Jaunųjų gydytojų asociacija reiškia didelį susirūpinimą dėl pasiūlytų „Pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XII-2608 3, 10 ir 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto“ pataisų. Nepaisant to, kad daugiau nei 50 tūkstančių Lietuvos porų susiduria su dėl nevaisingumo kylančiais emociniais, finansiniais ir socialiniais iššūkiais, Pagalbinio apvaisinimo įstatymo priėmimas užtruko daugiau nei dešimtmetį. Šių metų rugsėjo mėnesį LR Seimas priėmė modernų, tarptautinius teisės aktus bei gerąją klinikinę praktiką atitinkantį Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kuriuo įteisinta nevaisingų porų teisė gauti moderniausią prieinamą gydymą.

Esame įsitikinę, kad sveikata yra viena svarbiausių mūsų šalies žmonių vertybių, todėl jai pasiekti taikomos priemonės turėtų būti pažangios ir racionalios, svarbūs su Lietuvos žmonių sveikata susiję sprendimai turėtų būti priimti argumentuotų diskusijų metu ir paremti įrodymais pagrįstais principais.

Nevaisingumo gydymo metodai ir embrionų šaldymo svarba

Šiuo metu pasaulyje yra daug skirtingų pagalbinio apvaisinimo metodų ir technologijų, padedančių poroms pastoti. IVF - angl. In Vitro Fertilization reiškia, kad pats apvaisinimas (kiaušialąstės ir spermatozoido susijungimas) įvyksta ne moters lytiniuose takuose, o už organizmo ribų - t.y. laboratorijoje.

Įprastai, IVF metu iš moters išgauta kiaušialąstė (ar kelios) yra įdedama į petri lėkštelę su specialiu mediumu. Ten taip pat yra įšvirkščiamas tam tikras kiekis spermatozoidų (dažniausiai ~75 000). Tuomet vyksta inkubacija, t.y. ląstelės paliekamos, kol spermatozoidai apvaisina kiaušialąstę. Po ~18 val. patikrinama, ar įvyko apvaisinimas.

Norime pabrėžti, jog natūraliomis sąlygomis tik apie 30 proc. apvaisinimo atvejų baigiasi gimdymu: apie 50 proc. apvaisintų embrionų savaime nunyksta prieš implantaciją moters gimdoje, dar 20 proc. atvejų įvyksta savaiminiai persileidimai [1]. Modernaus pagalbinio apvaisinimo atveju klinikinių nėštumų skaičius siekia 25 proc. [2].

Siūlomoje įstatymo pataisoje nurodytos nuostatos ženkliai prailgintų vidutinį laiką iki sėkmingo nėštumo ir išnešiojimo. Uždraudus embrionų šaldymą bei ribojant sukuriamų embrionų skaičių ženkliai padidėtų moterims skiriamų medikamentų kiekis bei taikomų procedūrų skaičius. Taip pat norime pabrėžti, kad net ir po sėkmingo apvaisinimo dėl chromosomų skaičiaus pokyčių ar kitų genetinių mutacijų embrionui gali nebūti tolesnių galimybių vystytis. Šie atvejai baigiasi nesėkminga implantacija ar persileidimu.

Kitais atvejais įvykus genetinėms mutacijoms embrionas gali virsti vėžinėmis ląstelėmis, keliančiomis pavojų motinos gyvybei. Jaunųjų gydytojų asociacija, rūpindamasi gyventojų sveikata ragina LR Seimo narius atmesti pasiūlytas įstatymo pataisas ir palikti galioti rugsėjį priimtą Pagalbinio apvaisinimo įstatymą.

„Baltijos Amerikos klinika“ buvo pirmoji Lietuvoje, įdiegusi ypač greitą embrionų ir kiaušialąsčių šaldymo metodą - vitrifikaciją. Šio proceso metu naudojamos specialios apsauginės medžiagos (krioprotektoriai), todėl šaldant embrioną jame nesusiformuoja ledo kristalai, ląstelių vidinė terpė nėra „subraižoma”, nepažeidžiamos vidinės ląstelių struktūros.

