Puikiai atsimenu, kaip kokiais 1995-aisiais mokyklų valgyklose atsirado įmantrus patiekalas - pica. Bandelės su varške tešlą primenantis sprindžio didumo storutėlis padas buvo pabarstytas šlapiankos gabaliukais ir padengtas pigaus sūrio dangalu. Valgomas gausiai apipurškiant kečupu. Brangus kaip velnias, bet jo pasisekimas būdavo toks didelis, kad po dviejų pamokų iškeptos picelės baigdavosi taip greit, kaip ir pati 10 min. trunkanti pertrauka.

Atrodo, tais pačiais metais Vilniuje duris atvėrė „Čili“ picerija. Anais laikais padavėjos dar mintinai žinodavo visų picų sudėtis, o ant stalo pūpsodavo ne tik pomidorų padažo buteliukai, bet ir tarkuoto sūrio indeliai. Dar parmezano, prašom, sakydavo picerijos klientai, kai tą indelį sulapnodavo nespėję sulaukti pačios picos. Paskui atsirado „Barkalina“ (tokia kita picerija), ant storo kanadietiško pado duodavusi balto skysto padažo. Studentai ten skandindavo picas ir liūdesį dėl neišlaikytų egzaminų.

Tada iš Londono sugrįžo Beata su vyru. Grįžo ir kiti pasaulio matę don Simonai ir drakonai, kurie parodė, kaip iš tikrųjų reikia kepti picas, taip, kaip jos kepamos Neapolyje, Kampanijoje, Romoje, Palerme ar Venete. Picas išmokome kepti ir namuose. Supratome, kad mūsiški karališki ir bajoriški miltai nelabai tinka pagrindui, kad reiktų naudoti 00 tipo miltus pagal itališką klasifikaciją. Supratome ir dar kelis dalykus, kuriais ir norėčiau pasidalinti. Maži atradimai, kurie padės namuose keptą picą paversti tiesiog fantastiška.

Picos Pagrindas

Taigi turbūt svarbiausia picos dalis - pagrindas. Kukliai iškilęs, purus, minkštas, plonas, šiek tiek tąsus, maloniai apskrudęs, nesudegęs, jokiu būdu ne šlapias ir svarbiausia - skanus. Kaip tai padaryti? Picos pagrindą kepu pagal J. Oliverio nusižiūrėtą receptą. Tam naudoju:

• 500 g miltų (renkuosi 00 tipo miltus)
• 20 g šviežių mielių (sykį dariau su sausomis, bet nieko neišėjo, todėl daugiau nebandau)
• alyvuogių aliejaus šaukštais nematuoju - įlieju nuo širdies
• gerą žiupsnį rudo cukraus
• gerą žiupsnį smulkios druskos
• 320 ml vandens

Suberiu miltus į dubenį. Kol jie sausi, įberiu druskos ir išmaišau. Tuomet per vidurį padarau duobutę, ten supilu alyvuogių aliejų, cukrų, mielių gabaliukus ir šiltame vandenyje viską ištirpdau. Po 5-10 min. atsargiai išminkau tešlą ir palieku kilti apie 1 val. Tešlai pakilus, padalinu ją į dvi dalis ir rankomis atsargiai ištampau ant skardos. Prieš tai skardą patepu alyvuogių aliejumi.

Picos ingriedientus renkuosi pagal tai, ką turiu šaldytuve. Marinuoti artišokai, mocarela, pievagrybiai, dešra, cukinija, baklažanai - tinka bet kas pagal skonį ir fantaziją. Man idealiai dera artišokai, baklažanai ir mocarela arba tuno gabaliukai su ančiuviais.

