Pietų Afrikos Respublika (PAR) - valstybė Afrikos pietuose, pasižyminti turtinga istorija ir kultūra. Ši šalis, ribojasi su Atlanto ir Indijos vandenynais, taip pat su Namibija, Botsvana, Zimbabve, Mozambiku ir Esvatiniu, apima Lesotą. Jos plotas siekia 1 220 813 km2, o gyventojų skaičius - apie 62 milijonus (2022 m.). PAR turi tris sostines: Blumfonteiną (juridinė), Keiptauną (parlamentinė) ir Pretoriją (administracinė). Pietų Afrika pasižymi įvairialypiu kraštovaizdžiu, istorija ir kultūra, o tai atsispindi jos literatūroje ir simboliuose.
Pietų Afrikos Respublika: Vaivorykštės Šalis
Pietų Afrika dažnai vadinama "Vaivorykštės šalimi" dėl jos kultūros ir gamtos įvairovės. Šis terminas, išpopuliarintas arkivyskupo Desmondo Tutu, simbolizuoja taiką, klestėjimą ir teisingumą, kurių galima pasiekti dirbant kartu.
Literatūra
Pietų Afrikos literatūra kuriama daugiausia anglų ir afrikanų kalbomis. Literatūra anglų kalba pradėjo vystytis XIX a. pabaigoje, o pirmieji kūriniai buvo imigrantų darbai. Pirmuoju PAR literatūros kūriniu laikomas O. Schreiner romanas "Afrikietiško ūkio istorija" (1883), kuriame nagrinėjamos feminizmo ir antikolonijinės idėjos.
Apie Pietų Afrikos žemę, žmones, politines ir socialines problemas rašė P. Smith, W. Plomeris, L. van der Postas ir H. Ch. Bosmanas. Rašytojas ir politikas A. S. Patonas kovojo prieš rasinę segregaciją ir už spalvotųjų teises, o romane "Verk, mylima šalie" (1948) kėlė rasines ir socialines problemas.
Nobelio premijos laureatės N. Gordimer kūryboje vaizduojamas įvairių tautų gyvenimas ir kultūros Pietų Afrikoje, atskleidžiami apartheido politikos padariniai. Žymiausias PAR literatūroje po N. Gordimer buvo Bookerio ir Nobelio premijomis apdovanotas rašytojas J. M. Coetzee, kurio kūryba žymi lūžį PAR realizmo tradicijoje.
Iš anglų kalba rašančių dramaturgų išsiskiria A. Fugardas, kurio pjesė "Sizwe Bansi yra miręs" (1972) sulaukė tarptautinio pripažinimo. Poezijoje vyravo apartheido, tremties ir namų ilgesio motyvai.
Literatūra Afrikanų Kalba
Literatūra afrikanų kalba pradėta kurti XIX a. pabaigoje kartu su nacionaliniais judėjimais. Po Būrų karo (1899-1902) kilo siekis įtvirtinti afrikanų kalbą kaip valstybinę. 20 a. pirmaisiais dešimtmečiais iškiliausi poetai buvo E. Marais, J. F. E. Celliersas, J. D. du Toit (Totius) ir Chr. Louis Leipoldtas, kurių kūryboje vyravo žmogaus kančios motyvai.
4 dešimtmetyje afrikanų literatūroje susiformavo "30-ųjų poetų" (Dertigers) grupė, kurios kūrėjai siekė įvairių formų poezijos meistriškumo. 7 dešimtmetyje iškilo "60-ųjų rašytojų" (Sestigers) grupė, kurios kūryboje derinamos eksperimentinės ir egzistencializmo temos, nepasitenkinimas apartheidu.
Svarbūs Simboliai ir Vietos
Pietų Afrika turi daugybę simbolinių vietų ir objektų, atspindinčių jos istoriją ir kultūrą:
- Blaido Upės Kanjonas: Vienas iš nepajudinamų Afrikos stebuklų, garsėjantis 800 metrų aukščio smiltainio uolomis.
- Dievo Langas: Stataus skardžio pavidalo geografinė ir emocinė aukštuma.
- Kriugerio Nacionalinis Parkas: Tikroji savanos Afrika, laukinių gyvūnų viešpatija.
- Sodų Kelias: Viena vaizdingiausių Indijos vandenyno pakrantės trasų pasaulyje.
- Stelenbošas: Senoji ir garsioji PAR vyndarystės sostinė.
- Keiptaunas: PAR sostinė, "miestas deimantas", išsiskiriantis urbanistiniais ir gamtos peizažais.
- Gerosios Vilties Kyšulys: Viena piečiausių Afrikos žemyno vietų, garsėjanti audringu grožiu.
Kelionės Po Pietų Afriką
Kelionė po Pietų Afriką suteikia galimybę pažinti šalies gamtą, istoriją, kultūrą, religiją ir politiką. Keliautojai gali aplankyti Blaido upės kanjoną, Kriugerio nacionalinį parką, Sodų kelią, Stelenbošą ir Keiptauną. Pietų Afrika siūlo įvairias patirtis - nuo safario iki vyno degustacijų.
Pagrindiniai lankytini objektai
Čia pateikiama lentelė su svarbiausiais lankytinais objektais Pietų Afrikoje:
| Objektas | Aprašymas |
|---|---|
| Blaido upės kanjonas | 800 metrų aukščio smiltainio uolos |
| Kriugerio nacionalinis parkas | Laukinių gyvūnų viešpatija |
| Sodų kelias | Vaizdingiausia pakrantės trasa |
| Stelenbošas | Vyndarystės sostinė |
| Keiptaunas | "Miestas deimantas" |
Apartheidas ir Jo Padariniai
20 a. antroje pusėje Pietų Afrikos Respublikoje vykdyta valstybinė rasinės diskriminacijos ir segregacijos politika atsispindėjo ir literatūroje. Dalis rašytojų emigravo, dalis nustojo rašyti. PAR juodaodžiai prozininkai daugiausia leido autobiografinius kūrinius, kuriems būdinga nepritekliaus ir nusivylimo visuomene aprašymai, rasizmo ir apartheido temos.
Net ir po apartheido pabaigos, šalyje išlieka socialinės ir ekonominės problemos. Baltieji jaučiasi diskriminuojami, juodieji skundžiasi dideliu nedarbu. Svarbu paminėti, kad baltųjų ūkininkų genocido PAR nėra įrodytas, nors ūkių atakos išlieka opi problema.