Apie kiaulpienės naudingąsias savybes žinoma jau labai seniai. Dar Avicena rekomendavo šį augalą kaip gydomąją priemonę, padedančią sergant daugybe ligų.
Kiaulpienių Nauda
Pienė iš tiesų turi unikalią sudėtį. Šiame augale yra naudingų mikroelementų, tokių kaip geležis, gerinanti kraujo sudėtį, būtinas kraujagyslėms manganas ir raminantis nervus varis. Bet svarbiausias pienės turtas - maisto skaidulinė medžiaga inulinas, mažinantis kenksmingojo cholesterolio kiekį kraujyje, reguliuojantis žarnyno mikrofloros sudėtį, šalinantis iš organizmo toksinus ir kenksmingas medžiagas.
Inulinas labai naudingas sergantiems cukriniu diabetu, nes ši medžiaga - pripažinta priemonė, reguliuojanti cukraus kiekį kraujyje. Kiaulpienė savyje turi pusę naudingų Mendelejevo lentelės cheminių elementų. Tai kalis, natris, manganas, aliuminis, geležis, varis, kalcis, taip pat ir vitaminai A, B, E ir C. Kiaulpienė turtinga ir antioksidantų, saugančių organizmą nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Taip pat teigiamai veikia druskos ir skysčių apykaitą organizme.
Receptai su Kiaulpienėmis
Žaliosios Salotos
Jauni kiaulpienių lapeliai visiškai nekartūs. Būtent iš jų daromos salotos ir padažai. Pasigaminti gydomąsias salotas iš kiaulpienių ir graikiškųjų riešutų itin paprasta. Reikės 100 g kiaulpienės lapų ir žiedų, 6 graikinių riešutų ir 1 valg. š. augalinio aliejaus. Jei bijote kartumo, išmirkykite lapus sūdytame vandenyje, tačiau atminkite, kad dėl to didelė dalis naudingųjų medžiagų prapuls.
Pats didysis J. V. Gėtė pavasarį mėgo tokias salotas: imti po saują pienių, dilgėlių, rūgštynių lapų, skaninti petražolėmis, svogūnlaiškiais, vaistine agurkle, krapais, pridėti du kietai virtus ir susmulkintus kiaušinius, dvi supjaustytas svogūno galvutes.
Pavasarį salotų galima pasidaryti ir imant po saują žliūgių, dilgėlių, garšvų, pienių, ridikėlių lapų, pipirinės, agurklės, rūgštynių (arba kiškio kopūstų), svogūnų laiškų, grietinės arba aliejaus, prieskonių. Supjaustyti po saują minėtų žalumynų, užpilti aliejumi arba grietine, pridėti mėgstamų prieskonių. Galima įpilti ir citrinos sulčių. Žalumynų proporcijos gali būti įvairios, pagal kiekvieno skonį.
Sriuba
Sriubai imama 2 valg. š. miežinių ar kitokių kruopų, 2 morkos, 4 bulvės, 2 svogūnai, 2 valg. š. aliejaus, po saują garšvų, dilgėlių, pienių, varnalėšų lapų, krapų, petražolių ir prieskonių. Kruopas reikia nuplauti, išmirkyti, po to pavirti 5 min. Svogūnus supjaustyti, pakepinti svieste ar aliejuje, sudėti į sriubą. Kartu dėti smulkiai tarkuotas morkas, supjaustytas bulves, pavirti dar 10 min. Per tą laiką supjaustyti žoles, jas sudėti į puodą ir nukėlus nuo ugnies laikyti uždengus dar 20 min. Prieš valgant pabarstyti krapais, pagardinti grietine.
Kiaušinienė
Kiaušinienei reikės dviejų saujų pienių lapų, svogūnų laiškų, dviejų kiaušinių. Smulkiai supjaustytus pienių lapelius ir svogūnų laiškus reikia troškinti aliejuje 5 min., užpilti plaktais kiaušiniais ir kepti, kol kiaušiniai iškeps. Prieš valgant pabarstyti prieskoniais, druska.
Kiaulpienių Kava
Kavai kiaulpienių šaknis reikia kasti anksti pavasarį, kai tik kalasi pirmieji lapeliai, arba vėlų rudenį, lapams nukritus. Beje, rudenį šaknys yra vertingiausios. Išdžiovintus šaknų gabaliukus prieš vartojimą galima lengvai paskrudinti ir sumalti kavamale. Užplikyti taip, kaip įprastai namų sąlygomis būna plikoma kava.
