Atsakymas paprastas ir aiškus: todėl, kad Provansas - Alpių ir Žydrosios pakrantės regionas - pripažintas gražiausiu ir turistų lankomiausiu kraštu! Kiekvienas regionas pasižymi turtinga kultūra, gurmanišku maistu, įspūdingais architektūros paminklais, nepamirštamo grožio gamtovaizdžiais ir šimtametėmis tradicijomis, kurios prisimenamos folkloro festivaliuose ir gatvių eitynėse. Nuo 1960-jųjų Korsikos sala, į kurią kadaise buvo ištremtas Napoleonas, taip pat priklauso šiam regionui.
Regiono išskirtinumą lemia jo nepaprasta geografinė padėtis, labai palanki turizmui: 200 km - ir jūs galite mėgautis poilsiu Viduržemio jūros pakrantėje, dvi valandos kelionės - ir jūs galite poilsiauti kalnų slidinėjimo bazėje, keliauti vyno keliu derlingomis Reino pakrantėmis. Puikus, šiltas, saulėtas klimatas suteikia galimybę vystyti turizmą visus metus. Turizmo infrastruktūra ir ilgametė patirtis suteikia puikias sąlygas organizuoti įvairias poilsines, pažintines, kultūrines ar aktyvaus sporto keliones.
Vienu kartu neįmanoma pažinti šio krašto: viską aprėpti, aplankyti, pamatyti. Provansas prasideda Alpių papėdėje ir tęsiasi iki Viduržemio jūros pakrantės, aprėpdamas Arlio ir Nimo miestus vakaruose, ribojasi su auksinėmis Hyeres salomis rytuose. Šis kraštas didžiuojasi nuostabiais nacionaliniais Kamargo ir Lubero parkais, gausiais istoriniais paminklais, menančiais įspūdingą krašto praeitį. Provanse įsikūrę žymūs miestai: Marselis, Avinjonas, Oranžas. Čia gyveno ir kūrė daug žymių žmonių, tarp jų dailininkai Van Gogas ir Sezanas.
Kelionė automobiliu po Pietų Prancūziją
Šioje kelionėje, patikėkite manimi, automobilis taps jūsų ištikimu draugu, tad gerai patikrinkite padangas, tepalus ir motorą, pripildykite benzino baką. Beje, benzinas Prancūzijoje atpigo iki 1,20 euro, tad siūlyčiau pasinaudoti šia galimybe!
Yra du būdai pasiekti Žydrąją pakrante. Galite keliauti per Lenkiją, Vokietiją, įvažiuoti į Prancūziją ties Metzu ir riedėti į pietus Marselio link. Galite važiuoti per Lenkiją, Čekiją, Austriją, Italiją ir pasiekti Nicą, esančią prie Italijos ir Prancūzijos sienos. Vienaip ar kitaip -atstumas apytiksliai toks pat - apie 2 500 kilometrų. Jei pasirinksite pirmąjį variantą, važiuosite dideliais greitkeliais, kurie Prancūzijoje mokami! Tad verta iš anksto pasirūpinti kapšeliu pinigėlių, skirtų kelionės išlaidoms. Pasirinkus antrąjį variantą vertėtų apsirūpinti pykinimą raminančiais vaistais.
Kainos Prancūzijoje kyla kasmet, o degalai užima pirmąją vietą kainų kilimo varžybose! Benzinu varomų automobilių savininkai dažnai naudojasi viešojo transporto paslaugomis, nes, paskutiniais duomenimis, 95 benzino kaina pašoko iki 1 euro ir 58 centų. Neverta baimintis iš anksto, nes dyzelinas kainuoja stabiliai nuo 1,20 iki 1,30 euro.
Šią kelionę galima planuoti su nakvyne ar be. Pavargę keliautojai nakvynę Prancūzijoje ras be jokių sunkumu. Pagrindines žinomos viešbučių grupės: Kyriad, Ibis, Etap Hotel, Campanulle, Balladin, Citadine, Formule1, Premiere Classe. Juose gali apsistoti nedideles ar vidutines išlaidas planuojantys keliautojai. Kainos svyruoja nuo 26 iki 70 eurų vasarą, žiemą šiek tiek pigiau.
