Šiame straipsnyje apžvelgsime alų su medumi, įskaitant receptus, gamybos procesą ir įžvalgas apie skonį bei vartojimą. Aptarsime ir midaus gamybos tradicijas Lietuvoje bei pasaulyje.

Midaus Gamybos Tradicijos

Midus yra žinomas kaip seniausias svaigusis gėrimas pasaulyje, pradėtas gaminti anksčiau nei vynas ar alus.

Mokslininkai teigia, kad pirmasis midus galėjo atsirasti natūraliai, laukinių bičių drevėse, kai medus, praskiestas lietaus vandeniu, pradėjo fermentuotis.

XVIII a. Europoje dėl medaus brangumo midus buvo beveik pamirštas, jį išstūmė pigesnis vynas.

Tačiau Lietuvoje ir Šiaurės Europos šalyse dėl drevinės bitininkystės midus neprarado savo reikšmės.

Vėliau, plintant spiritiniams gėrimams, midus Lietuvoje nuėjo į užmarštį.

Dabar Lietuvoje turime kuklias midaus gamybos tradicijas natūralios fermentacijos būdu, kurias bando atgaivinti entuziastai.

Tačiau midaus gamyba nėra sudėtinga, todėl kiekvienas gali pasigaminti jo namuose ir pavaišinti svečius išskirtiniu, Lietuvą reprezentuojančiu istoriniu gėrimu.

Midaus Ingredientai

• Medus: Galima naudoti bet kokį medų. Nuo jo rūšies priklausys pagaminto midaus skonis, spalva, kvapas.
• Vanduo: Labiausiai tinka minkštas šaltinio vanduo. Galima naudoti pirktinį geriamą vandenį.
• Prieskoniai: Ingredientai nėra būtini, nes pačiame meduje esančios medžiagos jau duoda išskirtinį, subtilų ir nepakartojamą skonį. Dažniausiai naudojama: įvairios žolelės (čiobreliai, šalavijai, mėtos ir kt.), liepžiedžiai, pušų pumpurai (suteikia aitrumo), kadagio uogos (suteikia pikantiškumo), islandinė kerpena (skaidrina), apyniai (suteikia kartumo), ąžuolo žievė (priduoda sodrumo) ir kt.
• Mielės: Nuo jų priklauso visa midaus skonis ir kokybė. Galima naudoti tiek vyno, tiek alaus ar sidro mieles.

Midaus Gamybos Procesas

Midus gaminamas mielėmis fermentuojant medaus ir vandens (sulčių) mišinį. Toks mišinys vadinamas misa.

Nuo medaus ir vandens (sulčių) santykio priklauso midaus saldumas, stiprumas ir brendimo laikas.

Galimi įvairūs medaus ir vandens (sulčių) santykiai: nuo 1:0,5 (pusantrinio), 1:1 (dvigubo), 1:2 (trigubo) ir net iki 1:5 (šešiagubo).

Gaminant santykiu 1:3 (keturgubą), gaunamas vidutinio stiprumo midus. Tokio midaus rūgimas trunka apie 1-1,5 mėn. ir jis nėra reiklus mielėms.

Midus standartiškai būna apie 12 %, maksimaliai iki 16-18 % alkoholio stiprumo, kadangi dauguma mielių rūšių alkoholio koncentracijai viršijus 18 % nebesidaugina.

Pagrinde midaus gamyba susideda iš 3 pagrindinių dalių: virimo, rauginimo (fermentacijos) ir brandinimo.

Virimas

Užverdamas puodas su vandeniu. Sudedamas medus.

Toliau verdant paviršiuje pradeda formuotis baltos tirštos putos. Jas būtina nuolat nugraibyti.

Putose yra meduje buvusio vaško, pikio, žiedadulkių ir kt. dalelių.

Verdama ant mažos ugnies panašiai apie 2-3 val. Jeigu skystis ima smarkiai virti, putoti ir lipti per puodo kraštus, į indą įpilamas truputis šalto vandens.

Virimo laikas priklausys nuo medaus ir vandens švarumo. Kai nustoja formuotis putos, dedami prieskoniai.

Geriausia prieskonius sudėti į lininį ar medvilninį maišelį. Nepamirškite į maišelį įdėti ir akmens, kad maišelis skęstų.

Taip pat, maišelį užrišus, palikite ilgesnį siūlą - bus patogu po visko ištraukti.

Kai prieskoniai sudėti, reiktų pripilti vandens (tiek, kiek nugaravo per virimo laiką).

