Kartais nemėgstami dalykai gali būti baisiai naudingi. Kai buvau maža tikrai nesvarsčiau, jog ši pikta, visuomet rankoms ir kojoms niežulį sukelianti žolė, gali būti valgoma.

Šias dilgėles rinkau kaime, ten kur gaivus oras, o mašinų eismas toli. Rinkite jaunas, dar tik išdygusias dilgėles. Nuskintas dilgėles galite laikyti uždengę šaldytuve. Gerai išsilaikys kelias dienas. Dilgėlės gerai vertinamos dėl jose esančių vitaminų ir mineralų, kurie puikiai veikia kraują. Įdomus faktas tas, kad dilgėlėse vitamino C yra 5 kart daugiau nei citrinose! Apie dilgėles daug informacijos galite rasti internete - jų privalumus ir visas gerąsias savybes. Jei labai trumpai - dilgėlės padeda sustiprinti organizmą. Kai eisit pasivaikščioti - nepraeikit abejingai pro kupstelį jaunų dilgėlių.

Trinta dilgėlių sriuba

Ingredientai:

• 100 g sviesto
• 1 didelio poro (arba 2 mažų)
• 2 didelės saujos jaunų dilgėlių
• 450 g bulvių (maždaug 4 vidutinės bulvės)
• 1 l daržovių sultinio
• Druskos ir pipirų pagal skonį

Patiekimui:

• Grietinėlės
• Alyvuogių aliejaus
• Pavasarinių daigų
• Virtų kiaušinių

Gaminimas:

1. Vidutinio dydžio puode išlydykite sviestą.
2. Į karštą sviestą sudėkite supjaustytą porą ir porą minučių apkepkite.
3. Tuomet sudėkite nuplautas dilgėles ir viską dar kartą išmaišykite.
4. Į puodą su porais ir dilgėlėmis sudėkite nuluptas ir smulkiai supjaustytas bulves.
5. Supilkite sultinį ir virkite apie 30 - 35 min.
6. Išvirusią sriubą nuimkite nuo ugnies.
7. Elektriniu trintuvu sutrinkite sriubą iki vientisos masės. Jei tam naudosite kokteilinę - būtinai atidarykite dangčio viduryje esančią skylę, kitaip garai iškels dangtį ir galite apsiplikyti.
8. Sutrintą sriubą sudėkite atgal į puodą, paragaukite.
9. Įberkite druskos ir pipirų pagal skonį.
10. Patiekite su virtais kiaušiniais, šlakeliu grietinėlės ir alyvuogių aliejaus. Papildomai uždėkite pavasarinių daigų.

Dilgėlės - tai mūsų lietuviškų vasarų patvorių karalienės, veltui laikomos apsileidimo ženklu. Nes dilgėlė - tai derlingos dirvos ženklas, vaistažolė, vienas iš pirmųjų pavasarinių valgomų augalų, puikus pluoštinis augalas, trąša daržovėms ir iš tiesų nuostabiai gražus laukinis augalas.

Dilgėlių sriubos variantai ir patarimai

Štai čia, kalbant apie dilgėlių sriubą, mane apima didysis kulinarinis liūdesys: lietuviai verda labai panašias ir tikrai pabodusias sriubas su dilgėlėmis. Klasikinis konstravimo būdas toks: pakepina smulkintą svogūną, tada suberia kubeliais pjaustytas bulves, vienokias ar kitokias prieskonines daržoves, užpila vandeniu ar sultiniu ir jam užvirus sudeda smulkintas dilgėles. Paverda, kol bulvės suminkštėja, pasūdo ir nukaitę viską susmulkina blenderiu. Gautą žalsvą tyrę supila į lėkštes, pagardina grietine ar skrebučiais. Įmantresnėse versijose įbarstoma trupinto sūrio su mėlynuoju pelėsiu. Nesakau, kad tai bloga praktika.