Vairuojant pakaitomis, kelionei reikėtų skirti 24 valandas, neįskaitant stabtelėjimų poilsiui, miegui ar valgymui. Kelionė tolima. Važiuojant patogiu automobiliu su oro kondicionieriumi, ji trunka vos vieną parą. Riedant karieta, neturinčia nei oro kondicionieriaus, nei šildymo sistemos, kelionė truktų 24 paras. Na, kas geriau?
Aiks en Provansas
Tarkime, jūs esate Marselyje, tad važiuokite į A51 greitkelį Aiks en Provanso kryptimi. Kelionė truks vos pusę valandos. Palikite automobilį artimiausioje stovėjimo aikštelėje ir eikite pėsčiomis susipažinti su nepaprastomis miesto įžymybėmis. Mokamos aikštelės Prancūzijoje yra pakankamai brangios, tad patarčiau palikti patikimoje viešoje vietoje, pažymėtoje baltosiomis linijomis.
Aiks en Provansas, Šv. Viktoro kalvagūbrio papėdėje įsikūręs nedidelis miestelis. Jis pasižymi ypatinga praeitimi, prasidėjusia nuo keltų-ligurų genties įkurto prekybos centro. Po gausybės karinių perversmų jį perėmė imperatorius Cezaris. Jis čia atrado šiltųjų versmių ir įkūrė imperatoriškąsias pirtis.
Pradėkite savo vizitą centrinėje aikštėje, vadinamajame Mirabo kieme, kurio centre stovi masyvus fontanas. Prie karalius Rene skulptūros sukite į kairę ir atsidursite mažyčių siaurų gatvelių labirinte. Čia galite klaidžioti pamiršę laiką, nes kiekvienoje gatvelėje rasite nuostabių restoranėlių, nedidelių prabangių krautuvėlių. Pavargę grožėtis miestelio architektūra, eikite į Merijos aikštę ir įsitaisykite arbatos salono terasoje, gurkšnodami arbatą pajusite jus supančią atmosferą. Sustokite akimirką pasigrožėti įstabiais statiniais - merijos pastatu ir XV šimtmečio varpine.
Iš aikštės siaura gatvelė jus atves iki Šv. Severino vienuolyno. Šiandien vienuolyno patalpose įsikūręs Nacionalinis Granetes muziejus, kur eksponuojami XVIII ir XIX šimtmečių prancūzų dailininkų kūriniai. Apsilankykite vyskupijoje ir įspūdingoje Šventojo Severijaus katedroje. Tai nepaprastas šimtmečių samplaikos architektūros paminklas. Išėję iš katedros, leiskitės žemyn gatvele, kol rasite senosios miesto sienos griuvėsius ir išlikusį gynybos bokštą. Greta stovi Renesanso laikotarpiu statyti rūmai, skirti vienai karaliaus favoričių. Nuostabios kompozicijos ramiame skverelyje visada žydi gėlės.
Nepamirškite apsilankyti Vaserelio įkurtame futuristinio meno centre, kur pristatomos šiuolaikinių menininkų parodos. Patarčiau atvykti į Aiks en Provansą gatvės mugių dienomis, kuomet trys didžiausios miesto aikštės klega nuo prekybininkų gausos. Merijos aikštė skiriama gėlininkams ir knygininkams, antroji aikštė - daržovių ir prieskonių pardavėjams, čia parduodami sūriai, naminės duonos ir rūkytos mėsos gaminiai; trečiojoje aikštėje prie Teisingumo rūmų visuomet įsikuria sendaikčių prekybininkai ir namudininkai, kurie siūlo įvairiaspalves alyvuogių šakelėmis puoštas staltieses, levandomis kvepiančias siuvinėtas pagalvėles, Provanso motyvais dekoruotą keramiką.
