Pastaruoju metu natūralūs naminiai vynai tapo itin paklausūs. Nors labai geram vynui pagaminti prireiks ne vienų metų eksperimentų, laikantis instrukcijų gerą vyną galima pagaminti iš pirmo karto. Gali prireikti dešimtmečių perprasti mielių, pieno rūgšties bakterijų veiklą, temperatūrinius režimus, žaliavos vynui niuansus. Prireiks ir daug įrangos naminiam vynui gaminti.

Pagrindiniai vyno gamybos principai

Kiekvieno vyno paruošimo bazė yra vienoda, tačiau skiriasi jų receptūra ir savybės. Vynas gaminamas fermentacijos būdu, kai mielės skaido cukrų į alkoholį ir anglies dioksidą. Norint sėkmingai fermentuoti, reikia tinkamos temperatūros, švaros ir tinkamo mielių kiekio. Taip pat svarbu užtikrinti, kad vynas būtų apsaugotas nuo oro, kad nebūtų oksiduotas ir nevirstų actu. Higiena yra ypač svarbi - visi indai turi būti kruopščiai išvalyti ir dezinfekuoti, kad būtų išvengta nepageidaujamų bakterijų ir pelėsių dauginimosi.

Sudedamosios dalys ir įranga

• Vaisių ar uogų sultys: Be sulčių vyno išgauti neįmanoma. Skirtingi vaisiai ir uogos savyje turi įvairių medžiagų su nevienodu cukraus, taninų, rūgščių kiekiu. Jos vynui suteikia unikalų skonį, spalvą, kvapą.
• Vyno mielės: Labai dažnai stabilesniam procesui gauti naudojamos kultūrinės vyno mielės, su kuriomis labiau kontroliuojamas fermentacijos procesas, tolygiau rūgsta sultys, greičiau išskaidrėja vynas, labiau toleruojama žemesnė temperatūra ir didelis cukraus kiekis. Renkantis vyno mieles, atkreipiamas dėmesys į būsimo vyno savybes: vyno spalva, vyno stiprumas, kokios sultys panaudojamos gamybai.
• Cukrus: Kadangi lietuviškos uogos ir vaisiai savyje neturi prikaupę pakankamai daug cukraus, todėl papildymas cukrumi yra būtinas, nes mielės neturėtų kuo misti. Cukrumi subalansuojamas rūgštumas, jo kiekis lemia ir vyno stiprumą: kuo daugiau cukraus, tuo daugiau alkoholio susidaro. Vyno gamybai naudojamas paprastas granuliuotas cukrus, tik jį reikėtų ištirpinti ir pašildyti atskirai nuo viso bendro „katilo“. Pirminei fermentacijai naudojama pusė viso cukraus kiekio, o perpilant vyną papildoma kita puse.
• Vanduo: Dažniausiai vynui papildomai vandens naudoti nereikia, tačiau bene būtinas kai kurioms rūgščioms ar tirštoms sultims (pavyzdžiui, serbentų, agrastų, slyvų). Tokiu atveju naudojamas švarus, nevirintas vanduo iš čiaupo.
• Fermentacijos vamzdelis: Tai prietaisėlis (dar vadinamas oro vožtuvu, alsuokliu, sifonu, vandens užrakto sistema), kurio veikimo paremtas sifono principu, leidžiantis susidariusioms dujoms išeiti iš indo, bet neleidžia orui iš aplinkos patekti į fermentacijos indą. Fermentacijos vamzdelis yra labai svarbus, nes proceso metu reikia palaikyti bedeguonę aplinką inde.
• Indai: Patirtis rodo, kad plastikiniu indu ar kibiru naudotis žymiai paprasčiau, nes jį išplauti yra lengviau, jis pats sveria mažai. Svarbu, kad toks indas tiktų maisto gamybai (turi specialų ženklinimą).
• Hidrometras: Cukringumui bei alkoholio kiekiui nustatyti. Šis prietaisas nėra būtinas tačiau jo pagalba lengviau orientuotis kiek cukraus dėti norint išgauti tam tikrą alkoholio kiekį.
• Sifono vamzdelis: Atskirti susidariusias nuosėdas nuo vyno.

