Sriuba - naudingas patiekalas, kurį vaikystėje mums virdavo tėvai, o dabar mes ją verdame savo vaikams.

Sriubos istorija mena labai senus laikus. Ją valgė dar pirmykščiai žmonės.

Sriubos išradimas buvo didžiulis lūžis žmonijos istorijoje, nes atsirado galimybė vartoti tuos maisto produktus, kurių anksčiau žmonės nevalgydavo (pavyzdžiui, mėsos nuo kaulų, pupelių, grūdų).

Maždaug 5 tūkst. m. prieš mūsų erą buvo išrasti keraminiai indai, tinkantys virti sriubai, ir nuo to laiko jos virimo technologija nelabai pasikeitė.

Iki XVII a. buvo valgomos tirštos - tepamos ant duonos - sriubos, o vėliau, kai buvo išrastas šaukštas, išpopuliarėjo skystos sriubos.

Kiekviena šalis turi savo sriubų gaminimo tradicijas.

Sriubos gali būti tirštos arba skystos, karštos arba šaltos.

Lietuvoje sriubos dažniausiai yra karštas patiekalas.

Taip nutiko dėl klimato ypatumų - šalyje būna daugiau šaltų dienų - todėl šilta sriuba yra ne tik maistas, bet ir būdas sušilti.

Vasarą populiarios šaltos sriubos, pavyzdžiui, šaltibarščiai, ir saldžios sriubos iš vaisių.

Sriuba - vertingas patiekalas, tačiau jeigu vaikas jos nemėgsta, nenori valgyti, per prievartą maitinti nereikėtų.

Išbandyti vertėtų tirštą trintą daržovių sriubą, kuri puikiai tinka net ir kūdikiams.

Ją galima duoti kaip košytę.

Prieš maitinant kūdikį ar mažą vaiką, sriubą reikėtų atvėsinti iki kambario temperatūros.

Sriuba yra mažai kaloringas patiekalas, tad ji ypač tinka nutukusiems ar linkusiems tukti vaikams.

Dažniausiai esame pratę sriubą valgyti per pietus, tačiau ji nebūtinai turi būti pietų patiekalas - gali būti patiekiama vakarienei arba pusryčiams.

Kadangi sriuba dažniausiai yra šilta, rudenį ir žiemą ji puikiai sušildo organizmą.

Ypač ji rekomenduojama mokyklinukams, nes neretai tai būna vienintelis šiltas vaiko patiekalas per dieną.

Ne visi tėvai suspėja namuose pagaminti šilto maisto, kuris bent jau kartą per dieną vaikui yra būtinas, tad mokykloje suvalgyta lėkštė sriubos yra tikras išsigelbėjimas.

Sriuba naudinga ir tiems vaikams, kurie nusisuka pamatę daržoves.

Jeigu mažylis jų nemėgsta, trintoje sriuboje jų nepastebi ir suvalgęs jos gauna daržovių dienos normą.