Virškinimą Gerinanti Arbata
Kai pienės pražys, rekomenduojama prisirinkti jų žiedų. Geriausia rinkti pievose, toliau nuo kelių ir automobilių išmetamųjų dujų. Žiedus supjaustykite į dalis ir užšaldykite šaldiklyje. Rudenį ar žiemą, kai jau seniai nebebus geltonųjų saulės žiedų laukuose, arbatinuke galėsite užplikyti šaldytus pienių žiedus. Tokia arbata paskatins virškinimą, pagerins tulžies ir kepenų veiklą.
Kaip Rinkti Laukinius Augalus
Eidami į gamtą rinkti laukinių augalų, turime žinoti pagrindines taisykles ir jų laikytis. Visų pirma nepamirškime, kad einame į svečius. Ten negalima triukšmauti, šiukšlinti, griauti ar lįsti į svetimus urvus. Ir taip jau pakankamai sugriauta… Eikite tyliai ir įdėmiai dairykitės - tik taip surasite tai, ko gal visai ir neieškojote: pasiklydusią voverę, jus stebinčią stirną, briedžių nugraužtas ievų šakas, ar valgomų grybų guotą ant medžio kamieno.
Renkant augalus irgi reikia žinoti taisykles. Visų pirma reikia žinoti saugomus augalus, juos galite rasti Raudonojoje knygoje, saugomų augalų sąrašuose. Ir ne tik žinoti, bet ir klausyti ką jie sako - mūsų yra per daug, kad galvotume, jog nuskynus tik vieną saugomą augaliuką, nieko baisaus nenutiks, taip jau išnyko labai daug rūšių…
Nesaugomus augalus irgi reikia labai saugoti. Todėl rinkdami vaistažoles, laukinius prieskonius ar valgomus augalus turime vadovautis taisykle - renkame tik trečdalį augalo. Vienas trečdalis - mums, antras - kitiems: žmonėms, gyvūnams, vabzdžiams. Ir trečias trečdalis skirtas pačiam augalui - kad užaugtų, subrandintų sėklas, spėtų nunykti ir patręšti žemę. Ir viską ką atsinešėme turime sunaudoti. Jei vienais metais nespėjome sunaudoti džiovintų augalų - šiais metais ir nerinkite.
Jei renkate žiedus ar lapus - juos reikia rinkti po vieną ar nukirpti su koteliu, neplėškite rankomis, laukiniai augalai stiprūs, netrapūs - išrausite su šaknimis. Jei renkate pumpurus - ieškokite kirtimų su jau nupjautais medžiais, nereikės saugoti. O jei renkate nuo gyvo medžio - imkite tik po kelis pumpurus nuo vienos šakelės, ir visada palikite viršutinį pumpurą, kitaip kai kurios šakos negali augti toliau ir nudžiūsta.
Kasdami šaknis palikite šaknų ataugas, mažesnes šakneles užkastas - dalis augalų atauga iš šaknų nuopjovų, o kitos bent patręš žemę. Rinkdami sunokusias sėklas, dalį jų paberkite ant žemės, kad galėtų sudygti kitąmet. Palikite uogų ir riešutų paukščiams ir žvėrims. Samanas ir kerpes rinkite tik ten, kur jos išplėšytos ar nukritusios - su dabartiniais miškų kirtimais nėra ko liesti vis dar augančių… Žieves irgi rinkite kirtimuose. Sukirmijusius grybus palikite ant žemės, kepurėlėmis į apačią, kad sporos galėtų išbyrėti, o pats grybas patręštų žemę.
Einant rinkti augalų su savimi reikia turėti pintinę, kelis audeklinius krepšelius, nedideles maisto dėžutes. Taip pat peilį, žirkles, sekatorių. Dar - patogią aprangą ir, svarbiausia, patogius neperšlampamus batus. Arba dvi poras batų. Ir priemones nuo uodų bei erkių.
Surinktus augalus dedame į krepšius, kuriuos atsinešus namo reikia kuo greičiau išpurtyti, augalus surūšiuoti, lapus ir žiedus nukarpyti ir padžiauti, užšaldyti, užraugti, užmarinuoti, išvirti ar dar ką nors padaryti, kad išsaugotume jų skonį, kvapą, spalvą. Su savimi nešiojuosi ir kelis plastikinius maišelius, geriausiai su užtrauktukais, pritaikytus produktų šaldymui, bet į juos niekada nededu žalių lapų ar žiedų. Maišeliai gali būti skirti pumpurams, sėkloms, šaknims, vaisiams ir riešutams. Tam tinka ir jau minėtos plastikinės ar skardinės maisto dėžutės.