Nepamirškite, kad Aiks en Provanse gimė ir iki mirties gyveno žymus dailininkas Polas Sezanas. Čia išlikę Sezanų šeimos namai, jo dirbtuvės, kurias galima aplankyti Turizmo biuro organizuojamų ekskursijų metu. Sezano meno centras priima lankytojus ir teikia išsamią informaciją apie menininką. Jo gerbėjai gali nueiti prie šv.
Avinjonas
Aiks en Provansą nuo Avinjono skiria vos 40 kilometrų, išvažiavę iš miesto ieškokite greitkelio A7, vedančio Liono kryptimi. Laikykitės Turizmo biuro krypties (Office du tourisme), kuris yra įsikūręs vakarinėje miesto dalyje prie Ronos upės. Bet kuriuo atveju pirmiausia pamatysite įžymųjį Avinjono tiltą. Nenustebkite, iki mūsų dienų išliko tik pusė. Jo istorija prasidėjo Cezario I užkariavimo laikais, kuomet romėnų kariai perėmė Marseliečių valdomas žemes ir upės kilpoje įkūrė pirmąjį gynybinį fortą.
Trumpas anekdotas, apie buvusią karalystę: visais laikais ši teritorija priklausė karališkosioms dinastijoms, tad šioje teritorijoje įsikūrę gyventojai privalėjo mokėti mokesčius. Pavasarį, kai Ronos vandenys užliedavo priešingame krante gyvenančių žemvaldžių žemes, Avinjono antstoliai laiveliu atplaukdavo susirinkti mokesčių už jų žemių išnaudojimą , mat Rono upė, esanti muitinės barjeras priklausė karališkajai teritorijai. Viduramžiais miestas tapo Romos popiežių rezidencija, net devynios kartos praleido savo valdymo metus Avinjone. Gynybinė pilis virto tikrais Popiežių rūmais, o miestelis buvo aptvertas nedidele mūrine sienele. Šiuo laikotarpiu miestas klestėjo, iš viso pasaulio plaukė menininkai, architektai, tapytojai ir, gavę pinigų iš bažnyčios iždo, puošė mietelį ir jo apylinkes savo darbais. Apsilankykite anuomet įstabiausiuose ir įtakingiausiuose pasaulyje namuose - Popiežių rūmuose.
Beje, šis statinys - didžiausias Europoje gotikos kūrinys. Deja, per revoliuciją rūmai buvo paversti kareivinėmis, vėliau - politinių kalinių kalėjimu, dar vėliau - apskrities archyvais. Saulėtose miesto apylinkėse popiežių laikais augo derlingi vynuogynai, iš vynuogių gaminami ypatingi vynai: Girdondas ir Chateau des Papas. Popiežiai ateinančioms kartoms paliko ir popiežiukais vadinamus saldumynus. Tai įprasti šokoladiniai saldainiai su neįprastu organos likeriu. Žinoma, kad jis buvo gaminamas iš šešiasdešimties vaistinių žolelių, ekstraktas buvo maišomas su aukštos kokybės medumi.
Avinjone tarsi susilieja visos pietų Prancūzijos maisto gamybos tradicijos, čia galima paragauti mėsos ir žuvies patiekalų, paskanintų česnaku ir alyvuogių aliejumi, miškingose teritorijose randamais trumais. Vasarą miesto mugėse galite rasti trumais nuklotų prekystalių, tačiau, norint pirkti žiupsnelį džiovintų ar du tris šviežius grybukus, jums prireiks tikrai storos piniginės.
Kiekvieną vasarą į Avinjoną suvažiuoja nacionalinės ir užsienio teatro trupės, miestas prisipildo šurmulio, spalvų ir vaizdų. Artistai, magai, akrobatai ir mimai pasklinda po gatveles ir linksmina gyventojus ir turistus. Spektakliu gausa, šauni atmosfera ir minios žmonių paverčia miestą tikru, gyvu organizmu.