Pagrindinės Sriubų Virimo Taisyklės

1. Indai: Puodas, kuriame verdate sriubą neturėtų būti nei labai didelis, nei labai mažas. Idealus variantas: 8-10 porcijų - 5 litrų puodas. Jokiu būdu nenaudokite sriubai virti metalinių indų - juose išvirta ji praras skonines savybes. Geriausiai sriubai virti tinka moliniai arba emaliuoti indai.
2. „Lėtas“ virimas: Jeigu norite gardžiuotis išties skania sriuba, ją reikia virti ant pačios silpniausios ugnies. Ilgai, bet skonis bus puikus.
3. Skysčio kiekis: Jau į verdančią sriubą nederėtų vis pilti vandens. Sriuba turi išvirti tokiame kiekyje vandens ar sultinio, kiek įpylėte iš pat pradžių. Apskaičiuoti, kiek reikia vandens, nesunku: 1,5-2 stiklinės - vienai porcijai skystos sriubos ir stiklinė skysčio - tirštai sriubai. Jei sriubą virsite ant silpnos ugnies, skysčio nugaruos ne tiek ir daug.
4. Ingredientų kiekis ir supjaustymas: Kuo sriuboje daugiau komponentų, tuo ji skanesnis. Virtuvės meistrai laikosi tokios taisyklės: jeigu sriuboje ingredientų nedaug, juos reikia pjaustyti smulkiai, jeigu daug - galima ir stambiau. Dėti į sriubą produktus reikia pagal tai, kiek laiko jie verda. Todėl jeigu verdate sriubą pagal naują receptą, produktus dėkite taip, kaip jame ir nurodyta.
5. Sūdyti baigiant virti: Sriuba sūdoma baigiant virti, tuomet, kai pagrindiniai ingredientai jau išvirė ir gali vienoda sugerti druską. Jeigu sriubą pasūdysite iš pradžių, visa druska liks sultinyje, jis bus sūrus, o daržovės gerai neišvirs. Taip pat reikėtų žinoti, kad sūrumas atsiranda po tam tikro laiko. Jeigu ragausite tik ką pasūdytos sriubos, ji gali pasirodyti šiek tiek prėska, tačiau 15-20 minučių pastovėjusioje sriuboje, druskos bus pakankamai.
6. Gardinti prieskoniais pačioje pabaigoje: Gardinti sriubą prieskoniais reikia tuomet, kai iki virimo pabaigos būna likusios 3-5 min. Priešingu atveju, prieskonių suteikiamas aromatas ir skonis išgaruoja. Beje, jeigu į sriubą dedate lauro lapų, nepamirškite jų išgriebti po 10 minučių, kai sriuba išvirs. Palikti joje, lauro lapai suteikia sultiniui kartumo.
7. Sriuba turi „pagalvoti“: Kai sriuba išvirė, neskubėkite jos iš karto pilti į lėkštes. Palikite sriubą 10-20 min. „pagalvoti“ - per tą laiką druska ir prieskoniai tolygiai pasiskirstys po mėsą ir daržoves, sultinys taps sodresnis.
8. Pašildyta sriuba nebe tokia skani: Deja, sriuba praranda skonines savybes, jei yra laikoma šaldytuve ir pakartotinai šildoma. Todėl geriausia ją virti vienam kartui. Tačiau reta šeimininkė dabar turi tiek laiko, kad kasdien virtų sriubą. jei sriubos verdate kelioms dienoms, laikykite ją emaliuotame arba moliniame inde, sandariai uždarytą. Šildykite ant vidutinio stiprumo ugnies.

Verta žinoti: Geriausias laikas sriubai valgyti - diena, apie 13 val. Ryte jos valgyti nederėtų, nes sriuba pernelyg apsunkins skrandį ir sumažins darbingumą. Vakare valgoma sriuba gali sukelti mieguistumą, tačiau kartu ir suaktyvina virškinimo procesus, dėl to naktį galite blogai išsimiegoti. Lėkštė sriubos per pietus - pakankama dienos norma.

Sriubų Receptai

Vokiška tiršta sriuba „Pichelštainer“

Reikės: 600 g mėsos (kiaulienos, jautienos arba vištienos), 2 svogūnų, 750 g bulvių, 1 saliero, 3 morkų, 1 poro, druskos, saldžiosios paprikos miltelių, petražolių - pagal skonį, mėsos sultinio arba karšto vandens.

Mėsą supjaustykite kubeliais, svogūnus supjaustykite smulkiai, nuluptas bulves ir salierus supjaustykite kubeliais, morkas stambiais griežinėliais, porą - plonais žiedais.

Pirmiausia pavirkite mėsą, tada sudėkite bulves, po to likusias daržoves.

Ant silpnos ugnies sriuba turi virti apie pusantros valandos.

Baigiant virti pasūdykite ir pagardinkite paprikos milteliais.

Kai sriuba bus išvirus, suberkite į ją smulkintas petražoles.

Kopūstų sriuba

Kopūstų sriuba - tai klasikinis patiekalas, kurį myli tiek senosios, tiek naujosios kartos. Ji ne tik sveika ir soti, bet ir labai paprasta paruošti.

Pradėkite nuo daržovių paruošimo.

Kopūstą supjaustykite smulkiais juostelėmis - tai leis sriubai turėti gerą tekstūrą ir kopūstai greičiau iškeps.

Morką nuskuskite ir supjaustykite plonomis riekelėmis arba tarkuokite.

Didelėje puode įkaitinkite alyvuogių aliejų.

Įdėkite svogūnus ir kepkite juos ant vidutinės ugnies, kol jie taps auksiniai ir minkšti - apie 5-7 minutes.

Į puodą su svogūnais ir česnakais įdėkite morkas ir kepkite dar 5 minutes, kad morkos šiek tiek suminkštėtų.

Jei naudojate pomidorus, juos nulupkite (jei norite, galite apvirti vandenyje kelioms minutėms ir lengvai nulupti odelę) ir supjaustykite kubeliais. Jei naudojate pomidorų pastą, tiesiog įdėkite ją į puodą.

Į puodą su daržovėmis dėkite supjaustytą kopūstą ir bulves (bulves galite supjaustyti kubeliais).

Įdėkite lauro lapą, užpilkite viską sultiniu (arba vandeniu) ir uždenkite puodą.

Baigus virti sriubą, nuimkite puodą nuo ugnies.

