Sulig žiema pasitinkame sniegą, gražiausias metų šventes bei gardžius žiemiškus kepinius. Tačiau susiduriame ir su mažiau smagiomis aktualijomis, iš kurių viena - šviežių daržovių trūkumas. Dėl to tampa sunkiau gauti visas reikalingas maistines medžiagas ir vitaminus.

Sprendžiant dilemą, turbūt pirmiausia šaunanti mintis yra šviežias daržoves pakeisti šaldytomis. Bet ar ši alternatyva pakankamai gera? Šaldytos daržovės išties yra viena iš pagrindinių alternatyvų, nes nors šviežios geriau nei šaldytos, bet geriau šaldytos nei jokių.

Šaldytų daržovių maistinė vertė ir paruošimas

Šviežios daržovės pasižymi ne tik gausiu vitaminų kiekiu, bet ir kitomis savybėmis: ląsteliena, tirpiomis ir netirpiomis vandenyje maistinėmis skaidulomis, kurios reikalingos žarnyno mikrobiotai. Tuo tarpu šaldytų daržovių maistinė vertė - menkesnė.

Yra daug nuomonių, kiek šaldymas iš tikrųjų gali pakenkti maistinėms medžiagoms. Be to, reikia turėti omenyje, kad šaldyti ruošiamos daržovės yra surenkamos tuomet, kai teoriškai jų maistinė vertė yra didžiausia. Todėl kur kas svarbesnis yra atšildymo procesas.

„Priklausomai nuo to, kiek daržovėse yra vandens, agresyvus šildymas kaip, tarkime, kepimas, gali sumažinti tirpių vandenyje vitaminų kiekį vidutiniškai 30-40 proc., nors skaičius gali siekti ir iki 70 proc. Žinoma, jei kepsite iki anglies, bus ir visi 100 proc.“ - pajuokauja specialistas.

Tiesa, vienos daržovės išlieka maistingesnės nei kitos. Tarp tokių įprastų pasirinkimų, kaip morkos ar cukinija, didelių skirtumų nebus, tačiau kalbant apie ankštines daržoves arba uogas, vitaminų ir kitų medžiagų situacija gali būti net labai nebloga. Taip pat reikia prisiminti, kad visais atvejais šaldyti variantai bus geresnis pasirinkimas nei konservuoti. Dar verta pagalvoti ir apie džiovintus šaltyje (liofilizuotus) produktus.

Kaip išsirinkti kokybiškas šaldytas daržoves?

Naudinga yra atkreipti dėmesį į tai, kas rašoma ant daržovių pakuočių - aprašymuose galima rasti itin vertingos informacijos. Pirmiausiai reikėtų ieškoti gaminio pakavimo laiko: „Ilgainiui net ir saugomos labai žemoje temperatūroje, bet nuolat ištraukiamos, daržovės pamažu genda.“

Taip pat į šaldytas daržoves nevengiama pridėti įvairių prieskonių, iš kurių daugiausiai galima rasti nereikalingų maisto priedų - vadinamųjų E. Tai natūralios ar sintetinės cheminės medžiagos, kurios, nebūdamos maisto sudėtinės dalys, sąmoningai dedamos į maistą gamybos metu, siekiant suteikti pageidaujamų skonio ar kitų technologinių savybių. Tokių prieskonių geriau vengti.

Ant pakuotės galima perskaityti ir naudingos informacijos apie daržovių paruošimą, nes tai turi labai daug įtakos tam, kiek maistinių medžiagų produktas galiausiai išsaugos. Pasak pašnekovo, svarbiausias patarimas yra paprasčiausiai nepersistengti - nei kepant, nei verdant ar kitaip daržoves apdorojant.

O kiti niuansai įprastai būna surašyti ant pakuotės: kiekvienas gamintojas nurodo, kokiais būdais ir kiek laiko geriausia ruošti daržoves, kad jų maistinė vertė atitiktų kokybinius Europos Sąjungos standartus bei netaptų sveikatai nepalankiu pasirinkimu.

Kai kurių daržovių termiškai apdoroti net ir nereikia - žiediniai kopūstai, brokoliai, kukurūzai, žirneliai ir pan. gali būti valgomi iškart atšildžius. Lapines daržoves atšildžius nepakenktų nusausinti, nes jos gali pridėti patiekalams nereikalingos drėgmės.

„Daugumos vaisių ir daržovių sezonas Lietuvoje yra itin trumpas, pavyzdžiui, žirnių ir vyšnių, tačiau šaldytų jų galima įsigyti ištisus metus. Šaldyti produktai apdorojami sezono metu, taip išlaikoma beveik visa maistinė vertė“, - pranešime cituojamas tinklo Pirkimų departamento vadovas Marius Tilmantas, kuris priduria, kad pirkėjai dažniausiai renkasi šaldytas bulvių lazdeles ir įvairių daržovių mišinius. O šaldytų vaisių ir uogų kategorijoje, daugiausia dėmesio sulaukia vyšnios, mėlynės, spanguolės, braškės ir mangų kubeliai.