Oranžas
Netoli Avinjono įsikūręs nedidelis Oranžas (arba Princų miestas). Avinjoną nuo jo skiria vos trisdešimt kilometrų. Važiuokite asfaltuotu keliu palei Ronos upę. Atvažiavę iki pažystamo greitkelio A7, sukite Liono kryptimi. Pravažiavę Oranžo kelių mokesčio barjerą ieškokite išsukimo Nr. 21, žyminčio Nimo ir Oranžo miestus. Ši kelio atkarpa jums kainuos vos 1,60 euro. Tai galų veteranų legiono įkurtas miestas.
„Tai pats gražiausias bareljefas visoje mano karalystėje", - sakė Liudvikas VIX apie Oranžo antikinio teatro pagrindinės scenos sienoje iškaltą bareljefą, išpuoštą skulptūromis, kolonomis ir gausiai puoštą marmuru. Jos įspūdingas dydis pribloškia žiūrovus: 107 metrai pločio ir 37 metrai aukščio. Imperatorius Augustas I įsakė įkurti šį didžiausią pasaulyje antikinį teatrą. Tai didžiulis geltono akmens statinys, kurio amfiteatre telpa iki 50 000 žiūrovų.
Svarbiausia šiame ypatingame teatre - tai atmosfera, žiūrovas visiškai susilieja su teatro architektūra, jis lyg apsigyvena šio vakaro vaidinime ir tampa jo dalimi. Teatro pastatas toks didžiulis, kad, eidami nuo centrinių vartų iki pirmosios akmeninių suolų eilės, užtruksite ketvirtį valandos. Spektaklio metu net spengia ausyse nuo tylos. Apsilankykite šiame meno ir istorijos mieste, vadinamojoje Princų rezidencijoje.
Žydroji pakrantė
Į rytus nuo Marselio prasideda Viduržemio pajūris, einantis iki pat Italijos sienos. Uolėtas stulbinamo grožio krantas puikuojasi baltų akmenų atspindžiu skaidriame it krištolas žydrame jūros vandenyje. Tarp uolų rasite įsispraudusių nedidukų smulkaus balto smėlio paplūdimių, pasiekiamų tik valtimi ar laiveliu. Žinoma, gali ir pėstute, bet keliauti teks ilgai. Uolėtas krantas atsimuša į Golfo įlanką, kurią supa gausai apgyvendinti Saint Rafaelio, Saint Maksimo, Sentropezo miesteliai.
Tai seni žvejų kaimeliai, kurių gyventojai per Antrąjį pasaulinį karą slėpė partizanus ir nešdavo jiems valgio ir drabužių į miškingose kalvose buvusias slėptuves. Šiandien tai didžiulės pasaulinio garso poilsiavietės, žymios nuostabia gamta, maloniu klimatu, puikiomis poilsio ir pramogų sąlygomis. Kanai žymūs Kinematografijos festivaliu, Grasas - gaminamais kvepalais. Nica - paskutinis Prancūzijos miestas prie pat Italijos sienos, ją juosia Angelų įlanką.
Miestą įkūrė iš Marselio kilę graikai, pavadino deivės Nikės vardu, norėdami pažymėti pergalę prieš ligūrus. Nicai kaip ir daugeliui kitų pasienio miestų teko išgyventi nesibaigiančių karų ir varžytinių laikotarpį. Nica visuomet buvo svarbus jūros prekybos uostas. Didžiąją dalį gyventojų sudaro emigrantai iš Italijos, kalbantys senuoju dialektu. Miestas populiarus dėl įspūdingų gėlių, vaisių ir daržovių, jūrų gėrybių turgaviečių, sekmadieninių sendaikčių mugių. Tai antras turistų lankomiausias miestas (pirmasis - Paryžius), viliojantis išskirtine atmosfera. Ji juntama vos įvažiavus į miestą.
