Žirniai yra bene vienas geriausių masalų gaudant šapalus, meknes, lynus, karšius, karpius, kuojas ir net ūsorius. Ir nesvarbu kokia žūklės įranga gaudysi - dugnine ar plūdine meškere.

Žaliavos Problema

Šutintų žirnių, kurie skleis žuvų apetitą žadinantį aromatą, nesunku pasiruoši patiems namų sąlygose, nes tai padaryti nebūtini kažkokie specialūs įrengimai. Technologinę grandinę sudaro puodas arba dubuo žirniams mirkyti, didelis arbatinukas vandeniui virinti ir talpus termosas arba storasienis puodas bei dėvėtas vilnonis pledas puodui įvynioti. Kitas dalykas - žaliava.

Tinkamų jaukui neskaldytų žirnių pasitaiko ir prekybos centruose, tačiau masalas, kuris patikimai laikosi ant kabliuko, gaminamas tik iš neskaldytų, vadinamųjų nevalcuotų žirnių, nuo kurių nenuskusta luobelė. Žirnių su luobele galima nusipirkti tik vadinamosiose ūkininkų turgavietėse arba pas pažįstamus ūkininkus. Kai kurie meškeriotojai, kurie žino, kad šutinti žirniai - labai veiksmingas masalas, sezono metu patys prisidžiovina žirnių ir laiko juos drobiniuose maišeliuose vėsioje vietoje.

Technologijos Ypatybės

Nors mūsų močiutėms liežuvis neapsiverstų žirnių šutinimą pakelti į technologijos rangą, bet daugeliui mūsų toks apibrėžimas jau yra tapęs suprantamesnis nei virtuvės terminai. Na, o iš ko susideda žirnių šutinimo procedūra?

1. Punktas pirmas: paskleisti lygiu sluoksniu ant puodo ar dubens dugno žirniai mirkomi 12-14 valandų (vandens reikia įpilti du kartus daugiau nei mirkoma žirnių).
2. Punktas antras: vanduo nupilamas, žirniai praskalaujami šaltu vandeniu ir vėl užpilami švariu, taip pat šaltu vandeniu. Puodas statomas ant ugnies. Kai vanduo užverda, žirnius reikia dar pavirinti 2,5-3 val. ant silpnos ugnies.
3. Punktas trečias (subtilybės): žirnių virimo laiką galima sutrumpinti iki 1-1,5 val., jei į vandenį įbersite vieną valgomąjį šaukštą maistinės sodos.

Žodžiu, procesas lyg ir nesudėtingas, tačiau, žirniams verdant, reikia juos stebėti ir procesą koreguoti, pvz., žirniai gali būti įvairių rūšių, todėl verdant reikia išgriebti jų iš katilo ir pamaigyti tarp pirštų, kad įsitikintumėte, jog visi žirniai minkštėja vienodai. Na, o kada žirniai būna išvirę? Jeigu žirnį galima suploti pirštais, tačiau luobelė pakankamai elastinga ir žirnis neskyla į puseles, tai žirniai išvirti tinkamai.

Žirnių Atranka

Kai žirniai ataušta, sveiki, vienodo dydžio ir minkštumo žirniai atrenkami į vieną dubenėlį - jie bus naudojami masalams, o likusieji puikiai tiks jaukui. Beje, žirnius galima saujelėmis berti į vandenį - jie puikus jaukas, bet galima juos įmaišyti į birų jauką. Mišinio sudėtis - 50 proc. jauko ir 50 proc. žirnių.

Kaip elgtis su žirniais, kurie skirti masalui? Toks masalas veriamas ant trumpakočio kabliuko, kurio išlinkis - apvalus („round“ tipas). Optimalus kabliuko dydis -10-8 numeris, jei norima suverti du žirnius, geriau naudoti 6 numerio „round“ tipo kabliuką. Kabliuko geluonis būtinai turi kyšoti iš masalo.

