Kovo 17 d. Žemėje kilo stipri magnetinė audra. Dėl šios priežasties naktį iš kovo 17 į 18 dieną Lietuvos dangų papuošė nedažnai mūsų krašte regimos šiaurės pašvaistės. Magnetinės audros priežastis - kovo 15-ąją Saulėje įvykę keli galingi žybsniai.
Pagal Žemės magnetinio lauko svyravimų indekso skalę Kp magnetinės audros indekso reikšmė siekė 8 balus, savo pranešime spaudai rašo etnokosmologas Jonas Vaiškūnas. Magnetinė audra kyla Saulės žybsnio metu susidariusio Saulės vėjo gūsio atneštoms dalelėms susidūrus su Žemės atmosfera. Tuo metu aukštose Žemės platumose sužimba poliarinės pašvaistės. Šią naktį šiaurinė pašvaistė buvo matoma ir Lietuvos danguje.
Kas yra Šiaurės Pašvaistė?
Šiaurės (šiaip ir Pietų, bet ją mažiau žmonių mato, o pingvinų nuomonės niekas neklausia) pašvaistė kyla, kai Žemę pasiekia stipresnis Saulės vėjo pliūpsnis. Toks sutankėjimas dar vadinamas vainikinės masės išmetimu. Švytėjimą sukelia Saulės vėjo dalelių - energingų elektronų ir protonų - sąveika su atmosferos dujomis.
Šiaurės pašvaistė yra švytintys Žemės atmosferos sluoksniai 200-300 km aukštyje. Juos sužadina, arba švytėjimą sukelia, elektringų dalelių srautas iš Saulės. Jis ne visąlaik plūsta pastoviu tempu, kartais būna intensyvesni pliūpsniai. Tokius momentus vadiname magnetinėmis audromis. Vizualiausia išraiška - Šiaurės pašvaistė“, - paaiškina V.
Saulę nuolat stebi įvairūs kosminiai ir antžeminiai teleskopai, kurie užfiksuoja tokius reiškinius ir gali prognozuoti vainikinės masės pliūpsnio judėjimą. Panašu, kad gana ryški, kas yra netikėta, nes būtent šios audros niekas neprognozavo.
Pašvaistės Spalvos ir Formos
Sužibus pašvaistei nakties danguje matomi balkšvi, žydri, geltoni, žali, violetiniai spinduliai, lankai, juostos, dryžiai. Šiaurės pašvaisčių spalvų spektras priklauso nuo to, kokios oro dalelės švyti ir kaip smarkiai jos sužadintos. Raudonai ir žaliai švyti deguonis, aukštai esantys deguonies atomai.
Poliarinė pašvaistė primena besikeičiančių formų ir spalvų peršviečiamą, plevenančią uždangą ar šydą, būna lankų, juostų, kaspinų, spindulių pavidalo. Spalvos: žydra, balta, geltona, žalia, rausva, violetinė. Skiriamos turinčios spindulinę struktūrą ir jos neturinčios poliarinės pašvaistės. Vienu metu gali matytis kelios poliarinių pašvaisčių formos, keisti viena kitą, įgauti tarpinius pavidalus, judėti dangaus skliautu.
Kur Stebėti Lietuvoje?
Svarbu, kad būtų kuo mažiau šviesos taršos, todėl geriausia toliau nuo miestų. Molėtų apylinkės tam labai tinka, nes ten, netoli observatorijos, nėra jokių išskirtinių šviesos šaltinių.
Saulės Aktyvumas ir Pašvaistės
Pastaraisiais metais Šiaurės pašvaistės Lietuvoje matomos dažniau, nes Saulė pasiekė maksimalų aktyvumą. Tai kartojasi maždaug kas 11 metų. Saulės aktyvumo pikas trunka ne savaites, o metus arba pusantrų metų, teigia mokslininkas.
Dalelės išmuša elektronus iš dujų molekulių, o šie, jungdamiesi atgal (rekombinuodami), sukuria labai konkretaus bangos ilgio švytėjimą. Saulės aktyvumas šiuo metu auga, piką pasieks apie 2025-uosius, todėl daugėja ir žybsnių, o su jais - ir geomagnetinių audrų bei pašvaisčių.
Poliarinės pašvaistės dažniau matomos didelio Saulės aktyvumo metais. Tada Saulės paviršiuje bei gelmėse sustiprėja fiziniai procesai ir į kosminę erdvę išmetami dideli Saulės plazmos srautai (Saulės vėjas). Apie tai išsamiau pasakoja astrofizikas, FTMC Fundamentinių tyrimų skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas dr.
Šiaurės pašvaistės mįslės
Šiaurės pašvaistė - spalvotų šviesų šokis poliarinėse srityse - atrodo pažįstamas reiškinys. Mokslininkai paaiškina, kad ją sukelia Saulės vėjų dalelės, sąveikaujančios su Žemės magnetiniu lauku. Bet ar tikrai viskas taip paprasta?
Keisčiausia, kad kartais pašvaistės atsiranda netikėtose vietose, pavyzdžiui, ten, kur jų neturėtų būti. Kai kurie stebėtojai praneša apie „neįprastą spalvų spektrą“ ar net šviesos blyksnius be magnetinių audrų požymių.
Magnetinės Audros Poveikis Žmogaus Sveikatai
Pasak etnokosmologo Jono Vaiškūno Žemėje kilusi magnetinė audra gali neigiamai paveikti širdininkus. „Gali padaugėti pacientų su trinkančiu širdies ritmu - ypač su prieširdžių virpėjimais, taip pat dūstančių ir su aukštais kraujospūdžiais. Lėtinių ligų turintiems žmonėms patariama išgerti kraują skystinančių vaistų, taip pat raminamųjų, nes dėl magnetinio lauko suaktyvėjimo didėja nervinė įtampa, o didėjant jai, trinka ir kraujospūdis, kurio kontrolei šiomis dienomis taip pat reikia skirti daugiau dėmesio“, - sako J. Vaiškūnas.
Pasak J. Vaiškūno sveiki žmonės taip pat turėtų pristabdyti gyvenimo tempą: nesiimti didelių fizinių ir psichologinių krūvių, vengti stresinių aplinkybių, jei įmanoma, neplanuoti rimtų, įtemptų pasitarimų darbe, nepradėti naujų darbų, nesileisti į ilgas keliones, kurių metu tenka ilgai sėdėti sulenktomis kojomis, nes didėja rizika susidaryti trombui. Jei vis dėlto tenka keliauti, medikai prieš kelionę pataria išgerti kraują skystinančių vaistų.
Tuo metu K. Ikamas teigia, kad Saulės audros ne tik spindi grožiu, bet gali ir pridaryti žalos. Pavyzdžiui, gali kilti padarinių įrenginiams, elektros tinklams, telekomunikacijų sistemoms. Visgi šiuo metu vykstančios elektromagnetinės audros nėra tokio stiprios, kad gyventojai pajaustų jų poveikį.