Kiti Receptai su Laukiniais Augalais
Sausainiai su Kietu Sūriu ir Pušų Spygliais
Prie midaus labai tiks sūrūs sausainiai su kietu sūriu ir pušų spygliais. Toks rinkinukas gali būti tobula Kalėdinė dovana.
- 250 gr speltos miltų
- 100 gr sviesto
- 1 kiaušinio
- Saujelės tarkuoto kietojo sūrio (parmezano, džiugo arba kaip aš mėgstu - rankų darbo ožkos sūrio)
- Saujelės ką tik surinktų pušų spyglių
Kambario temperatūros sviestą išsukite su kiaušiniu, po truputį dėkite miltus, sūrį ir labai smulkiai žirklėmis sukarpytus pušų spyglius. Suminkykite tešlą, palikite kelioms valandoms šaldytuve, kad atvėstų. Sušalusią tešlą suvyniokite voleliu, pjaustykite pusės centimetro storio griežinėliais ir kepkite kol gražiai pagels iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.
Pušų Spyglių Želė Voniai
Visi spygliuočiai pasižymi stipriomis antiseptinėmis savybėmis, todėl aš gripo metu plaudama grindis įlašinu kelis lašus kadagių eterinio aliejaus ar peršalus vaikams į vonią įpilu pušų spyglių nuoviro. Galima vietoje nuoviro pasigaminti želatinines „varles“, kurios iš lėto tirpdamos karštame vandenyje po truputį skleidžia pušų kvapą. O vaikams dar įdomiau maudytis su jomis.
- Stipraus pušų spyglių nuoviro (1l)
- šiek tiek daugiau nei nurodyta ant pakelio natūralaus želatino
- 5-10 lašų pušų ar kadagių eterinio aliejaus
Iš pušų spyglių ir vandens padarome stiprų nuovirą - geriausia spyglius užpilti šaltu vandeniu, pavirinti 15 minučių ir palikti uždarytame inde porai valandų. Nuovirą nukošti, jame ištirpinti želatiną, įlašinti eterinį aliejų. Skystį išpilstyti į formeles ir sustingdyti šaldytuve. Maudantis įmesti kelias „varles“ į karštą vandenį.
"Rasoklės" Gydomasis Pušų Pumpurų Sirupas
Kartu su “Rasokle” (Rasa Subačiene) jau daug metų organizuojame vasarinius praktinius seminarus -„Žolelių savaitgalius“ apie laukinius augalus ir rauginimą. Šioje knygoje pateikiu vieną iš jos gydomųjų sirupų receptų - žieminį pušų pumpurų ir aviečių stagarų sirupą nuo peršalimo ligų.
- 150 g. šviežių pušų pumpurų
- 50 g. smulkintų aviečių ūglių
- 200 ml citrinų sulčių
- 1 l šalto vandens
- 200 g cukraus
Naudokite puodą, kurį galėtumėte paskirti tik šio sirupo gaminimui, nes dervos esančios pušų pumpuruose labai gerai prilimpa prie puodo sienelių. Užpilkite šviežiai skintus pumpurus ir smulkintus aviečių ūglius šaltu vandeniu, uždenkite ir palikite 24 val. Užkaiskite ant silpnos kaitros puodą ir lėtai kaitinkite iki 80 laipsnių temperatūros ~20-30 min. Tuomet leiskite nuovirui šiek tiek atvėsti, kad galėtumėte jį nusunkti.
Nusunktą skystį pilti į kitą puodą, supilti šviežiai išspaustas ir perkoštas citrinų sultis, cukrų ir lėtai maišant kaitinti iki 80 laipsnių temperatūros. Nugriebti putas, dar karštą supilstyti į švarius nedidelius stiklainius ar buteliukus. Užsukti. Atvėsusiems užklijuoti etiketes. Pušų pumpurai labai tinka esant peršalimui. Papildo organizmą vitaminais, padeda lengviau įveikti kosulį ir kitas kvėpavimo takų ligas, dezinfekuoja, slopina uždegimą, gerina medžiagų apykaitą, šalina toksinus, skatina šlapimo ir tulžies išsiskyrimą.
Atsargumo priemonės: Pušų preparatų negalima vartoti turint aukštą spaudimą, alergiją pušims. Pušų preparatai nevartojami sergant inkstų ir kepenų ligomis.