Picos Padažas

Tačiau svarbiausia picos paslaptis - picos pagrindo padažas, kurį visoms picoms pasidarau tokį patį. Reikės:

• vieno indelio konservuotų pomidorų be odelių
• 100 g tarkuoto kietojo sūrio
• druskos
• Oregano prieskonių (paprastasis raudonėlis)
• 50 ml alyvuogių aliejaus
• 3-4 skiltelių česnako
• galima - čili pipirų

Pomidorus sumalu daržovių smulkintuvu, suberiu prieskonius, sūrį ir aliejų. Įspaudžiu česnaką (galima tiesiog sumalti smulkintuvu). Viską sumaišau. Padažą padalinu į dvi dalis ir tolygiai išskirstau ant picos pagrindo. Alyvuogių aliejus suteikia pagrindui malonaus tamprumo, pomidorai neleidžia jam išdžiūti, o sūris maloniai suskrunda. Ant tokio pagrindo jau nesvarbu, ką uždėsime, - pica bus tikrai pavykusi ir labai skani. Kam ta šaldyta pica, kai gali pasigaminti naminę picą vos per 15 minučių? O ir visus reikalingus produktus jai tikriausiai rasite savo šaldytuve.

Greita Picos Tešla

Ši picos tešla, su varške ir pasukomis, niekuo nenusileidžia ilgai kildintai ir brandintai picos tešlai - tokia pat puri, minkšta, su traškiu krašteliu ir pagaminama labai lengvai. Žodžiu, tikras išsigelbėjimas, kai reikia greitos vakarienės šeimai. Priedus naudokite tuos, kuriuos turite, tiks ir kitokios daržovės bei kepta vištiena, na bet tikriausiai jau esate atradę savo mėgstamiausią picą, tai žinosite ką uždėti. Man patinka pievagrybiai ir kad kuo daugiau daržovių būtų, todėl ir šis siūlomas receptas tik su daržovėmis.

Tešlai sumaišome visus ingredientus kartu, suminkome tešlą. Jei tešla kimba prie rankų, dar įberiame miltų, kol nelips. Suformuojame apvalų rutuliuką. Galima padėti į šaldytuvą pusvalandžiui, jeigu turite laiko, arba gaminti iškart. Pievagrybius supjaustome riekelėmis ir pakepiname kelias minutes keptuvėje su šlakeliu aliejaus. Špinatus taip pat dedame į keptuvę, pakepiname, kol suminkštės, ir pagardiname druska, pipirais bei čili pipirais.

Patepame šlakeliu aliejaus ir įklojame tešlą į picos formą. Pirštais paspaudžiame karštus, kad priliptų prie formos. Išimame iš orkaitės, uždedame baziliko lapelių ir pabarstome čili pipirais, jei mėgstate. Naudojau „Kaiser“ 32 cm skersmens formą, kuri skirta tiek picai, tiek dideliam mieliniam varškės pyragui ar stipruoliui orkaitėje ruoštam omletui. Ši forma puikiai paskirsto karštį, picos ar pyrago kraštai tampa traškūs ir gražiai apskrudę.

Greitas Picos Pado Receptas

Mėgstate naminę picą, bet retai gaminate ją namuose, nes nerandate tobulo picos pado recepto: greitai pagaminamo, minkšto, bet kartu ir traškaus? Pagaminsite dar greičiau, jeigu turite virtuvės pagalbininką. Naminės picos tešlai pagaminti reikia:

• 280 g šilto vandens
• 5 g sausų mielių
• 20 g cukraus
• 460 g miltų
• 20 g druskos
• 30 g alyvuogių aliejaus

1 picai reikės:

• 3 šaukštų pomidorų padažo
• 1 saujos tarkuoto sūrio
• 2 pievagrybių
• Keleto rūkytos vištienos gabaliukų
• ½ mėlynojo svogūno
• 2-3 šakelių baziliko
• 1 šaukštelio alyvuogių aliejaus

Į ZYLE maišyklės dubenį supilkite vandenį, sudėkite sausas mieles, cukrų ir išmaišykite. Suberkite pusantros stiklinės miltų, žiupsnelį druskos ir išmaišykite iki vientisos masės. Tada suberkite likusius miltus, maišykite dar apie 10 minučių, kol tešla taps vientisa ir nebelips prie šonų. Galiausiai įmaišykite alyvuogių aliejų. Tešlą kildinkite apie 2 valandas arba iki tol, kol tešla padvigubės.