Atliekant kiaušidžių stimuliaciją ir folikulų punkciją, dažniausiai gaunama daugiau kiaušialąsčių, o atlikus pagalbinio apvaisinimo procedūras - daugiau embrionų, nei perkeliama vieno ciklo metu. Tinkamos kokybės pertekliniai embrionai užšaldomi ir gali būti panaudoti vėliau, jei prireiktų papildomo bandymo ar pora norėtų susilaukti dar vieno vaiko.

Moksliškai nėra įrodyta, kad užšaldymo-atšildymo procedūra kenkia būsimam kūdikiui. Skystame, žemos temperatūros (-196°C) azote visi biologiniai procesai tarsi sustoja laike. 2008 m., po klinikoje atliktos vitrifikacijos ir atšildytų embrionų patalpinimo gimė pirmasis „vitrifikuotas“ kūdikis Lietuvoje.

Kiaušialąsčių ir embrionų šaldymo procedūros

Kiaušialąsčių šaldymas (vitrifikacija) - tai galimybė moteriai išsaugoti savo vaisingumą ateičiai. Procedūra dažnai atliekama prieš onkologinį gydymą, esant genetinėms ligoms ar nusprendus motinystę atidėti dėl asmeninių ar profesinių priežasčių. Užšaldytos kiaušialąstės laikomos -196°C temperatūroje, todėl jų kokybė išlieka aukšta nepaisant prabėgusio laiko.

Atliekant pagalbinio apvaisinimo procedūras dažniausiai sudaromos sąlygos susikurti ne vienam, o daugiau embrionų. Keli embrionai antrą, trečią ar penktą parą būna perkeliami į moters gimdą. Embrionai gali būti užšaldomi įvairiose stadijose. Užšaldymas atliekamas pagal specialią metodiką naudojant ląsteles apsaugančius krioprotektorius ir tam skirtą įrangą.

Prieš šaldant kiaušialąstes būtina atlikti virusų, o kai kuriais atvejais ir lytiniu keliu plintančių (LPL) infekcijų tyrimus. Skysto azoto talpose užšaldytos kiaušialąstės, naudojant krioprotektorius, gali išbūti gyvybingos ilgą laiką. Audinių ir lytinių ląstelių bankuose jos gali būti saugomos 10 ir daugiau metų.

Svarbiausias pranašumas vitrifikacijos metu, skirtingai nuo lėto šaldymo - šaldomas embrionas virsta į stiklą panašios struktūros (vitrifikuojasi, t. y., „sustiklėja“), šio proceso metu nesiformuoja ledo kristalai. Pridėjus krioprotektorių, ląstelėje esantis vanduo šaldomas iki stiklo struktūros be jokių ledo kristalų formavimosi.

Tai ypač svarbu šaldant embrionus, nes ledo kristalai gali pažeisti embrioną (ar kitas šaldomas ląsteles, audinius bei organus). Vitrifikuoti embrionai, vėliau juos atšildžius, pasižymi geresniu išgyvenamumu, juos patalpinus, moteris žymiai dažniau pastoja ir gimsta didesnis procentas gyvų naujagimių.

Kada verta išsitirti dėl nevaisingumo?

Nevaisingos poros tyrimas pradedamas, jei:

• moteris nepastoja vienerius metus ar ilgiau;
• moteris nepastoja 6 mėnesius ar ilgiau ir yra 35 metų ar vyresnė;
• žinoma kokia nors aiški poros nevaisingumą sukelianti priežastis, pvz., sutrikęs mėnesinių ciklas, anksčiau buvę dubens organų uždegimai, gimdos ir kiaušidžių endometriozė, kiaušintakių patologija, ginekologinių operacijų pasekmės, vyro spermos kiekio ir judrumo sutrikimai.

