Gal kai kas nustebs, bet bulvėmis mėgsta gardžiuotis ir virusinę infekciją platinantys amarai - nuo jos nukenčia derlius. To galima išvengti, svarbu amarus naikinti.
Amarų rūšys ir žala bulvėms
Lietuvoje aptinkama viena amarų šeima - Sifoniniai amarai (Aphididae), o bulvėse gyvena iki 10 amarų rūšių. Daugiausia žalos amarai padaro sėklinių bulvių pasėliuose kaip virusinių ligų platintojai. Maistinių bulvių pasėliuose amarai mažiau reikšmingi. Tačiau ir šiuose pasėliuose amarai gali plisti židiniais ir pakenkti augančioms bulvėms.
Smarkiai amarų užpultų augalų lapai susisuka, dalis jų deformuojasi, gelsta. Norint apsaugoti bulves nuo virusinių ligų ir jų plitimo, kenkėjus būtina laiku naikinti.
Kritiniai amarų plitimo periodai
Lietuvoje kasmet pastebimi du kritiniai periodai, kai nevienodai išplinta amarai. Pirmiausia pavasarį, maždaug nuo gegužės pradžios iki birželio, ir vėliau - kai prasideda vasarinis amarų skraidymas, t. y. Didžiausias amarų skraidymas pastebimas liepos antroje pusėje, kai orai šilti, nevėjuoti, mažai kritulių. Kai kuriais metais amarų aktyvumui palankios orų sąlygos trunka bemaž 35 dienas, maždaug nuo birželio vidurio iki liepos pabaigos. Gausūs krituliai, vėsūs orai ir vėjas gali labai riboti pavasarinių keliauninkų skraidymus.
Nuo žiemojančių augalų šeimininkų atskrendantys amarai daugiausia būna be virusų. Retai, jei nutupia ant sergančių augalų ar kai kurių piktžolių, gali užsikrėsti. Tai gresia ir dirvinėms našlaitėms (Viola arvensis Murr.), daržinėms žliūgėms (Stelaria media), daugeliui dekoratyvinių augalų. Virusai pavasarį, skraidant amarams, daug neišplinta.
Veiksniai, įtakojantys amarų plitimą
Amarus labiausiai vilioja bulvių spalva. Gerai išsivysčiusius bulvių kerus kenkėjai apninka mažiau, palyginti su silpnais. Tręšimo intensyvumas taip pat turi įtakos užkrėtimui virusais. Pavyzdžiui, pernelyg didelis azoto kiekis ilgina augalų vegetaciją, stabdo brandą ir mažina atsparumą virusinei infekcijai, spartindamas jos patekimą iš bulvienojų į gumbus. Fosforas ankstina augalų brendimą. Tręšiant bulves optimaliomis fosforo trąšų normomis, pasėlį mažiau puola amarai, mažiau tikėtina virusinė infekcija. Analogiškas ir kalio trąšų poveikis.
Virusinės ligos ir jų žala
Virusai - infekcinius bulvių susirgimus sukeliantys fitopatogenai, jie labai sumažina bulvininkystės efektyvumą. Iš maždaug 20 literatūroje aprašomų bulvių virusų, kurie turi nemažai štamų, 6-9 dėl gausaus paplitimo ir neigiamai didelės įtakos derliui bulvėms ypač žalingi. Visas apsaugos priemonių kompleksas orientuotas prieš juos.
Y virusas lapo įdūrimo metu per 30 sekundžių užkrečia augalą. Per tokį trumpą laiką joks insekticidas negali šio viruso sunaikinti. Apsaugoti augalus galite tik neleisdami amarams pradurti lapų.
Apsaugos priemonės nuo amarų
Po šiltų orų, kai bulvės tik dygsta, dažnai pasirodo labai daug sparnuotų amarų. Nuo amarų pirmąjį kartą purškiama praėjus dviem savaitėms po bulvių sudygimo ir, priklausomai nuo orų, kartojama kas dvi savaites. Ankstyvas mechaninis bulvienojų pašalinimas arba jų desikacija, atsižvelgiant į masinį virusų platintojų antplūdį, sustabdo virusų patekimą iš infekuotų antžeminių augalų dalių į gumbus.
Pasitaiko, kad amarai pradeda gausiai skraidyti anksčiau nei vidutinio vėlyvumo bulvių gumbai pasiekia optimalų dydį. Pagrindinė bulvių apsauga nuo virusinių ligų - Lietuvoje registruotų bulvių veislių devirusuotos sėklos auginimas ir dauginimas. Meristeminis metodas padeda veiksmingai atsikratyti infekcijos, sparčiai padauginti sėklą ir padidinti derlingumą. Devirusuota sėkla suteikia patikimą derliaus priedą (iki 30 proc. ir daugiau).
Amarų naikinimas pagal GAAP
Kaip naikinti amarus pagal GAAP - Gerąsias augalų apsaugos praktikos taisykles. Kadangi amarai gausiai bulvėse išplinta ne nuolat ir ne visuose plotuose, GAAP reikalauja insekticidus nuo amarų naudoti tik esant realiam pavojui jautriausiu bulvių augimo tarpsniu - gumbų formavimo metu. Pakanka vieno purškimo insekticidais. Kartu bulvės gali būti purškiamos ir nuo kolorado vabalų.