Biologijos dalykas, remiantis moksliniais įrodymais, pagrįstais patirtimi, stebėjimais ir tyrimais, suteikia galimybę atsakyti į daugelį dominančių ir svarbių klausimų apie supantį pasaulį ir technologijų įtaką gyvybei. Mokiniai skatinami atpažinti gamtamokslines problemas ir jas spręsti, vadovaujantis darnaus vystymosi, sveikos gyvensenos principais, atsakingai taikant įgytas biologijos žinias ir gebėjimus įvairiose gyvenimo situacijose.
Biologijos dalyko tikslas - sudaryti galimybę kiekvienam mokiniui per biologijos dalyko turinį ugdytis kompetencijas ir siekti aukštesnių pasiekimų. Mokiniai skatinami susieti gyvybės mokslų teoriją ir praktiką, pateikti ir pagrįsti probleminių klausimų atsakymus, pasirinkti tinkamas strategijas probleminėms situacijoms spręsti, atsižvelgti į socialinius ir ekologinius veiksnius, vertinant biologijos mokslo ir biotechnologijų poveikį aplinkai ir visuomenei; suprasti įgytų žinių ir gebėjimų svarbą tolimesniam gyvenimui tiek pasirenkant profesiją, tiek būnant aktyviu piliečiu.
Pirmosios akys atsirado maždaug prieš 534 mln. metų - pačioje kambro periodo pradžioje. Pirmieji matantys organizmai buvo Redlichia pavadinta trilobitų grupė. Biologai įsitikinę, kad akys galėjo nepriklausomai išsivystyti daugeliu atveju, nors genetiniai įrodymai verčia manyti, kad yra vienas visų akių protėvis.
Akių suteikta pirmenybė buvo neįtikėtina. Kambro neregių pasaulyje regėjimą galima būtų prilyginti „superjėgai“. Trilobitų akys suteikė jiems galimybę tapti pirmaisiais aktyviais plėšrūnais, galinčiais ieškoti ir medžioti maistą taip, kaip to iki tol niekas nebuvo daręs, ir visai nenuostabu, kad jų grobis taip pat evoliucionavo. Vos po kelių milijonų metų akys gyvūnijos pasaulyje buvo natūralus reiškinys, o gyvūnai buvo aktyvesni ir apaugę apsauginiais šarvais. Šis evoliucijos spurtas šiais laikas vadinamas kambro sprogimu.
Tačiau regėjimas nėra universalus. Iš 37 daugialąstelinių gyvūnų tipų tik 6 tipų atstovai gali džiaugtis regėjimu, taigi gali pasirodyti, kad tai visai nėra didis gamtos išradimas. Bet nereikia pamiršti, kad šeši reginčiųjų gyvūnų tipai (chordinių, artropodų, moliuskų ir kt.) yra labiausiai paplitę gyvūnai pasaulyje.
Tačiau prieš atsirandant kalbai ir protui smegenų evoliucija reiškė ką kitą: joms atsiradus gyvenimas tapo ne tik vegetavimu. Smegenys pirmą kartą suteikė organizmams galimybę prie aplinkos pokyčių prisitaikyti greičiau nei per kartomis skaičiuojamą laiko tarpą. Nervų sistema yra dviejų labai svarbių dalykų - judėjimo ir atminties - egzistavimo priežastis.
Panašu, kad pagrindinė evoliucijos eigoje atsiradusi žmonėms būdinga naujovė yra kalba. Tai yra pagrindinis mus iš kitų gyvų sutvėrimų išskiriantis veiksnys. Galima netgi teigti, kad kalba yra išskirtinis mūsų rūšies bruožas, tačiau kokia yra kalbos svarba evoliucijos schemoje?
Tik labai nedaugelio naujovių pasekmės gyvybei yra tokios svarbios, kaip sugebėjimo pažaboti šviesos energiją. Fotosintezė tiesiogiai pakeitė planetos veidą, transformavo atmosferą ir apgaubė Žemę apsauginiu sluoksniu nuo mirtino spinduliavimo. Be fotosintezės atmosferoje būtų labai nedaug deguonies, nebūtų nei augalų, nei gyvūnų - tik mikrobai, stumiantys savo egzistencijos dienas pirmykščiame mineralų ir anglies dvideginio sultinyje.
Nuo to laiko Žemės gyvybė tapo energinga, atsirado galimybė vystytis sudėtingai, daugialąstei gyvybei - taip pat ir augalams, kurie savo fotosintezės mechanizmus „pasiskolino“ iš fotosintetinančių melsvabakterių. Šiais laikais fotosintezė arba tiesiogiai, arba netiesiogiai yra beveik visos Žemėje egzistuojančios gyvybės sunaudojamos energijos šaltinis.
Žmogaus evoliucija dažnai byloja apie individo prisitaikymą prie gyvenamosios aplinkos sąlygų siekiant išlikti, o įvairios ateities prognozės leidžia numatyti, kaip žmogaus kūnas keisis toliau.
Pasak dr. A. Suchomlinovo, dėl žmogaus organizme esančių recesyvinių bei dominuojančių genų ir intensyviai vykstančių globalizacijos procesų artimiausi žmogaus kūno pokyčiai bus matomi jau po 50-100 metų. Dominuojantys tamsesnės odos, rudų akių ir tamsesnių garbanotų plaukų genai lems šių fiziologinių savybių viršenybę. „Žydra akių spalva ateityje bus retesnė, nes genas, nulemiantis mėlyną akies rainelės spalvą, nėra dominuojantis.