Ar žinojote, jog kadaise kava buvo laikoma velnio gėrimu? XVII amžiuje kavai pasiekus Europą, katalikų bendruomenė kavą dėl kilmės ir tonizuojančio poveikio vertino labai įtariai bei lygino ją su šėtono viralu. Nepaisant kavos populiarumo, šis gėrimas iki šiol yra apipintas įvairiais mitais, kurių daugelis susijęs su kavos žala mūsų organizmui. Tiesa, pastaraisiais metais atlikti moksliniai tyrimai rodo ką kitą - saikingas kavos vartojimas mūsų organizmui teikia daugiau naudos nei žalos.
Milijonai žmonių visame pasaulyje neįsivaizduoja savo ryto be puodelio kavos. Nors daugumai šis gėrimas yra greitas energijos ir geros nuotaikos užtaisas, daugelyje kultūrų kava nuo seno yra rytinio ritualo dalis. Nors pastaruoju metu matome vis populiarėjančias kavos alternatyvas, gėrimus be kofeino, saikingas kokybiškos kavos vartojimas turi neapčiuopiamą naudą jūsų organizmui. Šiame straipsnyje aptarsime net 9 priežastis, kodėl neturėtumėte atsisakyti kavos, jeigu to daryti nenorite.
Kavos nauda sveikatai
1. Kava didina budrumą ir koncentraciją
Kavoje esantis kofeinas yra stimuliatorius, blokuojantis adenozino receptorius smegenyse, mažinantis nuovargio jausmą ir didinantis budrumą. Tai gali padėti išlaikyti dėmesį ir padėti žmonėms jaustis budresniems ir dėmesingesniems.
2. Pagerėjusi pažinimo funkcija ir sumažėjusi neurodegeneracinių ligų rizika
Reguliarus kavos vartojimas yra susijęs su kognityvinės funkcijos palaikymu, taip pat sumažėjusia neurodegeneracinių ligų, tokių kaip Alzheimerio ir Parkinsono liga, rizika. Nors tikslesnė kavos nauda šių ligų atžvilgiu vis dar tiriama, tačiau spėjama, kad tai gali būti susiję su kavos antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Kai kurie tyrimai rodo, kad kavoje esantys bioaktyvūs junginiai gali turėti neuroprotekcinį poveikį, sumažinti kenksmingų medžiagų kaupimąsi smegenyse ir taip išsaugoti pažinimo funkcijas.
3. Antioksidantinės savybės
Kavoje gausu antioksidantų, tokių kaip chlorogeninės rūgštys ir polifenoliai, kurie padeda kovoti su oksidaciniu stresu ir mažina uždegimą organizme. Šie antioksidantai yra siejami su įvairia nauda sveikatai, įskaitant sumažėjusią tam tikrų lėtinių ligų, tokių kaip širdies ligos, antro tipo diabetas ir kai kurie vėžiniai susirgimai, riziką.
4. Kava ir psichologinė gerovė
Kavos vartojimas neretai siejamas su mažesne depresijos ir nerimo sutrikimų rizika. Kofeinas skatina tam tikrų neuromediatorių, tokių kaip dopaminas, serotoninas ir norepinefrinas, išsiskyrimą, o tai gali pagerinti nuotaiką ir savijautą. Svarbu pabrėžti, kad mėgavimasis kavos gėrimo ritualu privalo būti kokybiškas.
5. Geresnė nuotaika kiekvieną rytą
Ne nuostabu, kad saikingas kavos vartojimas gali turėti teigiamą poveikį nuotaikai. Kavos vartojimas siejamas su padidėjusiu laimės jausmu, bendravimu ir vidiniu pasitenkinimu. Tai būdinga ne tik dėl kofeino poveikio, bet ir bendrystės jausmo, jeigu įprastai geriate kavą iš stilingo puodelio su mylimuoju ar geriausia drauge, aptardami tai, kas jums teikia džiaugsmą.