Beje, gaminant patiekalus šaldytus produktus paprastai geriausia naudoti neatšildžius. Pavyzdžiui, į keksiukų ar pyrago masę tiesiai iš šaldymo kameros įdėtos uogos kur kas geriau išlaikys formą nei atšildytos ir nenudažys tešlos ryškia spalva.

Dar vienas patarimas - nors šaldytas derlius tinka ruošiant įvairius patiekalus, šio varianto salotoms naudoti nerekomenduotina, nes šaldiklyje daržovės praranda didžiąją dalį traškumo. Taip pat nevertėtų atšaldytų žirnių ir kukurūzų dėti tiesiai į patiekalus, verčiau prieš tai juos bent vieną minutę blanširuokite verdančiame vandenyje arba garuose.

5 klaidos gaminant šaldytas daržoves

Jei žinosite, kaip tinkamai gaminti šaldytas daržoves, greitai ditirambais šlovinsite šaldytus žirnelius, brokolius ir morkas. Svetainė thekitchn.com pataria gaminant šaldytas daržoves vengti šių 5 klaidų:

1. Ne visas šaldytas daržoves būtina išvirti. Kai kurias šaldytas daržoves geriausia valgyti nevirtas. Pavyzdžiui, atšildytus kukurūzus galima iš karto berti į vasariškas salotas, o iš atšildytų žiedinių kopūstų sutrinti sveiką užtepėlę. Kai gaminsite pesto padažą, įberkite šaldytų žirnelių - jie padažui suteiks tirštumo ir baltymo.
2. Vienas daržoves atšildyti reikia, kitų ne. Kai kurias šaldytas daržoves reikia pirmiausia atšildyti (pavyzdžiui, špinatus patartina atšildyti ir nusausinti, antraip jie bus vandeningi), kitas galima berti į patiekalą tiesiai iš šaldiklio, nes atšilusios jos sulips. Be to, beriant daržoves tiesiai iš šaldiklio, išliks jų spalva ir natūralus skonis.
3. Tik ne mikrobangų krosnelė! Jei daržoves ketinama valgyti vienas, kaip garnyrą, automatiškai kyla noras atšildyti jas mikrobangų krosnelėje (arba dar blogiau - suberti į verdantį vandenį). Tačiau atšildžius mikrobangų krosnelėje ar pavirus, šaldytos daržovės dažniausiai suminkštėja, pasidaro lipnios ir primena patiekalus, nuo kurių sukdavome nosį vaikystėje. Todėl šaldytas daržoves patariama kepti vadovaujantis trijų žingsnių metodu.
4. Šaldytos daržovės išverda greičiau. Dažnai šaldytos daržovės išverda greičiau už nešaldytas. Pavyzdžiui, šaldyti brokoliai, žiediniai kopūstai ir morkos yra minkštesni nei nešaldyti, taigi jei dedate jų į troškinį, virimo laikas bus perpus trumpesnis. Jei dedate šaldytų daržovių į sriubą, suberkite jas sriubai baigiant išvirti.
5. Neignoruokite dar neragautų šaldytų daržovių. Šiais laikas parduotuvėse būna ne tik šaldytų žirnelių ir morkų pakelių, bet ir šaldytų porų, moliūgų ir daugybė kitokių daržovių.

Receptai su šaldytomis daržovėmis

Jūsų dėmesiui - 3 receptai, kuriems kuo puikiausiai panaudosite šaldytas gėrybes:

Įvairių daržovių sriuba

Ingredientai:

• 1 l mėgstamo sultinio
• pakuotės šaldytų daržovių mišinio (morkos, svogūnai, paprikos, šparaginės pupelės, žalieji žirneliai, kukurūzai, raudonosios pupelės)
• 1 arbat. šaukšt. druskos
• 1 arbat. šaukšt. česnako miltelių
• žiupsnelis džiovinto baziliko
• 1 skardinė konservuotų pomidorų

Gaminimas:

1. Į puodą su sultiniu sudėkite šaldytų daržovių mišinį ir virkite 5 minutes, retkarčiais pamaišydami.
2. Sudėkite likusius ingredientus ir uždenkite dangčiu.
3. Virkite 20 minučių ant vidutinės ugnies.

