Laiko patikrintas ir ko gero visiems labai gerai žinomas vyšnių uogienės receptas. Taip vyšnių uogienę virdavo mano močiutė, o dabar kasmet sode prisirpus vyšnioms skubu ir aš išsivirti gardžiosios vyšnių uogienės.

Virdama vyšnių uogienę visada naudojuosi močiutės patarimu, kad cukraus turi būti būtent tiek, kiek ir vyšnių. Taip cukraus reikia nemažai, bet uogienė juk ir turi būti saldaus skonio, o ir nevalgome jos kibirais - pasimėgaudami įsidedame tik vieną kitą šaukštelį šalia blynų.

Žinoma, su mano nuomone galite ir nesutikti, cukraus dėti mažiau, bet nerekomenduoju to daryti. Bet kaip skanu vėlyvą rudenį ar žiemą atsidaryti stiklainį gardžios naminės vyšnių uogienės prie ką tik iškeptų blynų. Ar išsikepti skanų vyšnių pyragą prie kavos ar arbatos. Kai galvoje sukasi tokios mintys, tai darbas rūksta, kaip iš pypkės.

Ingredientai močiutės vyšnių uogienei:

• 1 kg vyšnių
• 1 kg cukraus

Močiutės vyšnių uogienės gaminimo eiga:

1. Vyšnias nuplauname, nusausiname, nuimame kotelius ir išimame kauliukus.
2. Sudedame į puodą ir užpilame cukrumi bei paliekame pastovėti per naktį vėsioje vietoje, kad išsiskirtų sultys.
3. Kitą rytą uogas pakaitiname 5 min. ant vidutinės ugnies, nugraibome putas ir paliekame atvėsti.
4. Antrą kartą uogienę verdame 15 min., pamaišome mediniu šaukštu ir iš karto pilstome į paruoštus stiklainius, sandariai uždarome karštu vandeniu nuplikytais dangteliais ir apverčiame aukštyn kojomis bent penkioms minutėms. Tai padės išvengti pelėsio.
5. Stiklainius laikome vėsioje vietoje. Skanaus!

Patarimai, kaip virti skanią vyšnių uogienę

„Norint išgauti gerą uogienės skonį, pirmiausia reikia kokybiškų uogų. Tada reikia naudoti gerą ir patikrintą receptūrą, neperdėti ir nesumažinti cukraus, išlaikyti proporcijas“, - šelmiškai šypsosi „Rivonos“ gamybos padalinio technologas Stasys Valantiejus.

„Norint, kad uogienė būtų gražios spalvos, kvapni ir gardi, reikia jos nepervirti ir virti ant labai mažos kaitros. O prieš verdant uogas palaikyti sirupe, kad jos išsiblanširuotų ir prisisotintų cukraus. Tada jos ir greičiau išvirs, ir spalva bus geresnė“, - išduoda paslaptį šefas.

Tad pirmiausia pasverkite turimas uogas ir tuomet matuokite cukrų. Uogas galima užpilti cukrumi ir palaikyti, o galima naudoti pasigamintą sirupą.

Verdant sirupą vandens gali būti 5-10 procentų. Tad jeigu naudojate 900 g cukraus, imkite 100 g vandens. Nuolat maišydami išvirkite, kol cukrus visiškai ištirps, ir tada dar karštu sirupu užpilkite uogas. Palikite bent porai valandų pastovėti, tada vėl pakaitinkite ir vėl palikite pastovėti.

Kai uogos jau bus pakankamai prisigėrusios sirupo, uogienę pavirkite 10-15 minučių ir iš karto pilstykite į paruoštus stiklainius. Greitai užsukite dangteliais ir apverskite stiklainius aukštyn kojomis bent 5-10 minučių. Šis triukas padės išvengti pelėsio, kuris kartais nemaloniai nuteikia, atsukus stiklainio dangtelį.

Jei verdant uogienę namuose ji gaunasi gana skysta, o taip būna dažniausiai, galime nupilti dalį sirupo ir uždaryti jį atskirai, o su uogomis palikti tiek, kad uogienė būtų norimo tirštumo. Ypač skysta gaunasi vyšnių uogienė, tačiau argi blogai žiemą turėti dar ir vyšnių sirupo?