6. Padidėjęs fizinis darbingumas
Įrodyta, kad kava pagerina ištvermės rezultatus: kofeinas stimuliuoja nervų sistemą, sukeldamas adrenalino išsiskyrimą, o tai gali sustiprinti raumenų susitraukimus ir padidinti ištvermę ilgos fizinės veiklos metu.
7. Padidėjęs metabolizmas
Kofeinas padidina medžiagų apykaitą ir riebalų oksidaciją, o tai gali būti naudinga asmenims, norintiems reguliuoti savo kūno svorį. Kava gali:
- Laikinai pagreitinti medžiagų apykaitą.
- Paskatinti organizmo gebėjimą deginti riebalus fizinės veiklos metu!
8. Kava mažina susirgimo rizikas
Mokslininkai teigia, kad reguliarus kavos vartojimas gali būti susijęs su:
- Mažesne rizika susirgti kepenų ligomis (įskaitant cirozę ir kepenų vėžį).
- Tulžies akmenligės išsivystymo rizika.
- Sumažėjusia insulto ir tam tikrų rūšių širdies ligų prevencija.
9. Vitaminai ir kitos naudingos medžiagos
Vitaminų ir mineralų kiekis kavoje gali skirtis priklausomai nuo kavos rūšies, skrudinimo procesų ar virimo būdo. Visgi kavoje gali būti randamas vitaminas B, dalyvaujantis energijos gamyboje, taip pat mineralai magnis ir kalis. Siekiant gauti geriausias medžiagas iš kavos, rekomenduojama rinktis tamsaus skrudinimo organišką juodą kavą, praturtintą antioksidantais.
Kavos rizika sveikatai
Aptarus bene populiariausio rytinio gėrimo galimą naudą, būtina žinoti, kad kava turi skirtingą poveikį kiekvienam žmogui. Informacija apie kavą yra gana prieštaringa - viena vertus, klinikiniai tyrimai įrodo gėrimo naudą, kita vertus, yra tam tikrų kontraindikacijų jos vartojimui. Visuomet reikia jausti saiką, griežtai laikytis nustatytos saugios 2-3 puodelių kavos normos per dieną.
Kava gali netikėtai sutrikdyti jūsų sveikatą. Dėl kofeino poveikio gali sutrikti miegas, padidėti nerimas ir atsirasti virškinimo problemų. Jūsų širdies ir kraujagyslių sistema gali patirti didesnį stresą, o priklausomybė gali sukelti nemalonius abstinencijos simptomus. Šie pavojai skiriasi priklausomai nuo individualios tolerancijos, tačiau jie yra moksliškai pagrįsti.
Sutrikęs miego režimas ir nemiga
Vartojant kavą, ypač vėlyvą popietę ar vakare, kofeinas gali sutrikdyti natūralų miego ir budrumo ciklą, todėl sunkiau užmigti ir išlikti miegui. Jei esate jautrus kofeinui, net vienas puodelis, išgertas likus 6 valandoms iki miego, gali sutrumpinti bendrą miego laiką iki 1 valandos.
Padidėjęs nerimo ir streso hormonų kiekis
Kofeinas stimuliuoja kortizolio ir adrenalino - hormonų, tiesiogiai susijusių su streso mechanizmu - išsiskyrimą. Vartojant kavą, ypač tuščiu skrandžiu, šie streso hormonai gali smarkiai pakilti ir sukelti padidėjusį nerimą bei nervų sistemos suaktyvėjimą.
Virškinimo sistemos sutrikimai
Kavoje esantis kofeinas stimuliuoja skrandžio rūgšties gamybą, todėl gali padažnėti rūgšties refliuksas, atsirasti rėmuo ir galimas skrandžio gleivinės dirginimas. Be to, kavos stimuliuojančios savybės gali pagreitinti žarnyno judrumą, todėl maistas gali greitai patekti į virškinamąjį traktą ir sukelti tokius simptomus kaip viduriavimas ar padidėjęs tuštinimasis.