Nevaisingos poros tyrimą rekomenduojama atlikti specializuotose klinikose, kuriose dirba patyrę šios srities specialistai ginekologai arba, vyro nevaisingumo atveju, urologai-andrologai. Tiriami abu partneriai.

Kiaušintakių pratekamumo tyrimai

Kiaušintakių būklė - vienas svarbiausių, natūralų pastojimą lemiančių veiksnių. Jų pratekamumo tyrimais, atliekamais pasitelkiant ultragarso arba rentgeno įrangą, nustatomi galimi kiaušintakių užakimai bei pažeidimai ir, jei reikia, parenkamas optimaliausias gydymo kelias - nuo medikamentinės ar chirurginės terapijos iki pagalbinio apvaisinimo.

Išsamūs ir kompleksiniai vyro spermos tyrimai (spermograma)

Spermograma leidžia įvertinti svarbiausius vyro vaisingumo rodiklius - spermatozoidų kiekį, judrumą, formą ir bendrą spermos būklę. Prireikus gali būti atliekami ir išplėstiniai tyrimai, tokie kaip DNR fragmentacijos ar MAR testas. Gauti rezultatai padeda nuspręsti, ar taikytinas natūralus pastojimo būdas, ar reikalingos pagalbinio apvaisinimo procedūros. Tyrimas greitas ir neskausmingas, tačiau labai reikšmingas diagnostikos procese.

Hormonų tyrimai dėl endokrininių sutrikimų

Moterų nevaisingumui įtakos dažnai turi hormonų pusiausvyros sutrikimai - ovuliacijos nebuvimas, policistinių kiaušidžių sindromas ar skydliaukės ligos. Atlikus kraujo tyrimus įvertinamas hormonų lygis ir nustatomi galimi endokrininiai sutrikimai. Gydymas gali apimti medikamentinę korekciją, ovuliacijos stimuliaciją ar gyvenimo būdo pokyčius. Tinkamai diagnozuotas hormoninis disbalansas padidina pastojimo tikimybę.

Vaisingumo centre atliekamos procedūros

• Intrauterininė inseminacija (IUI): Pagalbinio apvaisinimo procedūra, kurios metu specialiai paruošta sperma suleidžiama tiesiai į gimdą.
• Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF): Viena pažangiausių pagalbinio apvaisinimo procedūrų, kai kiaušialąstės apvaisinamos laboratorijoje, o užsimezgę embrionai perkeliami į moters gimdą.
• Intracitoplazminė spermatozoido injekcija į kiaušialąstę (ICSI): Procedūra, kai į kiekvieną kiaušialąstę mikroskopu įvedamas vienas pasirinktinis spermatozoidas.
• Fiziologiškai atrinktų spermatozoidų intracitoplazminė injekcija į kiaušialąstę (PICSI): PICSI yra ICSI procedūros atmaina, kuomet spermatozoidai atrenkami pagal gebėjimą pritraukti kiaušialąstę supančią hialurono rūgštį.
• Spermatozoidų aspiracija iš sėklidžių (TESA): Kai vyro ejakuliate nėra spermatozoidų (azoospermija), jie gali būti išgaunami tiesiai iš sėklidžių.
• Embrionų šaldymas: Atliekant kiaušidžių stimuliaciją ir folikulų punkciją, dažniausiai gaunama daugiau kiaušialąsčių, o atlikus pagalbinio apvaisinimo procedūras - daugiau embrionų, nei perkeliama vieno ciklo metu.

Embrionų perkėlimas žirgams

Dėl didelės traumų ir ligų rizikos sportiniai žirgai natūraliai kergiami vis rečiau. Pasaulyje populiarėja kumelių embrionų perkėlimas.

Embrionų perkėlimas - viena moderniausių reprodukcijos technologijų, naudinga ne tik aukšto meistriškumo sportinėms kumelėms, bet ir veislynams, turintiems daug žemesnės genetinės vertės kumelių, kurios gali būti panaudotos kaip recipientės.