Sąlygos, reikalingos vyno gamybai

• Aplinka be deguonies: Fermentacija yra toks procesas, kuomet bedeguoninėje aplinkoje mielės skaido cukrų į etilo alkoholį ir CO2 dujas. Tokiai aplinkai palaikyti į indą negali patekti jokio oro iš aplinkos, tad indas turi būti itin sandarus. Be kita ko, susidariusios dujos iš indo turi išeiti, kad nepradėtų nuodyti pačių mielių.
• Temperatūra: Visą fermentacijos darbą atlieka mielės, kurios yra gyvi organizmai. Mielės geriausiai dauginasi auga ir „dirba“ gana šiltoje aplinkoje, idealiausia 18-20 °C.
• Apsauga nuo tiesioginių saulės spindulių.
• Laikas: Kas be ko, bet sekančią dieną pasigaminto vyno dar tikrai neturėsite.

Vyno gamybos etapai

1. Vaisių ar uogų paruošimas: Atrenkami gražūs, be pažeidimų, be kotukų vaisiai ir uogos, kurie traiškomi ir iš jų išsunkiamos sultys. Gautos sultys supilamos į švariai išplautą fermentacijos indą.
2. Ingredientų supylimas: Į pašildytas sultis supilamos vyno mielės, cukrus (pusė viso reikiamo kiekio) ir turinys, jeigu reikia, papildomas vandeniu bei priedais. Skystis sumaišomas. Svarbu, kad fermentacijos indas nebūtų visiškai pripildytas. Dėl proceso metu atsirandančio putojimo, reikia palikti bent penktadalį neužpildyto indo tūrio.
3. Pirminė fermentacija: Indas sandariai uždaromas guminiu kamščiu arba dangčiu ir uždedamas vandeniu papildytas fermentacijos vamzdelis. Indas su būsimo vyno mišiniu pastatomas sausoje, šiltoje, tamsioje vietoje. Stebima ir įsitikinama, ar po kelių valandų per vamzdelį išeina burbuliukai. Paruoštas mišinys laikomas apie mėnesį laiko.
4. Perpylimas ir antrinė fermentacija: Kai baigiasi aktyvi fermentacija (burbuliukai išeina tik kas kelias minutes) ir susidaro nuosėdų sluoksnis, reikia perpilti skystį į kitą fermentavimui skirtą indą. Perpilant reikia vengti nuosėdų patekimo į naują indą, todėl tam galima panaudoti perpylimo žarnelę arba kai kuriuose fermentavimo induose įtaisytus kranelius. Šiuo etapu supilama antra dalis viso reikiamo cukraus kiekio. Kai kurie vyndariai perpylimo metu rekomenduoja vyną prisotinti deguonimi ir jį „vėdinti“ t. y. daug kartų skystis pilstomas iš vieno indo į kitą arba intensyviai maišomas. Po perpylimo indas sandariai uždaromas ir uždedamas fermentacijos vamzdelis. Šį kartą indas pripildomas beveik pilnai. Indas paliekamas ramybėje mažiausiai 6 savaitėms, o galima ir pusei metų.
5. Trečia fermentacija: Šio etapo dažnai ir nereikia. Dar vienas perpylimas atliekamas, jeigu po poros mėnesių antrinės fermentacijos vynas neskaidrėja.
6. Vyno išpilstymas: Pastebėjus, kad vynas išskaidrėjo, jau galima ruoštis jo išpilstymui. Vynas gerai „išvėdinamas“ ir išpilstomas į švarius (dar geriau ir iškaitintus) stiklinius butelius, kurie sandariai uždaromi bei uždedamos naminio vyno etiketės. Vynas buteliuose laikomas vėsioje, tamsioje vietoje. Geriausiai, jeigu buteliuose vynas išsilaiko dar bent dvi savaites, o tada jau galima vartoti.