„Vyšnių uogienei reikia dėti vienodu santykiu uogų ir cukraus. Užpylus uogas cukrumi galima palaikyti kad ir per naktį. Paskui reikia pavirti 10-15 minučių ir gausime labai skystą uogienę. Tada dalį sirupo nupilkite ir uždarykite atskirai, o su uogomis palikite maždaug 60 proc. skysčio. Turėsite du produktus - gardžią vyšnių uogienę ir kvapnų vyšnių sirupą“, - receptu dalijasi specialistas.

Maisto technologė Raminta Bogušienė teigia, kad visos uogos yra vertingos, nes turi ne tik angliavandenių, kurie suteikia energijos, bet ir vertingų skaidulinių medžiagų bei vitaminų.

Anot jos, renkantis uogas svarbu atkreipti dėmesį į jų kvapą, spalvą, išvaizdą. „Uogos privalo būti pakankamai subrendusios ir prinokusios, bet neištižusios. Pakuotėje atkreipti dėmesį, ar uogos yra švarios. Kvapas turėtų būti gaivus, šviežias, būdingas atitinkamos rūšies uogoms, be rūgimo, puvimo ar kitų pašalinių kvapų. Uogos turi būti sveikos, akivaizdžiai nepažeistos ligų, puvimo ar dėl kitų priežasčių nepradėjusios gesti, be suvytimo, pelėsio ir kitų gedimo požymių, žaliais, nesuvytusiais taurėlapiais, koteliais (jei juos turi)“, - pataria specialistė.

R. Bogušienė teigia, kad uogienė, pagaminta namuose, yra geras pasirinkimas, tik svarbu vartoti su saiku, nes ne pats cukrus yra blogai, o jo perteklius.

Vyšnių tinginių uogienė

Vyšnių iškaulinimas gana ilgas, monotoniškas ir nuobodus darbas, o išiminėjant kauliukus vyšnių sultys teka ne tik per rankas, bet ir užtykšta ant virtuvės sienų bei grindų. Po šio darbo tenka ne tik vyšnių uogienę virti, bet ir tvarkyti visą virtuvę.

Todėl prieš kelis metus iš tinginystės sugalvojau, kad vyšnias galima virti su kauliukais, o po to paprasčiausiai pertrinti per kiaurasamtį su didesnėmis skylutėmis. Taip ruošta vyšnių uogienė ir virta su uogienių cukrumi labiau panaši į tirštą džemą. Labai skani pagardinta vanile ir šlakeliu bredžio, ją per žiemą suvalgome vieną iš pirmųjų.

Tinginių uogienės receptas:

1. Vyšnias nuplaukite, nuimkite kotelius ir su visais kauliukais suberkite į puodą, į kurį taip pat įpilkitę pusę stiklinės vandens ir virkite apie 15 minučių, kol vyšnios suminkštės bei pradės atsiskyrinėti nuo kauliukų.
2. Išvirtas vyšnias porcijomis pilkite į kiaurasamtį su didesnėmis skylutėmis (labai tankus rėtis ar koštuvas tam netiks) ir trinkite mediniu šaukštu, kol kiaurasamtyje liks kauliukai ir labai nedaug tirščių, o visos sultys ir dauguma uogų tirščių per kiaurasamčio skylutes nubėgs į apačioje stovintį puodą. Taip, per kelis kartus, pertrinkite visas virtas vyšnias, o atlikusius kauliukus atidėkite atskirai.
3. Puodą su pertrintomis be kauliukų vyšniomis statykite ant viryklės, supilkite citrinų sultis, įmeskite vanilės ankštį, suberkite cukrų ir virkite ant nekaitrios ugnies apie 15 minučių karts nuo karto pamaišydami. Iki virimo pabaigos likus kelioms minutėms, supilkite brendį ir išimkite vanilės ankštį. Išvirusią uogienę supilstykite į sterilizuotus indelius (vėsdama ji sutirštės) ir užsukite. Laikykite, kaip ir visas uogienes, tamsioje spintelėje.
4. Nuo uogienės gaminimo atlikusius vyšnių kauliukus panaudokite gaivos gaminimui, užpilkite juos vandeniu, berkite cukraus, įspauskite citrinos sulčių ir trumpai pavirę perkoškite. Atšaldykite ir mėgaukitės karštą vasaros dieną.

---