Embrionas, atliekant gimdos lavažą, yra išplaunamas morulės ar blastocistos stadijose. Procedūros sėkmingumas yra 60-77 proc. kumeles donores sėklinant šviežia, 44 proc. - atvėsinta ir 46 proc. Siekiant susinchronizuoti donorės ir recipientės ciklą, patartina, kad viena donorė turėtų bent 2-3 galimas recipientes. Sėklinimo ir embrionų perkėlimo laikotarpiu rekomenduojama riboti aukšto sportinio meistriškumo kumelių donorių sportinį krūvį.

Donorėms ir recipientėms svarbi infekcinių ligų kontrolė. Žirgų herpes (IHV-1) virusas, virusinis arteritas, rhodococcus equi infekcijos gali sukelti abortus. Embriono išplovimas atliekamas praėjus 7-9 dienoms po kumelės sėklinimo.

Motinystės atidėjimas ir vaisingumo išsaugojimas

Daugelis moterų svarsto galimybę susilaukti vaikų, tačiau šį sprendimą gali atidėti keli veiksniai, pavyzdžiui, netinkamas partneris, karjeros prioritetas, kiti gyvenimo tikslai arba sveikatos sutrikimai, galintys turėti įtakos vaisingumui. Tokiais atvejais kiaušialąsčių šaldymas arba kriokonservavimas yra reali vaisingumo išsaugojimo galimybė. Amžius vaidina lemiamą vaidmenį, nes laikui bėgant kiaušialąsčių kiekis ir kokybė mažėja. Ekspertai paprastai rekomenduoja kiaušinėlius užšaldyti iki 40 metų amžiaus.

Kiaušinėlių šaldymo priežastys:

• Laikas netinkamas dėl finansinių, emocinių ar karjeros priežasčių.
• Medicininės būklės, turinčios įtakos vaisingumui.
• Pasiruošimas gydymui, pavyzdžiui, spinduliavimui, kuris gali pakenkti vaisingumui.
• Lyties keitimas.

Kiaušialąsčių šaldymo procesai

Tyrimai ir įvertinimai: Konsultacija su specialistu, kad būtų įvertintas kiaušidžių rezervas, taip pat kiti reikalingi tyrimai.

Hormonų injekcijos: Kiaušidžių stimuliavimas kiaušialąsčių brendimui.

Kiaušinėlių paėmimas: Trumpa ambulatorinė procedūra, atliekama taikant anesteziją.

Vitrifikacija: Greitas kiaušinėlių užšaldymas, kad nesusidarytų ledo kristalai.

Pasiruošus pastoti, kiaušinėlius galima atšildyti ir apvaisinti. Tada embrionai implantuojami į gimdą. Jie gali būti saugomi neribotą laiką, nors dauguma žmonių juos panaudoja per 3-10 metų. Pradinis saugojimas gali būti dviems metams, o vėliau reikia mokėti papildomai.

Rizika

• PMS panašūs simptomai kai hormonai gali sukelti pilvo pūtimą, mėšlungį ir temperatūros svyravimus yra dažnas šalutinis poveikis susiduriant su šiais procesais.
• Kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas yra galimas kiaušidžių patinimas. Tokie pojūčiai aplanko pacientes, kurioms tenka injekcijos su hormonais ir stimuliantais. Tokių kiaušialąsčių šaldymo procesų metu kūnas patiria daug streso.
• Anestezijos rizika kai kiaušinėliai išimami iš moters kūno dažnai nepasveriami. Tokios nedažnos, bet galimos komplikacijos gali šiurpinti ir sulaikyti nuo pasiryžimo IVF procesui. Dar viena labai maža rizika kiaušinėlių paėmimo metu yra adatų punkcijos.

Kiaušialąsčių užšaldymas - tai kelias į motinystę, atitinkantis asmeninį laiką ir aplinkybes, tačiau susijęs su neaiškumais ir galima rizika. Patariama pasikonsultuoti su vaisingumo specialistu, kad būtų nustatytas individualus tinkamumas ir lūkesčiai. Šie procesai nėra tinkami kiekvienai.