Patarimas: Tokiai sriubai galite naudoti įvairias daržoves, tačiau įsitikinkite, kad jos susmulkintos kąsnio dydžio gabaliukais. Šparagines pupeles paprastai geriau sulaužyti rankomis, o brokolių ar kalafiorų žiedus perpjauti peiliu. Jeigu norite sotesnio varianto, galite į sriubą dėti susmulkintos vištienos krūtinėlės arba konservuotų pupelių.

Kuskusas su žirneliais ir mėtomis

Ingredientai:

• 1 puodelis šaldytų žirnelių
• 250 g kuskuso
• 250 ml verdančio vandens
• sauja smulkiai pjaustytų mėtų lapelių
• 2 valg. šaukšt. alyvuogių aliejaus
• 1 citrinos išspaustos sultys ir nutarkuota žievelė
• žiupsnis šviežiai maltų pipirų
• druskos

Gaminimas:

1. Kuskusą ir žirnelius sudėkite į didelį dubenį ir užpilkite verdančiu vandeniu. Išmaišykite, uždenkite dangčiu ir palikite mirkti bent 5 minutes. Vėliau šį mišinį išpurenkite šakute ir palikite atvėsti apie 10 minučių.
2. Kuskusui ir žirneliams atvėsus įmaišykite mėtas, alyvuogių aliejų, citrinos žievelę, sultis ir pagardinkite druska ir pipirais. Šį patiekalą galima valgyti vieną arba kaip garnyrą prie mėsos ar žuvies.

Keksiukai su mėlynėmis

Ingredientai:

• 1 puodelis šaldytų mėlynių
• 195 g miltų
• 150 g cukraus
• 80 ml alyvuogių aliejaus
• 1 kiaušinis
• 80 ml pieno
• žiupsnelis druskos
• 2 arbat. šaukšt. kepimo miltelių

Gaminimas:

1. Įkaitinkite orkaitę iki 180 laipsnių temperatūros.
2. Dideliame dubenyje išmaišykite miltus, cukrų, kepimo miltelius ir druską. Įpilkite aliejaus, pieno, įmuškite kiaušinį ir tada maišykite šakute, kol masė taps puri. Įmaišykite mėlynes.
3. Dėkite paruoštą tešlą į keksiukų formą, o tada dėkite į orkaitę ir kepkite apie 15-25 minučių.

Orkaitėje keptos daržovės

Natūraliai skanu. Tad valgant kaip salotas, pakanka pašlakstyti aliejumi, jei norisi - džiovintomis ar šviežiomis žolelėmis, keletu lašelių balzaminio padažo. Apibarstyti sėklomis ir riešutais. Ypač skanu pagardinti fetos sūriu. Kiekvieną kartą galima naudoti vis kitas daržoves - išeis kiti skoniai ir kitos spalvos. Trumpiau tariant, improvizacijoms labai imlus patiekalas.

Norint, kad daržovės gražiai apkeptų, reikėtų nepamiršti, kad:

• orkaitė turi būti labai karšta - įkaitinti iki 200 C
• daržoves kepimo skardoje išdėstyti vienu sluoksniu, kad kiekvienas gabaliukas gražiai apkeptų vienu metu
• kepant skirtingo kietumo daržoves, kietesnes (burokėliai, salierai) pjaustyti mažesniais gabaliukais, minkštesnes (cukinija, moliūgas, svogūnai) - didesniais arba greičiau iškepančias daržoves pašauti į orkaitę vėliau, kai kietosios jau būna kiek iškepusios
• prieš kepant kiekvieną gabaliuką išmasažuoti su aliejumi ir užberti pipirų su druska.

Ingredientai:

• 2 burokėliai, priklausomai nuo dydžio supjaustyti į keturias ar daugiau dalių
• 4 riekės moliūgo
• 4 morkos, perpjautos išilgai per pusę
• 2 pastarnokai, perpjauti išilgai per pusę
• 1 didelis svogūnas, supjaustytas į aštuonias dalis
• 3 česnako skiltelės, nenuluptos
• alyvuogių aliejus
• druska ir pipirai
• prieskoninės žolelės (raudonėliai, čiobreliai)

Gaminimas:

1. Orkaitę įkaitiname iki 200 C. Į vieną skardą sudedame pjaustytus burokėlius, apšlakstome aliejumi (pakaks 1-2 šaukštų), pabarstome druska ir pipirais, įdedame česnako skilteles (su visa odele lengvai sutraiškytas) ir burokėlių gabaliukus gerai išmasažuojame. Šauname į orkaitę ir kepame apie 15-20 minučių.
2. Į kitą skardą sudedame likusias daržoves, taip pat apšlakstome keliais šaukštais aliejaus, pabarstome druska, pipirais ir prieskoninėmis žolelėmis. Kišame į orkaitę prie jau kepančių burokėlių. Kepame apie 30 minučių, kol daržovės iškepa ir pasidaro minkštos.

---