Dar keli patarimai apie dilgėles. Kas tos kelios saujos? O gi tiek, kiek surinksite tiek ir bus gerai. Jeigu turite daržą, ir pernai auginote petražoles, tai pirmieji jauni lapeliai bus išlindę ir tinkami papuošimui ir pagardinimui. Jeigu nemėgstate ryžių, tuomet juos galima keisti smulkiais makaronais. Tiesiog juos į sriubą dėti reikia vėliau ir virti tiek, kiek nurodyta ant pakuotės.

Kitas dilgėlių sriubos receptas

Dalinuosi su jumis senu dilgėlių sriubos receptu. Pasak mano močiutės, svarbiausia dilgėles rinkti jaunas, neperaugusias.

Reikalingi produktai (10 porcijų):

• 4 bulvės
• 1 morka
• 4 v. š. miežinių kruopų
• 1 v. š. aliejaus
• 1 svogūnas
• 1 v. š. miltų
• 2 l vandens
• Druskos pagal skonį
• Žiupsnis pipirų
• 3 lauro lapeliai
• 3 geros saujos neperaugusių dilgėlių

Gaminimas:

1. Daržoves nulupame. Bulves supjaustome kubeliais, svogūną pasmulkiname, morką sutarkuojame.
2. Į puodą sudedame kruopas, prieskonius, bulves, užpilame vandeniu. Paverdame apie 30 min.
3. aliejuje pakepiname svogūną, morką. Daržovėms suminkštėjus sudedame miltus. Viską gerai išmaišome. Supilame į sriubą.
4. Dilgėles nuplikome verdančiu vandeniu, nuskabome lapelius. Juos pasmulkiname peiliu ir sudedame į sriubą.
5. Paverdame apie 5 min. Ragaujame vitaminingos sriubos.

Dilgėlių naudojimas ir istorija

Dilgėlė (Urtica dioica) mokslininkų laikoma augalu, „sekančiu“ žmogaus veiklos pėdsakais. Tiriant itin senus laikus, jos - vienas žmogaus veiklos indikatorių. Tačiau, žinoma, tai nereiškia, jog dilgėlės negali augti ir be „žmogaus globos“. Jos mūsų krašte randamos seniausiuose, po ledynmečio, prieš 10-11 tūkstančių metų, susiformavusiuose sluoksniuose.

Dilgėlė - pluoštinis augalas. Tad, laikais iki žemdirbystės ir kitų pluoštinių augalų paplitimo (o ir vėliau) iš jų buvo vejami siūlai, audžiami audeklai. Kaip čia neprisiminti pasakos apie dvylika brolių ir jų dilgėlinius marškinius?

Dilgėlė taip pat ir populiarus gydomasis augalas. Apie jas rašė visi XVI-XVII amžių medicininių veikalų autoriai.

Dilgėlių sriuba senuosiuose receptuose

Pirmieji receptai su dilgėlėmis - gydomieji. „Rimtesni“ dilgėlių valgiai visada buvo skurdžiosios virtuvės dalimi. Vilnietis kuchmistras Janas Szyttleris anuomet eksperimentavo su daug tokių „prasčiokiškų“ ingredientų, siekdamas perkelti juos į aukštąją virtuvę. 1837 metų, simboliškai pavadintoje knygoje, „Kuchmistrz nowy“ rasime ne vieną patiekalą iš dilgėlių (daržovienė iš dilgėlių, kelios dilgėlių sriubos).

Dilgėlių sriubai kuchmistras Janas rekomenduoja:

Gegužės mėnesį rinktus dilgėlių lapelius (jų reikės vienos kvortos, apie 0,7 litro). Lapelius reikia nuplauti šaltu vandeniu ir sudėti ant rėčio, kad vanduo nutekėtų. Tada sumesti į verdančio vandens puodą, gerai pavirinti, kad lapeliai būtų minkšti. Tada nukošti per sietą ar kiaurasamtį, perlieti šaltu vandeniu, nuspausti, kad būtų sausi, kuo smulkiau supjaustyti ir pertrinti per retą sietą mediniu šaukštu taip, kad ant sieto liktų dilgėlių pluoštas.

---