Keliautojus pasitinka pajūriu nusitiesusi Anglų promenada, kviečia prašmatnių restoranų terasos, kur galima mėgautis jūrų gerybėmis, pasaulyje paplitusiais Nicos salotų receptais. Galima sakyti, kad pirmasis keliautojas iš Lietuvos, atvykęs į Nicą po Pirmojo pasaulinio karo, buvo Romanas Garis (Romanas Kacew). Žydų kilmės pabėgėlė Nina Kacev su mažamečiu sūnumi bėgo iš sugriauto Vilniaus. Per Lenkiją ji keliavo ieškoti prieglobsčio Prancūzijoje, Nicos mieste. Taigi Romanas Garis praleido vaikystę ir ankstyvąją jaunystę Nicoje. Vėliau, gavęs Prancūzijos pilietybę, tapo garsiu rašytoju ir diplomatu, atstovavusiu Prancūzijai Jungtinėse Valstijose. Šiandien Nicoje įsteigta Nacionalinė Biblioteka, pavadinta Romano Gario vardu.
Kaip pasiekti Pietų Prancūziją pigiai?
Pigių skrydžių bendrovei „Wizzair“ pradėjus skraidyti tiesioginiu maršrutu į Nicą, Žydroji Prancūzijos pakrantė (pranc. Côte d'Azur), pasaulyje garsėjanti gamtos grožiu bei architektūra, tapo lengvai pasiekiama vos per dvi su puse valandos. Atvykti čia nėra brangu - vasaros sezono metu bilietus į abi puses galima nusipirkti už 100-200 eurų. Skrydžiai vykdomi du kartus per savaitę, todėl lietuviai keliautojai ypač pamėgo čia atvykti ilgesniam savaitgaliui, t. y. 3 arba 4 dienoms. Atrodo, ne tiek ir daug, tačiau ši Prancūzijos dalis itin pritaikyta turizmui ir turi labai gerą infrastruktūrą, todėl tiek laiko visiškai užteks susipažinti su žaviausiais pakrantės miestais.
Visiškai nesvarbu kada keliausi, nes ši pakrantė žavi visais metų laikais, 300 dienų per metus šviečia saulė, o temperatūra net ir žiemą nenukrenta žemiau +10 laipsnių. Beje, žiemos laikotarpiu viešbučių kainos kone per pusę mažesnės. Nicos oro uostas įsikūręs vos 8 km iki Nicos miesto, tačiau taksi paslaugos nėra pigios: už kelionę iki senamiesčio ar stoties sumokėsi apie 30-40 eurų. Taupantiems yra dvi išeitys: keliauti autobusu (apie 4 eur į vieną pusę, autobusai veža į centrinę stotį), arba mobiliuoju telefonu išsikviesti automobilį naudojantis Uber programėle, tuomet kelionė iki centro kainuos apie 15-20 eurų.
Ką pamatyti Nicoje ir apylinkėse per savaitgalį?
Kai kurie keliautojai svarsto apie galimybę išsinuomoti automobilį. Žinoma, tai labai patogu, tačiau automobilių stovėjimo paslaugos visoje pakrantėje yra itin brangios - vienos dienos išlaidos gali siekti ir apie 50 eurų. Nicoje apsistoti rekomenduočiau netoli centrinės Nicos traukinių stoties Nice Ville, iš čia bus patogu pasiekti visas lankytinas vietas.
Pirmąjį vakarą keliauk į Nicos centrinę dalį (jei apsistosi prie stoties, centrą pėsčiomis pasieksi maždaug per 15 minučių), kur gyvenimas virte verda net ir darbo dienomis. Čia užsuk apžiūrėti Massena aikštės, kuri yra ne tik kultūrinis Nicos centras, bet ir didžiausia miesto aikštė, pagrindinė gyventojų ir turistų susibūrimo bei įvairių renginių vieta. Aikštė apsupta 17-ojo amžiaus architektūros ir jungia senamiestį su komerciniu miesto rajonu. Pagrindinis gražiosios aikštės akcentas - didelis fontanas, kurio viduryje stovi didinga Apolono skulptūra.
Vakarienei užsisakyk midijų, troškintų vyno padaže - tai vienas iš prancūzų virtuvės perlų. Būti prie pat Viduržemio jūros Prancūzijoje ir neparagauti šviežių, vietoje gaudomų jūros gėrybių - baisi nuodėmė!