Žirnis veiksmingas masalas ne tik šapalų, meknių bei karšių žūklėje, bet ir meškeriojant karpius, tačiau storašoniai mieliau domisi ne vienu grūdu, o stambesniu masalu. Todėl naudojamas tradicinis karpių žūklės pavadėlis su vadinamuoju „plauku“ - kilpele, ant kurios suveriami 4-6 žirniai. Tokie pat pavadėliai naudojami meškerioti klasikiniais masaliniais kukuliais. Šį metodą vokiečių meškeriotojai rekomenduoja pasitelkti ir lynų žūklei dugnine meškere.

Avinžirniai Žūklei

Avinžirniai žūklei ruošiami taip pat kaip ir žirniai. Grūdai pirmiausiai užmerkiami šaltu vandeniu ir paliekami mažiausiai 8 valandoms. Po to jie užpilami nauju šaltu vandeniu, puodas statomas ant ugnies ir kai vanduo užverda, kruopos verdamos dar gerą valandą.

Beje, avinžirnius žūklėje gana dažnai naudojantys britų meškeriotojai šiuos grūdus padaro dar patrauklesnius žuvims jiems suteikdami spalvų ir kvapų. Išbandykite šį triuką, jis tikrai paprastas. Bet kurio prekybos centro kepiniams skirtame skyriuje rasite nedidelių buteliukų, su įvairių spalvų gardžiai ir saldžiai kvepiančiais skysčiais.

Šeimininkės juos naudoja kepdamos pyragus, kai reikia dažyti biskvitą ir panašiai. Taigi, į vandenį, kuriame mirkome avinžirnius, pilame tokio skysčio (jis gali būti braškinis, vanilinis, ananasinis ir dar visoks) ir tik tada užmerkiame grūdus. Tokiame dažytame vandenyje mirkomi avinžirniai įgyja jo spalvą ir aromatą.

Žūklėje jaukinimui galima naudoti natūralius avinžirnius, o ant kabliuko verti spalvotus. Avinžirniai tikrai labai patinka karpiams, lynams, dideliems karosams, o upėse jais galima vilioti šapalus ir ūsorius.

Papildomi Patarimai

• Meškeriojant žirniais reikia gausiai jaukinti.
• Jaukinat žirniais patarčiau nemaišyti jų su kitu prievilu, nedėti į „pirktinį“ specializuotą prievilą.
• Tačiau be baimės galima „miksuoti“ su konservuotais arba šutintais kukurūzais, kadangi šie masalai panašūs tuo, jog jais gaudomos tokios pat žuvys ir, kaip minėjau, paprastai tik stambios.
• Masalui naudojamus žirnius laikykite dėžutėje, bet ne celofaniniame maišelyje.
• Po žūklės, jei žirnių nesunaudojote, o rytoj vėl ruošiatės žuvauti, išmesti į vandenį nebūtina. Laikyti šaldytuve (ne šaldymo kameroje!) puikiai tiks ir kitos dienos žūklei.

Žirnių Paruošimo Būdai

Yra keletas jauko ir masalo paruošimo būdų. Nors esminiai dalykai šutinant žirnius mažai kuo skiriasi, tačiau tam tikrų savitų niuansų rastumėm.

Pirmas būdas: Prieš verdant patartina bent jau pusę paros mirkyti žirnius šaltame vandenyje - mirkymo laikas priklausys nuo išdžiūvimo laipsnio. Tada sudėti į kojinę, o geriausiai - į moteriškas pėdkelnes, ir tvirtai surišti. Labai ilgai virti nereikia, pakanka keliolika minučių ir būtinai ant mažos ugnies, po to sandariai uždarius puodą padėti brinkti. Jei atšalus vandeniui žirniai bus per daug kieti - vėl užvirti ir toliau brinkinti.

Antras būdas: Iš vakaro žirniai suberiami į puodą ir laikomi šaltame vandenyje iki ryto. Tada jau galima virti, beje, net ir nepakeitus vandens. Verdame irgi tik ant mažos ugnies maždaug pusvalandį. Tuomet, neišėmus iš vandens, kuriame virė, ir sandariai uždarius puodą, įvyniojame indą į kokį nors storą audeklą. Po valandos vandenį nupilame, bet žirnių iš puodo neišimame, vėl jį uždarome, ir tame šiltame bei viduje vis dar drėgname inde žirnius laikome kokias dvi valandas.