Naminio vyno receptai

Vyšnių vynas

Vyšnių vynas labai populiarus tarp vyndarių. Iš vyšnių galite pasigaminti ir puikaus sauso, ar desertinio vyno. Labai geras vynas gaunasi pridėjus vermuto žolelių, labai panašus į MARTINI vyną. Gaminant šį vyną kauliukų išimti nereikia, svarbu jų nepažeisti traiškant uogas. Kauliukus reikia pašalinti po keturių dienų fermentacijos, kartu su išspaudomis.

Ingredientai:

• 8 kg vyšnių
• 5-6 kg cukraus (priklausomai nuo pageidaujamo saldumo)
• Iki 25 litrų vandens (priklausomai nuo pageidaujamo stiprumo ir koncentracijos)
• 1 pakelis vyno mielių arba natūralių mielių šaltinis (pvz., naminis mielių užvedimas arba neskaldytos vyšnios su odelėmis)

Gamybos procesas:

1. Vyšnių paruošimas: Vyšnias nuplaukite, nukalkite ir sumalkite į košę, kad išsiskirtų sultys. Tai galite padaryti rankomis arba naudoti vaisių tyrės malimo aparatas. Svarbu nepažeisti kauliukų, kad vynas negautų kartumo.
2. Sultinio ruošimas: Vyšnių masę perkelkite į didelį fermentacijos indą ir užpilkite šiltu vandeniu iki maždaug 20 litrų. Įmaišykite pusę viso cukraus kiekio.
3. Mielės ir fermentacija: Įmaišykite mielių pagal instrukcijas ant pakuotės. Galite naudoti specialias vyno mielės arba pasigaminti mielių užvedimą iš neskaldytų vyšnių ir nedidelio cukraus kiekio. Fermentacijos indą uždenkite marle arba specialiu dangčiu, kuris leidžia dujoms išeiti, bet neleidžia patekti orui ir nešvarumams.
4. Fermentacija: Laikykite fermentacijos indą tamsioje, vėsioje vietoje maždaug 5-7 dienas, kasdien švelniai pamaišant. Po šio laiko sudėkite likusį cukraus kiekį, priklausomai nuo pageidaujamo saldumo, ir papildykite vandens iki 25 litrų.
5. Antrinė fermentacija: Uždarykite indą fermentacijos sklende, kad vynas galėtų toliau fermentuoti be oro patekimo. Palikite fermentuoti 4-6 savaites arba kol fermentacija sustos.
6. Nuskaidrinimas ir buteliavimas: Baigus fermentaciją, vyną atsargiai nupilkite, atsargiai atskirdami nuo nuosėdų. Vyną galite filtruoti per marlę arba specialų filtrą. Palikite vyną pastovėti dar kelias savaites, kad visiškai nuskaidrėtų. Vyną įpilkite į butelius ir sandariai uždarykite. Geriausia palikti vyną brandintis bent kelis mėnesius prieš vartojant.

Obuolių vynas

Dažnas iš mūsų obuolių vyną gaminame iš obuolių sulčių, tačiau norint pasigaminti aukštos kokybės vyną reikia gaminti iš tirščių. Sulčių gamybai obuolius reikia rinktis tik sveikus ir kokybiškus, o gautas sultis pasterizuoti. Kai kurie vyndariai nurodo gėrimą gaminti iš obuolių išspaudų, nes būtent iš jų gaunasi subtilus vyno skonis. Tokiu atveju naudojami pektino fermentai. Obuoliai puikiai dera su cinamonu, tad daugelyje receptų nurodoma į vyną įberti šio prieskonio.