Paragaukite sriubą ir, jei reikia, pasūdykite ir pagardinkite pipirais pagal skonį.

Prieš patiekdami, sriubą papuoškite smulkintais krapais arba petražolėmis.

Kopūstų sriuba puikiai dera su šviežia, šiltai kepta duona arba batonais.

Kiti sriubų receptai:

• Trintos sriubos iš daržovių, kruopų, ankštinių, mėsos arba žuvies.
• Daržovių sriubos iš vienos arba kelių rūšių daržovių.
• Dietinės sriubos iš daržovių, išvirtu ant garų.
• Sriubos su perlinėmis kruopomis (kruopos verdamos atskirai).
• Kreminės sriubos su svieste pakepintomis daržovėmis ir miltais.
• Pieniška sriuba su makaronais.

Patarimai Sriubų Virimui

• Verdant sultinį ar sriubą su mėsa, pirmąjį nuovirą rekomenduojama nupilti, tačiau šio patarimo laikosi ne visi. O vertėtų, ypač verdant sriubą vaikui. Nupylus pirmąjį nuovirą ir įpylus į puodą naujo vandens galima virti toliau. Tai reikalinga, nes iš mėsos ir kaulų išsiskiria daug purinų - medžiagų, skatinančių pokyčius kraujyje, didinančių šlapimo rūgšties, liaudiškai vadinamų druskų, kiekį. Ilgainiui šios žalingos medžiagos gali sukelti podagrą (sąnarių skausmą, deformacijas).
• Verdant sultinį galima nenupilti pirmojo vandens, jeigu vaikutis ką tik persirgo kokia nors liga, nes sultinys teikia jėgų ir energijos. Tad purinų žala šiuo atveju yra mažesnė blogybė už tokio sultinio suteikiamą naudą vaiko organizmui.
• Galima sriubą virti ir be mėsos, tuomet, kad vaikas gautų reikiamą riebalų kiekį, į pravėsusią sriubą rekomenduojama įpilti šaukštą aliejaus.
• Ko gero, neįsivaizduojame daržovių sriubos be morkų. Morkose, kaip ir kitose rausvose daržovėse, gausu likopeno - nuo vėžio saugančios medžiagos. Ši medžiaga gausiau išsiskirs ir lengviau pateks į organizmą, jeigu morkos bus šiek tiek pakepintos. Jas kepinti reikia vos įkaitintame aliejuje (jeigu kepinant morkas aliejus rūksta, vadinasi, temperatūra yra per aukšta ir gali išskirti vėžį sukeliančių medžiagų). Ne tik morkas, bet ir pomidorus prieš verdant rekomenduojama šiek tiek apkepti. Vaikui verdant sriubas reikėtų nulupti pomidoro odelę - tą lengviau padaryti, daržovę trumpam pamerkus į karštą vandenį.
• Anksčiau, kad sriuba būtų kaloringesnė, į ją buvo dedama sviesto. Kadangi šiuolaikiniams vaikams kalorijų ir taip pakanka, sviesto dėti į sriubą nėra reikalo. Jeigu norisi ją balinti, galima į išvirtą sriubą įdėti šiek tiek grietinės; jeigu vaikas turi antsvorio - natūralaus jogurto.
• Prieš verdant parduotuvėje pirktas daržoves galima jas pusvalandį pamirkyti šaltame vandenyje. Taip iš daržovių pasišalins nitratai.
• Labai svarbu vaikui duoti šviežią sriubą - tad ją reikėtų virti kasdien, o nesuvalgytą išpilti.
• Verdant sriubą vaikui reikėtų ją pagardinti natūraliais prieskoniais - svogūnu, česnaku, galima įmesti juodąjį pipirą. Druskos galima įberti labai mažai arba neberti išvis. Kuo mažesnis vaikas, tuo mažiau aštri sriuba turėtų būti.
• Į vaikui verdamą sriubą geriau nedėti sultinių kubelių, gatavų sriubos prieskonių, nes juose gausu druskos ir kitų komponentų, sintetinių priedų, galinčių sukelti alergiją.
• Pieniškos sriubos vaikų mėgstamiausios, ypač jeigu išvirtos su makaronais. Šios sriubos gali būti puikus kalcio šaltinis mažiesiems. Vaikai neretai nemėgsta gerti pieno, o pienišką sriubą pasigardžiuodami suvalgo. Pieniška sriuba vaiką galima maitinti ryte, per pietus arba vakare. Ją galima šiek tiek pasūdyti ir pasaldinti, tačiau nei druska, nei cukrumi piktnaudžiauti nereikėtų.
• Verdant sriubas vaikams nereikia vadovautis savo skoniu, nes vaikai valgo tokį maistą, prie kurio yra nuo mažens pripratinami.

---