Anot gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, tai mažai kalorijų turinčios daržovės, kurias drąsiai galime skanauti kasdien - ir net po kelis kartus per dieną.
Agurkai - vertingas skysčių šaltinis
Anot gydytojos dietologės, dažnai agurkai yra nepelnytai nuvertinami, nes juose daug vandens. Tačiau daliai žmonių, pavyzdžiui, vaikams, agurkas gali būti skysčių šaltinis, apsaugantis nuo skysčių netekimo.
Agurkai apsaugo nuo dehidratacijos
Visada svarbu gauti pakankamą kiekį skysčių. Dalį išgeriame vandens pavidalu, o dalį gauname su maistu. Agurkai - puikus skysčių šaltinis, viename agurke yra net apie 95 proc. vandens.
Agurkas nėra tuščios maistinės vertės produktas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, jis jokiu būdu nepriskiriamas prie tuščių kalorijų turinčių produktų.
Viename vidutiniame, trumpame agurke yra tik 15 kalorijų. Tai reiškia, kad kilogramas agurkų turi vos 150 kalorijų. Žmonės, valgantys daugiau vertingų maisto produktų, kurių kaloringumas mažas, lengviau numeta svorio.
Nors agurkas skaidulų turi nedaug, bet pripildo skrandį, suteikia malonų traškaus kramtymo jausmą ir tokiu būdu sumažina alkį bei pratęsia sotumą.
Agurkai - lengvai virškinami. Tai - lengvas maistas bei garnyras net ir tiems, kurių virškinimo traktas paskelbęs streiką.
Ši daržovė - vertingų medžiagų šaltinis. 5 trumpi agurkai jūsų organizmui suteiks visos paros vitamino K reikiamą kiekį. Valgydami šią daržovę gausite vitaminų B ir C kartu su tokiais mineralais: variu, fosforu, kaliu, magniu.
Agurkai gali sumažinti uždegiminius procesus ir atitolinti lėtines ligas. „Ši daržovė turi unikalų rinkinį antioksidantų, įskaitant flavonoidus, lignanus ir triterpenus. Jie ne tik apsaugo ląsteles, bet ir sumažina uždegimą, susijusį su artritu ir kitomis lėtinėmis ligomis.
Agurkuose esančios medžiagos gali padėti sustiprinti antioksidacines organizmo funkcijas vyresniems suaugusiems žmonėms“, - sako V. Kurpienė.
Moksliniai tyrimai patvirtina, kad agurkai sustiprina antioksidantų funkcijas vyresnio amžiaus suaugusiesiems, įskaitant glutationo ir vitamino E gamybą bei mažo tankio lipoproteinų (MTL) oksidaciją.
Nėščiosioms agurkai gali padėti sumažinti tinimą. Agurkai yra natūralus diuretikas, todėl nors ši daržovė yra kupina vandens, tačiau neleidžia organizmui kaupti perteklinių skysčių.
Agurkai palengvina tuštinimąsi ir neleidžia viduriams užkietėti. Tai aktualu ir sėdimą darbą dirbantiems, ir nėščioms moterims, ir vyresniems žmonėms.
Kodėl agurkai būna kartūs?
Ko gero, ne vienam mūsų yra tekę patirti nemalonią staigmeną, kai atsikandę agurko pajuntame ne gaivų, salstelėjusį skonį, kaip tikėjomės, bet kartumą, nuo kurio sutraukia burną.
Agurkams nepatinka per sausas ir per karštas oras, stiprūs temperatūrų svyravimai. Jie reaguoja į stresą išskirdami antistresinę medžiagą - kukurbitaciną, kuris ir suteikia kartų skonį. Dar agurkai gali apkarsti neteisingai surinkus jų sėklas.
Sėklas reikia rinkti tik iš priekinės agurko dalies - ne didesnio nei dviejų trečdalių ilgio. Dar viena iš priežasčių gali būti oro sąlygos: agurkai apkarsta, jei oro temperatūra yra aukštesnė nei 25-30 laipsnių Celsijaus, o dirvožemyje trūksta drėgmės.
Pagrindinė bėda dažniausiai tampa aukšta oro temperatūra ir pernelyg sausas dirvožemis. Jei temperatūra yra aukštesnė nei 25 laipsniai, būtina agurkus laistyti itin dažnai, kad dirvožemis išliktų drėgnas.
Agurkai taip pat blogai reaguoja į ryškius temperatūrų skirtumus, nes tuomet išskiria antistresinę medžiagą, vadinamą kukurbitacinu. Būtent dėl šios medžiagos ir apkarsta agurkai.
Tad reikia ne tik juos gausiai laistyti karštesnėmis dienomis, bet ir vėsesnėmis dienomis reikėtų pridengti plėvele. Be to, reikia nepersistengti su vandeniu, nes agurkų negalima laistyti pernelyg šaltu vandeniu.
Visų pirma, agurkus reikia sodinti gerai apšviestoje vietoje, užtikrinti jiems tinkamą temperatūrą, tvarkingai laistyti šiltu vandeniu, o šaltesniu oru uždengti plėvele.
Yra išvestų agurkų veislių, kuriose kartumo geno nėra arba kartumas nėra stipriai išreikštas.