Receptas iš tirščių

1. Pagal pasirinktą receptą paimamas reikiamas kiekis sveikų neįpuvusių obuolių. Obuoliai nuplaunami ir sutarkuojami, būtų gerai jei tarkuodami nepažeistumėte sėklelių.
2. Sutarkuotus obuolius sudėti į rauginimo indą ir užpilti karštu vandeniu kad apsemtu obuolių masę. Kol misa aušta pasiruoškite pektino fermentą.
3. Jei pektino fermentas naudojamas rauginant vaisių masę, sulčių išsiskyrimas padidėja 10-15% ir žymiai palengvinamas mielių darbas. Pasisemkite stiklinę vos drungno vandens ir joje ištirpinkite pektino fermentą.
4. Kai misa atvėsta iki 45°C (ne aukščiau) supilamas paruoštas pektino fermentas. Praėjus maždaug 2 valandom sudedamas numatomas cukraus kiekis (naudokitės „Hidrometru" bus lengviau apskaičiuoti cukraus kieki nes obuoliai taip pat turi cukraus).
5. Visuomet užsirašinėkite Hidrometro parodymus, pirminis parodymas labai svarbus norint apskaičiuoti vyno stiprumą. Užpilkite rauginimo indą, iki pilnumo, šilto vandens.
6. Kai temperatūra nukrinta iki 22 - 25°C sudėkite paruoštas vyno mieles, indą uždarykite ir įstatykite, užpildytu vandeniu, rauginimo vamzdelį.
7. Po 4 - 7 parų rūgstančią misą nukoškite atskirdami tirščius, ant nukoštų tirščių užpilkite šalto virinto vandens ir dar kartą nukoškite. Šis vanduo tiks užpildant iki normos rauginimo indą (jei jo trūksta).
8. Dabar sudėkite paruoštas maistingąsias medžiagas ir taninus. Maistingosios medžiagos reikalingos mielių mitybai ir aktyvumui didinti o taninai naudojami harmoningam skoniui išgauti. Ragaujant vyną, burnos ertmėje pajuntamas standumo, sutraukimo pojūtis tai ir yra taninai.
9. Dabar, kai rauginimo indas užpildytas iki reikiamos normos vandeniu ir sudėtos visos reikalingos medžiagos. Vėl įstatykite rauginimo vamzdelį ir kambario temperatūroje palikite misą baigti rūgti.
10. Kai per rauginimo vamzdelį beišeina 1-2 burbuliukai per minutę, Hidrometru pamatuokite vyno cukringumą. Hidrometras turėtu rodyti O arba -5 tai rodo, kad vynas pilnai išrūgęs. Dabar galite apsiskaičiuoti kokio stiprumo gavosi vynas. Vyno stiprumo apskaičiavimo lentelę rasite prie Hidrometro.
11. Kai vynas pilnai išrūgęs, sifono vamzdelio pagalba, atskirkite susidariusias nuosėdas. Pasiruoškite vyno konservantą. Drungname vandenyje konservantą ištirpinkite ir supilkite į vyną. Konservantas apsaugo vyną nuo sugedimo ir pakartotino užrūgimo.
12. Dabar vyną pravėdinkite, geriausia tai atlikti mikserio pagalba arba papilstyti iš indo į indą. Išėjus visai angliarūgštei vynas paliekamas skaidrėjimui. Skaidrinti galite priverstinai (naudojant skaidrintojus) arba savaiminis skaidrėjimas. Naudojant skaidrintojus vynas išskaidrėja per mėnesį o savaime išskaidrėja per puse metu kai kuriais atvejais ir ilgiau. Skaidrinimui vynas pastatomas vėsioje vietoje įstačius rauginimo vamzdelį.
13. Vynui pilnai išskaidrėjus galite pagal skonį pasaldinti (jei to pageidaujate). Cukrus supilamas į vyną ir ištirpinamas, tik tai darykite atsargiai, kad nepersaldintumėte. Todėl cukrų geriausia dėti po truputį vis paragaujant ir geriau nedasaldinti nes vynui bręstant saldumas suintensyvėja.
14. Kai kuris laikas nuosėdų nebeatsiranda vyną galite išpilstyti į butelius ir palikti bręsti. Prieš išpilstant į butelius dar kartą paragaukite ir įsitikinkite ar nieko netrūksta nes kartais gali trūkti vyno rūgšties.