Kiaušidžių audinio užšaldymas

Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra apskaičiavo, kad 2018 m. Europoje vėžys diagnozuotas daugiau kaip 276 000 jaunesnių nei 44 metų amžiaus asmenų. Nors šiuolaikiniai vėžio gydymo būdai dažnai lemia ligos remisiją ir pailgina gyvenimo trukmę, jie dažnai turi neigiamą poveikį vaisingumui dėl žalingo chemoradioterapijos poveikio lytinėms ląstelėms. Vaisingumo praradimas gali sukelti didelių emocinių išgyvenimų moterims, kurių daugelis gali norėti turėti savo biologinių vaikų.

Kiaušidžių audinių kriokonservavimas siūlo sprendimą, kaip atkurti vaisingumą ir endokrininę funkciją, išlaikyti folikulinių ląstelių gyvybingumą ir išsaugoti reprodukcinį bei kiaušidžių endokrininį potencialą.

Be nevaisingumo rizikos, kiti šalutiniai poveikiai, tokie kaip kiaušidžių nepakankamumas ir sumažėjusi kiaušidžių steroidogenezė, gali prisidėti prie padidėjusios sveikatos sutrikimų, tokių kaip osteoporozė ir širdies ligos, rizikos, taip pat menopauzės simptomų, tokių kaip karščio priepuoliai, sumažėjęs lytinis potraukis ir hipertenzija.

Kiaušidžių audinio kriokonservavimas

Kiaušidžių audinių kriokonservavimas siūlo sprendimą, kaip atkurti vaisingumą ir endokrininę funkciją, išlaikyti folikulinių ląstelių gyvybingumą ir išsaugoti reprodukcinį bei kiaušidžių endokrininį potencialą. Kiaušidžių audinio užšaldymas pirmiausia naudojama siekiant apsaugoti vaisingumą vėžiu sergančių pacientų, kuriems gresia kiaušidžių nepakankamumas ir nevaisingumas dėl gonadotoksinio gydymo, ir tai yra vienintelis vaisingumo išsaugojimo metodas pacientams, kurie nėra sulaukę brendimo.

Kai kiaušidės yra pažeistos, jos dažnai negamina svarbiausių hormonų, tokių kaip estrogenas ar progesteronas, todėl reikia hormonų terapijos. Anksčiau užšaldyto sveiko kiaušidžių audinio persodinimas gali atkurti natūralią šių hormonų gamybą.

Kiaušidžių kriokonservavimo eiga:

1. Pacientei, kuriai taikoma anestezija, atliekama chirurginė procedūra, kurios metu pilve padaromas nedidelis pjūvis ir įvedamas laparoskopas.
2. Tada chirurgas iš vienos iš kiaušidžių paima audinį su nesubrendusiais kiaušinėliais. Dažnai pašalinama visa viena kiaušidė, kad būtų gauta pakankamai audinio.
3. Tada paimtas audinys suskirstomas į mažesnius gabalėlius ir greitai užšaldomas.

Sėkmės rodikliai

Nėštumo po užšaldyto kiaušidžių audinio transplantacijos sėkmės rodikliai daug žada. Tyrimų duomenimis, maždaug trečdalis pacienčių, kurioms atliekama ši procedūra, sėkmingai pastoja.

Pagalbinio apvaisinimo metodai: etapai ir pasirinkimas

Jei lytinio akto tarp vyro ir moters metu įvyksta natūralus apvaisinimas, spermatozoidas(-ai) apvaisina moters organizme esantį(-ius) kiaušinėlį(-ius) ir užsimezga nauja gyvybė. Neretai pasitaiko atvejų, kai porai nepavyksta pastoti natūraliai.