Toliau verdame misą su prieskoniais ir nugraibome putas, nes iš prieskonių, kaip ir iš medaus, misoje atsiranda naujų įvairių priemaišų, kurias turime pašalinti.

Nustojus gamintis putoms dar paverdame apie valandą, kol misa išskaidrėja (matosi dugnas). Išskaidrėjus misai, nukeliame nuo ugnies ir atvėsiname.

Kuo greičiau atvės misa, tuo aromatingesnis bus midus (galima dėti į šaltą vonią, upelį ar kūdrą). Misai atvėsus iki 20-25 laipsnių (maždaug kambario temperatūros), galima midų užraugti.

Rauginimas (Fermentacija)

Atvėsusi misa supilama į švarų rauginimo indą. Jei bus dedamos pirktinės mielės, paruošiame pagal jų instrukciją ir supilame į rauginimo indą.

Raugimas atliekamas su fermentacijos vamzdeliu (kitaip - rauginimo vamzdelis su vandeniu). Jo veikimo principas - leisti iš rauginimo indo pasišalinti dujoms ir neleisti atgal patekti orui.

Rauginimui tinka praktiškai visos mielės. Gali būti naudojamos likusios po naminio vyno gamybos, taip pat maistinės mielės ar pirktinės vyno ar alaus mielės.

Tačiau reikia žinoti, kad nuo jų priklausys midaus skonis, raugimo intensyvumas ir trukmė.

Rūgimo trukmė vidutiniškai trunka apie 1,5 mėn. Misos rauginimo temperatūra turėtų būti išlaikoma be didelių svyravimų ir pasirinkta priklausomai nuo naudojamų mielių. Vidutiniškai reikalinga apie 18-22 °C.

Brandinimas

Prieš midaus brandinimą atsargiai, nesuplakę ant dugno nusėdusių mielių, nupilkite midų arba jį perkoškite per filtrus, kad mielės būtų atskirtos.

Brandinti midų reikia be mielių. Brandinimas teigiamai veikia midaus stiprumą, skonio savybes.

Kuo ilgiau midus bręsta, tuo labiau išryškėja skonio savybės (t.y. medaus ar naudotų žolelių).

Mažiausiai brandinti reiktų apie 3 mėn., nes priešingu atveju gali būti dar jaučiamas mielių poskonis.

Brandinant midų kambario (rūsio) temperatūra neturėtų svyruoti ir viršyti 16 °C, taip pat turi nepasiekti saulės ir UV spinduliai.

"Švyturio" "Korio" Alus

"Švyturys" pristatė "Korio" alų, nefiltruotą medaus lagerą, pagardintą imbierais.

Vyriausioji bendrovės aludarė Džuljeta Armonienė teigė, kad medus šiam alui atkeliavo tiesiai iš Lietuvos pievų.

"Korio" alaus skonyje juntamas karčiųjų apynių poskonis, susipinantis su sodriu medaus saldumu.

Alus yra gana tiršto, drumsto medaus ir šviesaus gintaro spalvos ir išsiskiria intensyviu vasaros laukų gėlių medaus aromatu.

Aludarė patikino, kad šį alų gali ragauti ir medui alergiški žmonės.

Kulinarijos patarimai

Alaus someljė bei virtuvės meistras Donatas Dabrovolskas teigia, kad naujasis „Korio“ alus puikiai tiks prie baltos mėsos ir užkandžių.

Naujasis alus puikiai dera ir su kitokiais desertais: biskvitais, keksais, kreminiais ir medaus pyragėliais.

Karkos receptas

Receptas, kuriuo noriu pasidalinti, labiau tiks tiems, kurie turi kepsninę su dangčiu, dar vadinamą grilium.

Taigi, jamam dubenėlį (o jeigu turit, tai dar geriau - mikserio ar blenderio indą) į kurį krečiame 300 - 400 ml pomidorų padažo arba ketčupo, 3 - 4 šaukštus medaus, 4 smulkiai kapotas arba per spaustuką sutraiškytas skilteles česnako, 2 šaukštelius Vorčesterio padažo, keletas dosnių šlakelių raudonojo vyno acto, žiupsnis druskos, juodųjų pipirų ir aitriųjų paprikų - pagal skonį.

Jungiam mikserį ir viską gerai išplakame.

Šonkaulius nuplauname, nusausiname popieriniu rankšluosčiu ir aptepame iš visų pusių gautu mišiniu.

Kepame ant griliaus periodiškai vartydami, o apvertus - viršutinę dalį patepdami likusiu marinatu.

Po 15 min. Vėl.

---