Tešlą padalinkite į 3 gabaliukus. Iš vieno gabaliuko iškočiokite picos padą, tepkite pomidorų padažu, berkite gerą saują tarkuoto sūrio, griežinėliais supjaustytus pievagrybius, dėkite rūkytą vištieną ir šiaudeliais pjaustytą svogūną. Picą kepkite 230 °C temp. orkaitėje 7-8 minutes. Papuoškite baziliko lapeliais ir apšlakstykite alyvuogių aliejumi.

Picos Tešla su Varške ir Pasukomis

Ši picos tešla, su varške ir pasukomis, niekuo nenusileidžia ilgai kildintai ir brandintai picos tešlai - tokia pat puri, minkšta, su traškiu krašteliu ir pagaminama labai lengvai. Žodžiu, tikras išsigelbėjimas, kai reikia greitos vakarienės šeimai.

Tešlai sumaišome visus ingredientus kartu, suminkome tešlą. Jei tešla kimba prie rankų, dar įberiame miltų, kol nelips. Suformuojame apvalų rutuliuką. Galima padėti į šaldytuvą pusvalandžiui, jeigu turite laiko, arba gaminti iškart.

Receptas su Špinatais ir Pomidorais

Paruoštą tešlą nestorai iškočiokite ant kepimo popieriaus. Man išėjo dvi picos: viena maždaug 34 x 40 cm. Apibarstykite plėšytais špinatų lapais ir išdėliokite riekelėmis pjaustytus pomidorus. Dar karštą pjaustykite gabalėliais, pagardinkite mėgstamu padažu ir ragaukite.

Skonis: 10/10. Puiki pica! Minkštutis mielinis padas (jei mėgstate tik labai plonapades picas, šis Jums gali ir nepatikti) ir gausus - ruošimo namuose privalumas! - įdaras. Kurį, beje, galite keisti kuo tik norite ir kaip tik norite. Paruošimo laikas: 1 val. + 40 min.

Brandintos Tešlos Pica

Nebuvau kepusi… picos. Tos tikros, iš brandintos tešlos, su galybe sūrio ir daržovių, su traškiais kraščiukais, žodžiu tokios, kokią karts nuo karto valgydavome vienoje picerijų. Buvo labai smagu mokytis, ieškojau informacijos ir lietuviškuose, ir itališkuose receptų puslapiuose, konsultavausi su tais, kurie turi tikras picų krosnis, maisto technologais. Bandžiau įvairias tešlas ir kepimo technikas, kol galiausiai po tiekos eksperimentų suradau tai, kas gali kompensuoti vėl uždarytų picerijų skonius.

Dabar jau galiu drąsiai pasidalinti savo atradimais, ideali tešla ir šaltas brandinimo būdas pasiskolintas iš mielo Arno (IG profilis Skanus žmogus), truputį padidinau mielių kiekį, o ruošimo būdai ir kepimo ypatumai atrasti mano pačios.

Tešla 4-ioms 30cm skersmens picoms:

• 700 g pilno grūdo miltų
• 425 ml šilto vandens
• 3 šaukštai tyro bekvapio aliejaus
• 1 šaukštelis rupios druskos
• 4 g sausų mielių (arba 16 g presuotų)

Miltus įsijoju į gilų dubenį, supilu aliejų, beriu druską ir lengvai sumaišau. Į stiklinę su reikalingu kiekiu šilto vandens (ne daugiau 40C) suberiu ar sudedu presuotas mieles ir ilgu šaukštu lėtai maišau, kol mielės pilnai ištirpsta ir aktyvuojasi. Gautą balzganą skystį supilu į miltus, pradžioje maišau mentele ir galiausiai imuosi minkymo. Minkau kuo ilgiau, bent 10 minučių, jei turite kokį virtuvinį robotą, kuris gali padėti šiuo klausimu, naudokitės jo paslaugomis.

Išminkytą tešlą pridengiu lininiu rankšluosčiu ir palieku šiltoje vietoje kilti. Nelygu temperatūrai namuose tai gali užtrukti nuo pusvalandžio iki kelių valandų. Pakilusią tešlą dedu ant darbastalio ir stalo peiliu padalinu į 4 lygias dalis. Kiekvieną jų, tempiant tešlą žemyn į delną, suformuoju į rutulį.