Monakas
Ryte keliauk į Nicos centrinę stotį ir sėsk į traukinį, vykstantį į Monaką. Traukiniai kursuoja labai dažnai, tad tikrai neteks laukti ilgiau nei 20 minučių. Šios nykštukinės valstybės-miesto dydis - vos 2 kvadratiniai kilometrai, todėl čia labai patogu keliauti pėsčiomis. O pamatyti tikrai yra ką. Atvykęs į Monaką, keliauk prie Monako kunigaikščio rūmų - šiuo metu čia gyvena princas Albertas II su šeima. Kiekvieną dieną, lygiai 11:55 ryto čia galima stebėti teatrališką ir spalvingą sargybinių ceremoniją.
Žinoma, koks Monakas be jachtų, „Formulės-1“ trasos ir Monte Karlo kazino? Šis kazino yra vienas prabangiausių visame pasaulyje, čia lošti atvyksta daugybė pasaulio turtuolių. Čia galioja ir aprangos kodas, tad norint užeiti ir apžiūrėti, teks apsirengti šį tą prašmatnesnio, nei šortai ir sportiniai bateliai. Kai būsi prie kazino, būtinai užmesk akį į šalia esantį Hotel de Paris - tai yra vienas prabangiausių pasaulio viešbučių, atidarytas 1863-iais metais. Viešbutyje yra Louis XV restoranas, įvertintas 3 Michelino žvaigždėmis, Le Bar Americain baras, kuris visuomet atsiduria geriausių pasaulio barų sąraše.
Paėjėjus nuo kazino, atsiveria vaizdas į Viduržemio jūrą su daugybe prabangių jachtų. Šios nykštukinės kunigaikštystės, kurią jau 700 metų valdo Grimaldi dinastija, istorija ir veikla yra glaudžiai susijusi su jūra. Uostas tiesiog perpildytas pačiomis gražiausiomis, didžiausiomis, prabangiausiomis jachtomis iš viso pasaulio. Tai tarsi atskiras miestas ant vandens, kai kurių jachtų dydis primena viešbučius, joms priskirti sraigtasparniai, apsauga. Sakoma, kad kiekvienam pasaulio turtuoliui būtina bent kartą gyvenime su savo įspūdinga jachta apsilankyti Monako kunigaikštystėje.
Kaip jau supratai, Monakas yra turtuolių pamėgtas kraštas, todėl čia kainos kandžiojasi ir gana aštriai. Pigesnius restoranus ir užkandines rasi aplink Grimaldi gatvę, tačiau net ir čia pvz. pica kainuos apie 15-20 eurų, o pietūs palei jachtų prieplauką išsidėsčiusiuose restoranuose - apie 40 eurų.
Antibai ir Kanai
Kanus dėl kasmetinių filmų ir reklamų festivalių žino daugelis, o štai šalia esantiys Antibai minimi retai. Šis miestas - ramesnė ir mažesnėmis kainomis lankytojus pasitinkanti Žydrosios pakrantės vieta. Todėl patariu būtinai čia užsukti ir kelias valandas praleisti čia. Tai labai patogu ir paprasta, nes traukinys, važiuojantis į Kanus, pakeliui sustoja ir Antibuose.
Antibai turi uostą, gal kiek mažiau įspūdingą nei Monako, tačiau tokią pat žavią jachtų prieplauką, o prieplaukos fone pamatysi didžiulį fortą. Būtinai nueik į garsųjį maisto turgų, kuriame rasi įvairiausių gėrybių - nuo vaisių, prancūziškų sūrių bei alyvuogių iki prancūzų konditerijos šedevrų.
Iš Antibų keliauk tiesiai į festivalių miestu vadinamus Kanus. Garsusis Kanų Kino festivalis yra toli gražu ne vienintelis žymus renginys Kanuose - ne veltui ir garsiausio Kanų pastato pavadinime daugiskaita - Festivalių rūmai. Viešint šiame mieste būtina užlipti ant Le Suquet kalvos, nuo kurios atsiveria kerinti miesto panorama. Leisdamasis žemyn, būtinai pasivaikščiok stačiomis senamiesčio gatvelėmis.
