Krevetės yra populiarus jūros gėrybių produktas, vertinamas dėl savo skonio ir maistinės vertės.
Krevetės - vertingas maisto produktas
Krevetės kaip ir krabai ypač turtingos baltymais ir mineralais, juose beveik nėra riebalų. Krevečių mėsoje yra daug vitamino B12, kuris būtinas hemoglobino gamybai ir gerai nervų sistemos veiklai. Užtat jodo - beveik 100 kartų daugiau, nei jautienoje.
Krevetės paprastai laikomos liesu maistu, nes jose yra nedaug riebalų.
Maistinė vertė
Krevetės gali būti verdamos, troškintos, kepamos arba griliuojamos.
Apibendrinant, 100 gramų virtų ar troškintų krevetės be padažų paprastai turi apie 100-150 kalorijų.
Neretai krevetės patiekiamos su įvairiais padažais ar užtepėlėmis. Pavyzdžiui, sviestu ir česnakais pagardintos krevetės turės gerokai daugiau kalorijų nei tos pačios krevetės be jokių padažų. Pavyzdžiui, krevetės keptos aliejuje ar svieste įgaus daugiau kalorijų nei virtos ar troškintos.
Jodas ir jo svarba
Jodas - mikroelementas, būtinas normaliam organizmo augimui ir vystymuisi. Jis yra būtinas skydliaukės hormonų komponentas. Skydliaukės hormonai veikia širdies ritmą, kraujospūdį, kūno temperatūrą, medžiagų apykaitą ir kūno svorį.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pripažino, kad jodo stoka yra vienas svarbiausių maisto veiksnių, turinčių įtaką žmonių sveikatai. Mažiausiai 11 proc. Europos gyventojų, turi padidėjusią skydliaukę - gūžį, jodo trūkumo organizme sukeltą sveikatos sutrikimą.
Net ir esant nedidelei jodo stokai organizme, pasireiškia nuovargis, sumažėja darbingumas, didėja jautrumas, nervingumas. Atlikti tyrimai parodė, kad jodo deficito regionuose gyvenančių žmonių (ypač vaikų) intelekto koeficientas 15-20 proc. žemesnis nei kitų regionų gyventojų.
Kaip tinkamai vartoti krevetes
Jei perkate šviežias krevetes, turėkite omenyje, kad jos itin greitai genda - šviežias krevetes reikia suvartoti per 24 valandas. Jie krevetės bent truputį kvepia amoniaku - jos jau sugedusios. Virtas krevetes šaldytuve maišelyje galima laikyti ne ilgiau nei 3 dienas. Šaldytas krevetes šaldytuve galima laikyti šešis mėnesius, o šaldytas virtas - 2 mėnesius.
Gaminant labai svarbu krevečių nepervirti, nes ilgai verdamos jos tampa sausos ir tarsi guminės. Krevetės bus išvirusios, jei iškils į vandens paviršių.
Dėmesio! Prieš vartojant jūros gėrybes svarbu įsitikinti, ar šie produktai nesukelia jums alergijos.
Dėmesio! Verta žinoti, kad mūsų taip mėgiamos didelės „karališkosios“ krevetės jūroje neplaukioja. Tai tvenkiniuose dirbtinai auginamos ir maitinamos, kol tampa neįprastai didelės, paprastos krevetės. Kadangi šie sutvėrimai labai neatsparūs ligoms, jos plaukioja antibiotikais „pagardintame“ vandenyje. Taigi, patys spręskite ar taip „paskanintas“ delikatesas vertas būti ant mūsų stalo. Specialistai siūlo rinktis įprastas, mažas jūrines krevetes.
Baltymų svarba organizmui
Baltymai tai molekulės, kurios sudarytos iš aminorūgščių. Jie yra ląstelių ir audinių sudėtyje, padeda formuoti jų griaučius, reguliuoti normalią organizmo veikla, kovoti su infekcijomis, atlikti sudėtingas cheminės reakcijas: dalyvauja metabolizmo procese, slopina nuodingų medžiagų veikimą organizme, gerina audinių gijimą ir jų augimą. Galų gale, aminorūgštys, tai juk vienas iš svarbiausių energijos šaltinių.
Jei organizmas su maistu negauna pakankamo kiekio baltymų, jis ima naudoti savo paties aminorūgštis ir pradeda tai daryti nuo raumenų baltymų.
Todėl žmonės, kuriems trūksta aminorūgščių, jaučia silpnumą ir atrodo išsekę, silpta žmogaus darbingumas, atsparumas įvairioms ligoms, atsiranda patinimų, sutrinka kasos, kepenų funkcija ir medžiagų apykaitos procesai. Baltymų deficitas ypač pavojingas vaiko augimo laikotarpiu, jam gali grėsti protiniai ir fiziniai sutrikimai.
Saikingumas vartojant jūros gėrybes
UAB „Kardiolita“gydytoja dietologė Lina Viniarskaite pataria: „Vis dėlto reikia būti saikingiems ir prisiminti, jog jūrų gėrybėse yra cholesterolio, tad, nors ir kaip mėgtumėte šį maistą ar stengtumėtės gauti jame esančių naudingųjų medžiagų, nevalgykite jo kasdien. Dietologė jūros gėrybėmis ir žuvimi sveikiems žmonėms mėgautis rekomenduoja 3-4 kartus per savaitę. Beja, pasak jos, sveikiems žmonėms, net turintiems padidintą cholesterolio kiekį kraujyje žuvies, priešingai nei kitų jūros gėrybių, vengti nereikia, tačiau ji primena, kad kuriose jūrinėse žuvyse gali būti didelės sunkiųjų metalų sankaupos.
Kalorijų skaičiavimas
Kcal skaičiavimas - tai per dieną suvartoto maisto kcal suma. Dauguma žmonių neskaičiuoja kalorijų ir puikiai jaučiasi, nes valgo tiesiog sveiką maistą, vadovaujasi savo nuojauta ir sveiku protu.
4 priežastys, kada verta skaičiuoti kalorijas
- Metant svorį ir norint sumažinti riebalinį kūno sluoksnį.
- Auginant raumenų masę.
- Norint keisti savo mitybos racioną.
Todėl turite suskaičiuoti, kiek kalorijų gaunate iš suvartojamo maisto. Dažnai žmonės sakydami, kad valgo daug iš tikrųjų valgo mažai. Kodėl taip atrodo jiems? Jie maisto nesveria ir atrodo, kad valgo daug. Taipogi, nežino maisto kaloringumo bei kiek jiems kalorijų reikia suvartoti.
Pavyzdys būtų riešutai ar avokadai, kurių galime valgyti itin daug, o kalorijų jie turi taipogi daug!
Viduržemio jūros dieta
Be to populiariąją Viduržemio jūros dietą, kurioje karaliauja žuvys, jūros gėrybės, alyvuogių aliejus, daržovės ir vaisiai - mokslininkai pripažino viena sveikiausių. Viduržemio jūros dietos gerbėjai gyvena ilgiau, jie energingesni, judresni ir atrodo jaunesni.
Beje, ispanų mokslininkai ištyrę 11 tūkstančių žmonių duomenis nustatė, kad tiems, kieno maitinimasis buvo labiausiai artimas Viduržemio jūros dietai, rizika susirgti depresija buvo trečdaliu mažesnė nei valgančių kitaip.
Visgi norime priminti, kad nėra auksinės formulės, kuri 100 proc.