiuolaikinio skonio, prie pirkėjo diktuojamų sąlygų. Jau labai nedaug žmonių supranta tuos prėskus kūčiukus. Aišku, cukraus proto ribose, bet kepame tokius, kad būtų šios dienos valgytojui priimtina“, - atskleidžia A. Giraitienė.
Technologės nuomone, geri kūčiukai negali labai greitai pritraukti drėgmės ir pamerkti į aguonpienį nevirsta koše. „Man patinka, kai pamirkusių kūčiukų viduriukas lieka tvirtas, bet išbrinkusius juos būtų galima valgyti nekandant. Yra visokių technologinių dalykų, kurie padeda tai padaryti, ir mes turime keletą paslapčių“, - juokiasi kepyklos bendraturtė.
Jos tvirtinimu, tinkamai iškepti ir laikomi kūčiukai gali išstovėti ir keletą mėnesių. Esą kepykloje eksperimentuojant kūčiukus be vargo išlaikė apie pusę metų.
„Žinoma, jie šiek tiek paseno: sužiedėjo, pradėjo jaustis ne toks geras aguonų skonis. Tiesiog pasidarė džiūvėsėliai“, - pasakoja ji.
Naudingi patarimai kepantiems kūčiukus
- Jei į kūčiukų tešlą dėsite daugiau mielių, jie bus minkštesni.
- Riebalai (aliejus ar sviestas) jiems suteiks trapumo ir prailgins galiojimo laiką. Tokius traškius kūčiukus skanu valgyti ir vienus.
- „Liesi“ kūčiukai labiau tinka mirkyti, nes pamerkti geriau išlaiko formą.
- Į aguonpienį merkiami prėskučiai turėtų būti mažiau saldūs, nes saldus ir aguonų pienas.
- Tešla turi būti gana kieta - kietesnė nei mielinio pyrago.
- Jei netoleruojate glitimo, kvietinius miltus galima keisti grikiniais.
- Žaliavalgiai kūčiukus gamina iš riešutų, aguonų ir medaus, pagamintus sudžiovina.
Svarbu nepamiršti, kad šventės skirtos ne tik gardžiam maistui, bet ir maloniam laikui su artimaisiais. Saikingumas ir sąmoningas valgymas padės išvengti nemalonių pojūčių ir leis pilnai mėgautis šventine nuotaika.