Pienių vynas

Pražydus pienėm prasideda vyndarystės sezonas Lietuvoje. Susiruošus rinkti pienes pirmiausia reiktu žinoti kur jas rinkti. Nuo pienių gausos geltonuoja laukai tačiau reikia atkreipti dėmesį kur pienės auga, prie plento pienės bus užterštos, prie vieškelio apdulkėjusios, kaime gali būti apipurkštos kokiais nors chemikalais. Todėl prieš pradedant rinkti pienes geriausia būtų pasiklausti kaimo žmonių kur laukai nupurkšti o kur ne. Pienių vynui tinka tik geltonieji žiedlapiai, žalią dalį reikia atskirti kitaip vynas įgaus kartų skonį. Žiedus patartina rinkti šviečiant saulei, kai pienės yra pilnai išsiskleidusios ir sausos. Tuo metu žiedai turi daugiausia nektaro ir stipriausiai kvepia todėl galėsite išgauti geriausią skonį ir kvapą. Pienes rinkite į pintinę ar kitą platų indą tik jokiu būdu ne į polietileninį maišelį, nes jame jos sušunta ir susispaudžia. Renkant žiedus dažniausiai ant jų būna įvairiausių vabaliukų todėl parsinešus žiedus plonai paskleiskite ant popieriaus, kad jie išbėgiotų.

Ingredientai:

• 1 kg pienių žiedų
• 5.5 kg cukraus
• 1 pakelio vyno mielių
• Razinos
• Apelsinai

Gamybos procesas:

1. Atskirkite žiedlapius nuo žalios žiedo dalies, stenkitės, kad kuo mažiau papultų žalumos.
2. Žiedų galvutes suberkite į plastikinį kibirą ir užpilkite verdančiu vandeniu. Vandens reikėtu tiek, kad apsemtų žiedlapius.
3. Dabar pasiruoskite razinas ir apelsinus. Razinas smulkiai supjaustykite arba sumalkite mėsmale. Apelsinus švariai nulupkite (svarbu, kad ant apelsino neliktų baltos žievelės) padalinkite skiltelėmis ir pašalinkite sėklikes.
4. Visą tai supikite į misą su žiedlapiais. Visą masę laikome dvi, tris dienas, būtinai bent kelis kartus per dieną masę permaišyti.
5. Praėjus dviem, trim dienom masė per tankų audinį nusunkiama ir supilama į rauginimo kibirą arba į stiklinį butelį.
6. Visą cukrų užpilkite verdančiu vandeniu ir išmaišykite. Kai cukrus ištirps, sirupą užpilkite į rauginimo indą ant žiedlapių misos. Jei reikia, rauginimo indą pripilkite šalto vandens.
7. Dabar hidrometro pagalba pamatuokite sunkos cukringumą, ir jei reikia galite pridėti cukraus, kad išgautumėt norimą alkoholio kiekį. Pvz. norint pasigaminti 12 laipsnių stiprumo vyno Jums reikia sukelti cukringumą iki +90 (ties žyma ant hidrometro skalės).
8. Kai misa paruošta supilkite paruoštas mieles, mieles rinkitės pagal tai kokį vyną norite pasigaminti, saldų, pusiau saldų ar sausą. Pvz. Chereso vynas būna nuo sauso iki saldaus skonio. Taip pat supilkite ištirpintas, drungname vandenyje, maistingąsias medžiagas ir citrinos rūgštį.
9. Gaminant desertinius, stipriuosius vynus, rekomenduojama iš pradžių į misą dėti tik dalį cukraus, o kitą dalį dėti po truputį. Tik nepersaldinkite vyno, todėl cukrų dėkite dažnai ir ne po daug ir rekomenduočiau naudotis hidrometru. Jei praėjus parai po to kai sudėjote cukrų hidrometro parodymai nekinta, vadinasi rūgimas pasibaigė ir cukraus dėti daugiau nebereikia.
10. Praėjus dviem, trim savaitėm, kai per rauginimo vamzdelį išeina tik 1 - 2 burbuliukai per minutę, vyną patikrinkite hidrometro pagalba. Hidrometras turi rodyti 0 arba net ant juodos skalės -5, tai reiškia, kad fermentacija pasibaigė. Jei hidrometro neturite vyną paragaukite, jis turi būti rūgštaus skonio net jei gaminote saldų vyną. Tačiau jei vynas per saldus ar hidrometro parodymai nesiekia 0, vyną pamaišykite ir dar palikite kuriam laikui fermentuotis.
11. Vynui pilnai išrūgus, hidrometro pagalba, apskaičiuojate vyno stiprumą. Kai vynas išrūgsta, sifono ar plonos žarnelės pagalba, atskirkite nuosėdas.
12. Kai nuosėdos atskirtos, supilkite paruoštą vyno konservantą, tai vadinama vyno sulfitavimu. Konservantas akimirksniu sustabdo vyno rūgimą ir sunaikina visas bakterijas. Naudoti konservantą patartina tam, kad neprasidėtu pakartotinis vyno rūgimas. Nes pasitaiko atvejų kai išpilsčius vyną į butelius net po pusės metų vynas užrūgsta iš naujo, iššaudo kamščius ar susprogsta buteliai.
13. Po to kai supilamas konservantas vyną gerokai pravėdinkite, kad išeitų fermentacijos metu susidariusi angliarūgštė. Tai atlikti galite papilstydami vyną iš indo į indą ar mikserio pagalba.
14. Dabar vyną vėl sandariai uždarykite, įstatykite rauginimo vamzdelį ir padėkite vėsioje vietoje skaidrėjimui. Kas mėnesį nupilkite nuo susidariusių nuosėdų.
15. Vynui pilnai išskaidrėjus galite vyną pasaldinti jei jums pasirodys, kad vynas yra per sausas (rūgštaus skonio). Cukrų dėkite į vyną po truputį, kad jo nepersaldintumėte ir būtinai gerai išmaišykite, kad visas cukrus ištirptų.