Kadangi tešla yra brandinama, jai yra būtinas hermetinis įpakavimas, kitaip dalis tešlos sukietėja ir tampa nebevartojama. Daugelyje receptų yra patariama tešlą vynioti į maistinę plėvelę. Aš jos, kaip trumpalaikio pagalbininko ir būsimos ilgaamžės šiukšlės nemėgstu, tad šiam reikalui turiu 3 etatinius plastikinius maišelius. Ištraukus tešlą, maišelį išverčiu, nuplaunu, išdžiovinu ir dedu į tam skirtą vietą iki kito tešlos gaminimo.

O kodėl tris? Nes gaminant tešlą tiesiog neįmanoma atsispirti pagundai iškarto išsikepti picą. Mat brandinimas, kaip ir mano mylimoje naktinėje duonoje (receptas čia), vyksta šaldytuve ir ne šiaip truputį, o visas 3 paras. Šaltasis kildinimo ir brandinimo būdas yra vienas įdomiausių ir sėkmingiausių.

Taigi, jeigu picas planuoju kepti šeštadienį, tešlą suminkau trečiadienį. Bet jei tešla pastovi šaltai ir keliomis dienomis ilgiau, jai nieko blogo nenutinka.

Kai jau kyla mintis apie picą, iš šaldytuvo traukiu vieną tešlos kamuolį, ant stalo kloju silikoninį kilimėlį (jis skirtas ne tik kočiojimui, bet ir kepimui, patogu ir tvaru). Ant kilimėlio yra diametrai, tad labai patogu padaryti apvalią formą. Beriu žiupsnelį miltų, dedu tešlą, pradžioje ją išstumdau krumpliais, galiausiai kočėlu iškočioju apvaliai iki 30cm žymės. Tuomet tešlą palaistau šlakeliu aliejaus, jį konditeriniu teptuku tolygiai paskirstau ant kraštų, į centrą dedu šaukštelį pomidorų pastos ir tuo pačiu teptuku išlyginu po visą tešlos plotą.

Visi kiti priedai yra tai, kas tuo metu yra šaldytuve ar stiklainiuose, vienintelė taisyklė, kurios laikausi, kad pica turi prasidėti tešla, tęstis ir baigtis sūriu.

Tad pradedant pirmu sluoksniu gali būti:

• mocarela, gouda ar čederio sūris
• švieži pievagrybiai ar marinuoti grybai
• traškios šoninės juostelės, rūkytos mėsos ar dešros gabaliukai, kepta mėsa ar paukštiena
• konservuotas savo sultyse ar aliejuje tunas, saira, šamas
• mėlynųjų ar geltonųjų svogūnų pusžiedžiai
• marinuoti agurkai, paprikos ir aitrieji ankštiniai pipirai, svogūniukai, česnakai, cukinijų ar jų žievelių juostos
• alyvuogės
• šviežių cukinijų riekelės, smulkiavaisiai pomidorai
• špinatai, gražgarstės, laiškiniai česnakai
• ! Pats šauniausias atradimas - švieži putpelių kiaušiniai, išleisti ant priešpaskutinių picos sluoksnių ! Juos truputį pasūdau.
• džiovintos prieskoninės žolelės, puikiai tinka ir mišiniai kaip provanso, viduržemio jūros, sviestelis ir pan.
• ir vėl sūris, daug sūrio, mėgstamiausio ar tuo metu liūdinčio šaldytuve, svarbiausia, kad jis gerai lydytųsi.

Gaminimas

Kol formuoju pačią picą, jungiu orkaitę 250 ºC ir kepimo režimą su vėjeliu. Kilimėlį su pica atsargiai perkeliu ant grotelių ir jas dedu į orkaitės vidurį. Esu bandžiusi kepti ir pačiame viršuje, ir apačioje, visgi mano orkaitė iškepa puikų variantą tik vidury ir tik karštame vėjyje. Kepu 6-7 minutes, dažniausiai būnu šalia ir stebiu kraštelių apskrudimą ir sūrio išsilydymo laipsnį.

---