Galimos širdies ir kraujagyslių komplikacijos
Reguliariai vartojant daug kavos gali padidėti kraujospūdis ir padažnėti širdies ritmas, todėl gali būti apkrauta širdies ir kraujagyslių sistema. Tyrimai rodo, kad kofeinas gali sukelti laikiną adrenalino ir kortizolio padidėjimą, o tai gali prisidėti prie trumpalaikio širdies ir kraujagyslių streso.
Priklausomybės ir abstinencijos simptomai
Jūsų organizmas gali išsiugdyti toleranciją kofeinui, todėl jo suvartojama vis daugiau ir gali atsirasti į priklausomybę panašus elgesys. Staiga sumažinus ar nutraukus kofeino vartojimą, gali pasireikšti abstinencijos simptomai, įskaitant:
- Stiprūs galvos skausmai
- Padidėjęs nuovargis
- Nuotaikos sutrikimai
- Sunkumas susikaupti
Kava ir cholesterolis
Puodelis kavos ryte ir dar keli dienos metu - daugeliui neatsiejama gyvenimo dalis. Tačiau ar žinote, kad tam tikra kava gali padidinti cholesterolio kiekį? Tad kokią kavą verta rinktis, kiek jos išgerti, kokie priedai tinkami, kad lengviau palaikytumėte tinkamą cholesterolio lygį?
Kuo reikšmingas cholesterolis
Cholesterolis būtinas mūsų gyvybinėms funkcijoms: smegenų ląstelėms, vitamino D gamybai, tulžies rūgščiai gaminti ir pan. Nors jis įvardinamas kaip „gerasis“ ir „blogasis“, bet abiejų rūšių jis mums yra reikalingas ir atlieka svarbias funkcijas organizme.
Svarbus ne tik bendras cholesterolio lygis (iki 5,2), bet ir santykis tarp MTL ir DTL cholesterolio. Žalą daro ir „gerojo“ cholesterolio sumažėjimas, ir „blogojo“ padidėjimas, o jei abu pajuda netinkama linkme santykis dar pablogėja. Visu šiuos savo cholesterolio rodiklius bei jų normas rasite įrašytus lipidogramoje - cholesterolio išplėstiniame tyrime.
Kas patiria didžiausią aukšto cholesterolio riziką?
Cholesterolį organizmas gamina pats, o dalį jo gauname su maistu. Jaunų žmonių organizmas geba reguliuoti cholesterolio kiekio gamybą ir palaikyti optimalų jo lygį, tačiau vyrams nuo 30 - mečio, o moterims nuo 40-ies, šis gebėjimas mažėja, todėl verta reguliariai atlikti tyrimus ir užkirsti kelią cholesterolio didėjimui.
Espresso ir užpiltos kavos mėgėjams - didesnė cholesterolio rizika
Įdomu, kavoje nėra cholesterolio, bet joje yra natūralūs aliejai diterpenai: kafestolis ir kahveolis. Nepaisant jų teigiamo poveikio sveikatai, įskaitant antivėžines, antiangiogenines ir antikancerogenines savybes, diterpenai yra susiję ir su neigiamomis pasekmėmis, tokiomis kaip cholesterolio kiekio kraujyje padidėjimas.
Tradiciniu būdu gaminama kava turi daugiau cholesterolį didinančių junginių. Tad visi variantai, kai kava nėra filtruojama, turės tą patį efektą - gali didinti cholesterolį. Tai kava, pagaminta naudojant prancūziškų presą („French press” - stiklinis indas su nuspaudžiamu sieteliu), turkiška kava ir tradicinė kava - užpiltinė, kuri labai populiari Lietuvoje.