Vyno gamyba iš uogienės

Naminio vyno gamyba - tai puikus būdas panaudoti likusią uogienę, suteikiant jai naują gyvenimą ir sukuriant skanų gėrimą. Daugelis žmonių mano, kad vyno gamyba yra sudėtingas procesas, tačiau iš tiesų, naudojant uogienę, tai gali būti gana paprasta ir smagu. Svarbu paminėti, kad nors receptas yra paprastas, reikia laikytis higienos ir proporcijų, kad vynas būtų skanus ir saugus vartoti.

Kodėl verta gaminti vyną iš uogienės?

• Tai yra ekonomiškas būdas panaudoti uogienę, kuri jau nebėra tinkama valgyti su duona, bet vis dar turi puikų skonį ir aromatą.
• Tai yra puikus būdas eksperimentuoti su skirtingais skoniais, naudojant įvairių rūšių uogienę.
• Naminis vynas, pagamintas su meile ir rūpesčiu, gali būti daug skanesnis ir natūralesnis už parduotuvėje pirktą.

Reikalingi ingredientai ir įranga:

• Uogienės: Galite naudoti bet kokią uogienę, tačiau geriausiai tinka uogienės be konservantų. Svarbu atkreipti dėmesį į uogienės cukraus kiekį, nes nuo jo priklausys vyno stiprumas.
• Vandens: Geriausia naudoti švarų, filtruotą vandenį.
• Vyno mielių: Specialios vyno mielės yra svarbios, nes jos yra atsparios alkoholio koncentracijai ir užtikrina tinkamą fermentaciją. Kepimo mielės netinka.
• Cukraus (jei reikia): Jei uogienėje mažai cukraus, gali prireikti papildomai pridėti cukraus.
• Mielių maitinimo medžiagų (nebūtina, bet rekomenduojama): Tai padeda mielėms geriau fermentuotis ir užtikrina geresnį vyno skonį.
• Indų: Jums reikės fermentavimo indo (stiklainio arba plastikinio kibiro su sandariu dangčiu), hidrometro (cukraus kiekiui matuoti), oro užrakto (leidžia anglies dioksidui išeiti, bet neleidžia orui patekti), sifono (vynui nupilti nuo nuosėdų) ir butelių vynui laikyti.