Jeigu vis dėlto užauginote karčių agurkų, nereikia jų išmesti. Juos galima valgyti nulupus karčią žievę.
Ką daryti, kad agurkai nebūtų kartūs?
Dažniau naujesnės veislės rečiau tampa karčios nei senesnės. Tinkama kultūrinė priežiūra taip pat dažnai yra naudinga. Įsitikinkite, kad augalams užtikrinate šiuos dalykus:
- Gerai nusausintą dirvožemį, kurio pH yra nuo 6,0 iki 6,5. Padeda ir geras aprūpinimas organinėmis medžiagomis.
- Mulčias. Mulčias padeda išsaugoti drėgmę ir palaiko šaknų vėsą karštu, sausu oru.
- Pakankamas vandens kiekis, ypač vaisių sezono metu.
- Ligų, kenkėjų ir kitų vabzdžių kontrolė.
Nemažai sodininkų vis dažniau atsisako chemijos darže, nes nori valgyti sveiką ir ekologiškai švarią produkciją. Tad vietoje mineralinių trąšų dabar galite naudoti natūralias trąšas. Agurkų tręšimas mielėmis Jas naudoti galima praktiškai visoms sodo kultūroms, bet geriausiai į mieles reaguoja būtent agurkai. Jas galite naudoti ir šiltnamyje, ir atvirame grunte.
Egzistuoja keli mielinių trąšų receptai, visi jie yra vienodai geri, kokį išsirinkti - spręsti tik jums.
Jei kartumas pernelyg didelis, kad galėtumėte mėgautis agurkais su visa žieve, tiesiog ją nulupkite. Kartumas taip pat sumažės pamirkius agurkus šaltame vandenyje, o juos užkonservavus, kartumo išvis nepastebėsite, nes aukštoje temperatūroje kukurbitacinas paprasčiausiai suyra.
Tačiau tiesa ta, kad to galima išvengti, o agurkai apkarsta ne be priežasties. Tačiau jei tokia problema jau iškilo, vertėtų sunerimti dėl naudojamų sėklų.
Jei jas rinkote patys, galbūt naudojote visas agurkų sėklas? O iš tiesų reikėtų atrinkti tik priekinėje dalyje (ne daugiau nei 2/3 vaisiaus dalies) esančias sėklas. Naudojant ir esančias prie vaiskočio, gali tekti nusivilti ir turėti kartų derlių.
Jei perkate sėklas, tuomet paprasčiausia būtų rinktis tokias hibridines agurkų veisles, kurios išvis neturi kartumo geno. Šiuo klausimus jums padės sodo prekių pardavėjas arba tiesiog atidžiai skaitykite pakuotės informaciją. Dažniausiai tos sėklos, kurios neturi kartumo geno, yra pažymėtos, todėl jas lengva atskirti.
Kadangi kartumas priklauso nuo veislės, selekcininkai pasistengė ir buvo išvestos nekarčios agurkų veislės. Bet kartumas priklauso ir nuo auginimo sąlygų. Kukurbitacinas lemia, kodėl agurkai būna kartus, tačiau kartumą galite sumažindami imdamiesi tam tikrų priemonių.
Pagrindinė agurkų kartumo priežastis - tai augimo metu atsiradęs stresas, dėl kurio vaisiuose susikaupia daugiau kukurbitacino. Neleiskite žemei išsausėti. Rekomenduojama agurkus laistyti dažnai ir gausiai. Karštą dieną normalu kasdien išlieti kibirą vandens vienam agurko augalui.
Dirvožemio paviršių užmulčiuokite, kad drėgmė taip greitai neišgaruotų. Tam tinka šienas, šiaudai ir kitoks organinis mulčias.Tręškite. Kuo labiau praturtintas dirvožemis, tuo mažiau kartumo turės agurkai.
Pavasarį pagerinkite dirvožemį kompostu, o augimo metu tręškite agurkus kompleksinėmis trąšomis, kad gautų visą spektrą įvairių medžiagų. Nelaukite, kol vaisiai peraugs. Ilgai augdami agurkai apkarsta, todėl skinkite juos optimalaus dydžio. Kai nuo agurko galo nukrenta žiedas, vaisius jau galite skinti.
Agurkus rekomenduojama auginti saulėtoje vietoje, nes tai šilumamėgiai augalai. Agurkai geriausiai auga 18-24 laipsnių temperatūroje. Jeigu šiltnamyje labai karšta, temperatūrą pareguliuoti galite dažniau laistydami agurkus.
Agurkai apkarsti gali ir dėl per didelių temperatūros svyravimų. Esant stresinėms augimo sąlygoms agurkai apkarsta, todėl svarbu užtikrinti tinkamą temperatūrą, drėgmę ir maistinių medžiagų kiekį.
Ar kartūs agurkai yra sveika?
Negana to, kukurbitacinas netgi naudingas sveikatai, todėl jo bijoti neverta. Ši medžiaga normalizuoja kasos bei virškinamojo trakto veiklą ir netgi gali užkirsti kelią piktybinių auglių vystymuisi.
Nors kartūs agurkai neskanūs, pasak mokslininkų, juos valgyti sveika. Jei visgi nesiryžtate valgyti tokių agurkų, o termiškai jų apdoroti irgi nenorite, galite tokius agurkus naudoti veido kaukėms.