Prieš rekomenduojant dirbtinį apvaisinimą, pirmiausiai porai yra pasiūlomi kiti nevaisingumo gydymo būdai, atsižvelgiant į nevaisingumo priežastis. Tai gali būti lytinių santykių laiko parinkimas, atitinkami medikamentai, mikrochirurginė operacija.

Intrauterininė inseminacija (IUI) yra pati paprasčiausia pagalbinio apvaisinimo procedūra. Kitas nevaisingumo gydymo metodas, kuris laikomas vienu iš veiksmingiausių pagalbinio apvaisinimo būdų, yra in vitro fertilizacija (IVF), suteikianti galimybę apvaisinti kiaušinėlius ne moters organizme.

Viskas prasideda nuo poros apsilankymo pas specialistą ir konsultacijos, kurios metu gydytojas surenka anamnezę, paskiria reikalingus laboratorinius ir/ar diagnostinius tyrimus, aptaria galimus gydymo būdus. Konsultacijos metu gydytojas surenka informaciją apie poros medicininę istoriją, paskiria tyrimus, aptaria galimus gydymo būdus. Atliekami gydytojo paskirti tyrimai, jeigu prireikia atliekamos diagnostinės operacijos.

Jei gydytojo ir poros sprendimu nusprendžiama atlikti intrauterininę inseminaciją (IUI), masturbacijos būdu Medicija klinikoje surenkama (arba specialia adata tiesiai iš sėklidžių paimama) vyro sperma.

Jei pasirenkamas apvaisinimas mėgintuvėlyje (in vitro fertilizacija), po moters organizmo stimuliacijos hormonais, atliekama transvaginalinė punkcija, kurios metu išsiurbiamas folikulų turinys ir jame ieškoma kiaušialąsčių. Tuomet eina sekantis etapas - spermos surinkimas.

Folikuliniame skystyje mikroskopo pagalba yra surandamos moters kiaušialąstės, kurios patalpinamos į specialias terpes (skysčiai, kuriuose yra palaikančios kiaušialąsčių gyvybingumą medžiagos). Pagalbinis apvaisinimas - tai medicininiai metodai, padedantys pastoti. Taikant šiuos būdus, pasaulyje gimė daugiau nei milijonas vaikų.

Pagalbinio apvaisinimo rizikos ir komplikacijos

Pagalbinis apvaisinimas, kaip ir bet kuri kita medicininė procedūra, gali turėti tam tikrų rizikų ir šalutinių poveikių. Viena iš pagrindinių rizikų yra daugialypis nėštumas (dvyniai, trynukai ir daugiau), kuris gali sukelti komplikacijų tiek motinai, tiek kūdikiams.

Kitos galimos rizikos apima kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromą (OHSS), kuris gali pasireikšti dėl pernelyg stipraus vaistų poveikio, naudojamų ovuliacijos indukcijai. Be to, yra nedidelė rizika infekcijoms, kraujavimui ar kitiems chirurginiams komplikacijoms, susijusioms su kiaušidžių punkcija ir embrionų perkėlimu.

Vaisingumo išsaugojimas onkologiniams pacientams

Šiuo metu egzistuoja tik bendro pobūdžio rekomendacijos moterų, kurioms diagnozuotas vėžys, vaisingumui išsaugoti. Vienais atvejais moterims suteikiama galimybė susilaukti savo genetinių palikuonių.

Vyrams problemos sprendimas dažniausiai yra lengvesnis, kadangi pasaulyje plačiai yra naudojamas vyriškųjų lytinių ląstelių (spermatozoidų) užšaldymas ir saugojimas su vėlesniu jų panaudojimu. Procedūra nesudėtinga, ląstelės išlieka gyvybingos ilgą laiką.

Audinių ir lytinių ląstelių bankuose jos gali būti saugomos 10 ir daugiau metų. VUL Santaros klinikose sunkiomis ligomis sergantiems pacientams siūlome užšaldyti kiaušialąstes ir saugoti tris metus nemokamai.