Receptas žingsnis po žingsnio:

1. Paruošimas: Pirmiausia, išvalykite ir dezinfekuokite visus indus. Tai galima padaryti verdančiu vandeniu arba specialiu dezinfekavimo skysčiu, skirtu vyno gamybai. Įsitikinkite, kad visi indai yra visiškai švarūs, kad nebūtų jokių nepageidaujamų bakterijų.
2. Mielių paruošimas: Pagal mielių gamintojo instrukcijas, aktyvuokite vyno mieles. Paprastai tai reiškia, kad mieles reikia sumaišyti su šiltu vandeniu ir cukrumi, ir palikti jas pastovėti 15-30 minučių, kol jos pradės putoti. Tai rodo, kad mielės yra gyvybingos ir tinkamos naudoti.
3. Uogienės paruošimas: Į fermentavimo indą supilkite uogienę. Jei uogienė labai tiršta, ją galima praskiesti šiltu vandeniu. Svarbu, kad uogienė visiškai ištirptų vandenyje. Jei naudojate uogienę su dideliais vaisių gabaliukais, galite ją perkošti per marlę, kad pašalintumėte didesnius gabaliukus.
4. Cukraus kiekio reguliavimas: Naudodami hidrometrą, išmatuokite cukraus kiekį mišinyje. Idealus cukraus kiekis vynui yra apie 20-24 Brix. Jei cukraus kiekis yra per mažas, įpilkite cukraus ir išmaišykite, kol jis visiškai ištirps. Pakartotinai išmatuokite cukraus kiekį, kol pasieksite norimą lygį.
5. Mielių įdėjimas: Kai uogienės mišinys atvės iki kambario temperatūros, įpilkite aktyvuotas mieles į fermentavimo indą. Gerai išmaišykite, kad mielės tolygiai pasiskirstytų. Jei naudojate mielių maitinimo medžiagas, įpilkite jų dabar pagal gamintojo instrukcijas.
6. Fermentacija: Uždarykite fermentavimo indą sandariu dangčiu ir įstatykite oro užraktą. Oro užraktas leidžia anglies dioksidui išeiti, bet neleidžia orui patekti į vidų. Padėkite indą tamsioje, vėsioje vietoje, kur temperatūra yra apie 18-24°C. Fermentacija paprastai trunka nuo 2 iki 4 savaičių, priklausomai nuo mielių rūšies ir temperatūros. Stebėkite oro užraktą - jei jis burbuliuoja, tai reiškia, kad fermentacija vyksta.
7. Vyno nupylimas nuo nuosėdų: Kai fermentacija baigiasi (oro užraktas nustoja burbuliuoti), vynas turi būti nupiltas nuo nuosėdų. Tai daroma naudojant sifoną. Atsargiai nupilkite vyną į švarų indą, palikdami nuosėdas fermentavimo indo dugne. Stenkitės, kad į nupiltą vyną nepatektų nuosėdų.
8. Brandinimas (nebūtina): Nupiltą vyną galima brandinti kelias savaites ar mėnesius, kad pagerėtų jo skonis. Brandinimui naudokite švarų indą su oro užraktu. Laikykite vyną vėsioje, tamsioje vietoje. Brandinimo metu vynas gali tapti skaidresnis ir įgauti gilesnį skonį.
9. Butelių paruošimas ir išpilstymas: Prieš išpilstant vyną į butelius, įsitikinkite, kad buteliai yra švarūs ir dezinfekuoti. Nupilkite vyną į butelius, palikdami šiek tiek vietos viršuje. Užkimškite butelius kamščiais arba užsukamaisiais dangteliais. Laikykite butelius horizontaliai, kad kamščiai neišdžiūtų.
10. Laikymas: Laikykite vyną vėsioje, tamsioje vietoje. Naminis vynas iš uogienės paprastai geriausiai skonis po kelių mėnesių laikymo. Laikymo trukmė priklauso nuo uogienės rūšies ir fermentacijos proceso. Kai kurie vynai gali būti laikomi kelerius metus, o kiti geriausiai skonis jauni.

Kiti receptai

Įvairių vaisių ir uogų ar jų mišinių vyno ruošimo receptūros labai nevienodos ir nėra universalaus metodo. Sultims pasiruošti vaisiai ir uogos įvairiai paruošiami.

Juodieji serbentai:

• 7,5 kg juodųjų serbentų
• 5 - 5,5 kg cukraus

Šermukšnių vynas:

• 25 kg šermukšnių
• 6,25 ltr. vandens
• 1,3 kg cukraus

Vynuogių vynas:

• 25 kg vynuogių
• 5 ltr. vandens
• 750 gr. cukraus

---