Šioje lentelėje matomi kavos rūšių ir gaminimo būdo skirtumai:
| Kavos rūšis / gaminimo būdas | Poveikis cholesterolio lygiui |
|---|---|
| Espresso | Gali didinti cholesterolio lygį |
| Kava, pagaminta naudojant prancūzišką presą | Gali didinti cholesterolio lygį |
| Turkiška kava | Gali didinti cholesterolio lygį |
| Užpiltinė kava | Gali didinti cholesterolio lygį |
| Filtruota kava | Mažesnė įtaka cholesterolio lygiui |
Kofeino įtaka cholesteroliui
Kai kurių tyrimų duomenys rodo, kad kava su kofeinu labiau padidina cholesterolio kiekį nei jos variantas be kofeino. Teigiama, kad kava gali turėti įtakos lipidų (riebalų) apykaitai dėl tokių junginių kaip diterpenai, kurie gali išskirtinai didinti „blogąjį“ cholesterolį. Be to, kofeinas gali veikti kitas sritis, susijusias su širdies ir kraujagyslių ligomis, pvz., kraujospūdžio padidėjimą, tačiau tiesioginis ryšys su cholesterolio lygiu nėra įrodytas.
Kavos priedai - ką turite žinoti
Sotieji riebalai kavoje gali padidinti cholesterolio kiekį. Saldūs kavos gėrimai, ruošiami kavinėse, pagal maistinę sudėtį turi daugiau panašumų su ledų kokteiliais nei su kava. Juose - daug kalorijų ir cukraus (tai kepenis „užveda” gaminti cholesterolį), gali turėti daug sočiųjų riebalų turinčių ingredientų bei paskatinti alkio jausmą jau po valandos ir tokiu būdu prisideda prie svorio augimo bei cholesterolio didėjimo. Tad tokius gėrimus vertinkite kaip desertus ir rinkitės mažesnes porcijas, o kavą dažniausiai gerkite be priedų.
Kiek kavos išgerti kasdien?
Tyrimai parodė, kad vyresnio amžiaus kavos mėgėjai turi didesnį cholesterolio kiekį, nei negeriantys kavos. Vidutiniškai sveikam suaugusiam žmogui rekomenduojama vartoti iki 400 mg kofeino per dieną. Taigi, saugi doze, kuri nekelia didelės rizikos bendrai bei širdies ir kraujagyslių sveikatai - iki 2 puodelių po 250 ml kavos. Jei jūsų puodelis - 500 ml tai ir iš 1 puodelio kavos gausite paros kofeino dozę.
Tačiau kiekvienas organizmas yra skirtingas, ir kai kurie žmonės gali būti jautresni kofeinui, todėl gali patirti neigiamų pasekmių: nerimą, nemigą ar padidėjusį širdies ritmą) net vartodami mažesnį kiekį.
Teigiama kavos įtaka
Kava gali būti ir naudinga mūsų kraujagyslėms ir širdžiai. Ji turtinga antioksidantais, kurie gali padėti mažinti lėtinius uždegimus, gerinti kraujagyslių funkciją ir apsaugoti nuo oksidacinio streso, kuris gali pakenkti kraujagyslėms.
Remiantis Amerikos širdies asociacijos teiginiais, kava gali padėti:
- Sumažinti Parkinsono ligos, 2 tipo diabeto ir Alzheimerio ligos riziką.
- Apsaugoti ląsteles nuo pažeidimų dėl didelio antioksidantų kiekio.
- Sumažinti mirties riziką.
- Sumažinti moterų širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Svarbu paminėti, kad teigiamą įtaką turi lengvai skrudinta kava. Jos skrudinimo lygis nurodytas ant pakuotės. Tiesa, lazda ir čia turi du galus. Kuo mažiau skrudinta kava, tuo daugiau diterpenų ji turės, t. y., labiau didins cholesterolį.
Ar reikia atsisakyti kavos, jei cholesterolis didelis?
Atsisakyti kavos nėra reikalo. Tik mėgaukitės saikingai, atkreipkite dėmesį, kaip ji gaminama, venkite saldžių ir riebių priedų arba mažinkite jų kiekį.