Kol turtingieji dar nebuvo atradę šios vietos, Kanai buvo mažas žvejybos kaimas, įsikūręs ant Suquet kalvos, gana stačiai kylančios už uosto. Žvejai ir kiti gyventojai gyveno siaurų, vinguriuojančių gatvelių ir stačių laiptų labirinte. Labirintas išliko iki šių dienų - šiandien jis yra „kolonizuotas“ barų, restoranų ir žavių siuvenyrų parduotuvių.
Nica
Likusį laiką iki skrydžio rekomenduoju skirti Nicai, nes čia aplankei tikrai dar ne viską. Dieną pradėk nuo Pilies kalno (Colline du Chateau) - tai viena lankomiausių turistinių vietų mieste. Kadaise čia stovėjo didinga pilis, apie kurią primena likę griuvėsiai. Dabar kalnas yra paverstas vaizdingu parku, iš kurio atsiveria nuostabus žemiau esančio senamiesčio ir kranto vaizdas. Į kalną galima pakilti įveikus 213 laiptelių, arba sutrumpinti kelią kylant liftu.
Nusileidęs nuo pilies kalno praeik Promenade des Anglais - šiandien tai vienas garsiausių pajūrio takų visoje Viduržemio jūros pakrantėje, tobulai tinkantis pasivaikščiojimui. Mėgaukis vaizdu ir nusipirk skanių ledų porciją. O tuomet nerk į senamiesčio gatvelių raizgalynę - jis nėra didelis, tačiau tikrai žavingas. Čia slepiasi įvairios boutique parduotuvėlės, gėlių turgus, kuriame iš tolo užuosi levandas, bei jaukios kavinės ir restoranai.
Kiti Prancūzijos regionai, kuriuos verta aplankyti
- Bretanė: Aplankykite Saint-Malo, seną piratų miestą ir vaizdingą studentų miestelį Reną.
- Normandija: Atraskite smėlėtus Deauville paplūdimius, garsius savo sveikatingumo centrais.
- Akvitanijos pakrantė: Atsipalaiduokite Arcachon, Biarritz ir Bordo kurortuose.
- Luaros slėnis: Aplankykite Chambord, Chevemy, Chenonceau ir Blois pilis.
- Elzasas: Pasigėrėkite Strasbūro, Colmar ir Mulhouse miestais.
Kelionės traukiniais po Prancūziją
Siūlome patogiai ir greitai keliauti po Prancūziją traukiniais ir aplankyti žymiausias vietoves. Paryžius - „tai ne miestas, tai visas pasaulis“ (Karolis V). Prancūzijos sostinė apibūdinama kaip kvepalų, išpuoselėto skonio, mados ir meno, meilės, gurmaniškos virtuvės ir šviesų miestas. Sunku rasti kitą panašų pasaulio miestą, kuriame būtų tiek daug įžymių vietų, tiek būtų gyvenę ir kūrę garsių mokslininkų, politinių veikėjų, menininkų. Eifelio bokštas, Luvras, Bastilija, Eliziejaus laukai, Noterdamas - tai tik keletas didžiausių miesto lankytinų objektų.
13 km nuo Paryžiaus yra įspūdingas Versalio rūmų kompleksas. Garsieji Versalio rūmai buvo pastatyti tam, kad Prancūzijos karaliai galėtų pasislėpti nuo Paryžiaus miesto šurmulio. Šeimas traukia Paryžiaus Disneilendas, kuris įsikūrė netoli sostinės ir kviečia ir vaikus, ir suaugusius gerai praleisti laiką ištisus metus. Siūlome iki Disneilendo (Prancūzija) keliauti traukiniu. Kursuoja tiesioginis "Eurostar" reisas Londonas - Disneilendas. Greitieji traukiniai pasakų šalį pasiekia vos per 3 valandas! Siūlome paskaityti mūsų keliautojų išvykos į Disneilendą, pasakų šalį, įspūdžius.