Reprodukciniai audiniai (kiaušidės ar sėklidės audinys) dažniausiai siūlomi šaldyti jauno amžiaus asmenims (iki 40 metų amžiaus), kuriems diagnozuota onkologinė liga, o planuojamas gydymas (operacinis, medikamentinis ar spindulinis) gali negrįžtamai pažeisti šių organų funkcijas.

Reprodukcinių audinių paėmimas užšaldymui

Reprodukcinių audinių paėmimas atliekamas operacinėje. Pacientai nieko nejaučia, nes operacijos metu suleidžiama vaistų, visa procedūra gali būti atliekama vietinėje arba bendrinėje nejautroje.

Audiniai laboratorijoje yra apdorojami tam tikromis cheminėmis medžiagomis, kurios stabdo įvairius biologinius procesus ląstelėse. Šios medžiagos vadinamos krioprotektoriais. Jas naudojant audiniai ir jų ląstelės yra apsaugomi nuo žalingo žemos temperatūros poveikio.

Audinių atšildymas ir reimplantacija

Išgijus po onkologinės ligos ir esant remisijai (kai nebeaptinkama piktybinės ar kitos ligos, dėl kurios buvo taikytas gydymas), išsaugoti audinio gabalėliai reimplantuojami atgal į to paties paciento organizmą.

Taip pat gali būti pritaikytos ir kitos technologijos, kurių pagalba moteris gali pastoti, išnešioti ir pagimdyti kūdikį. Ir kiaušidės, ir sėklidės audiniai juos atšildžius gali būti brandinami papildomai laboratorijos sąlygomis.

Kiaušialąsčių ir embrionų šaldymas populiarėja tarp jaunesnių kartų

Nuo 2020 iki 2021 m. kiaušialąsčių šaldymo procedūrų padaugėjo nuo 16 786 iki 24 558, pažymima Pagalbinio apvaisinimo technologijų ...

Spermatozoidų šaldymas

Spermos (spermatozoidų) šaldymas - procedūra, kai panaudojant specialias apsaugines chemines medžiagas (krioprotektorius), spermatozoidai gali būti išsaugomi gyvybingi ilgą laiką.

Užšaldžius spermą iki gydymo, ją vėliau galima panaudoti pagalbinio apvaisinimo metu, todėl pacientui bus suteikta galimybė susilaukti vaikų. Prieš užšaldant spermą tiriama jos kokybė: vertinamas jos tūris, fizinės, cheminės savybės, skaičiuojama spermatozoidų koncentracija ir judrumas, kt. Tuomet sprendžiama, ar mėginys yra tinkamas užšaldyti.

Atšildytų embrionų patalpinimas

Pastojimo dažnis po atšildytų embrionų patalpinimo labai įvairuoja ir dažnai priklauso nuo embrionų kokybės iki šaldymo ir užšaldymo būdo. Vienais būdais užšaldant ir atšildant embrionus (pvz., lėtas užšaldymas) pastojimo dažnis siekia vos 10-15%, tuo tarpu naudojant kitus užšaldymo būdus (pvz., vitrifikacija) pastojimo dažnis padidėja iki 20-30%.

Vaisingumo klinikų kontaktai

• Vilnius S. Žukausko g.
• Kaunas Miško g.
• Klaipėda Naujoji Uosto g.
• Klaipėda Dragūnų g.
• Kretinga J. Basanavičiaus g.

Literatūros šaltiniai:

1. Macklon NS, Geraedts JP, Fauser BC. Conception to ongoing pregnancy: the 'black box' of early pregnancy loss. Hum Reprod Update.
2. European Society of Human Reproduction and Embryology.
3. Scaravelli G1, Vigiliano V, Mayorga JM, Bolli S, De Luca R, D'Aloja P. Analysis of oocyte cryopreservation in assisted reproduction: the Italian National Register data from 2005 to 2007. Reprod Biomed Online.
4. Society for Reproductive Medicine and Society for Assisted Reproductive Technology. Mature oocyte cryopreservation: a guideline.

---