Šaltėjant orams, arbata tampa vis populiaresnė. Rudenį ir žiemą dažnai renkamės arbatas, kurios teikia daugiausiai naudos organizmui, stiprina imunitetą ir padeda gydyti. Į pagalbą galima pasitelkti natūralias priemones. Beje, kaip sako prekybos tinklo „Skonis ir kvapas“ atstovas, arbatos žinovas Andrius Žilinskas, jeigu kavą geriame norėdami pabusti, tikėdamiesi gauti daugiau energijos, arbata yra bendravimo gėrimas. Prie arbatos puodelio galima neskubant aptarti ir smagias, ir liūdnas temas, ir dviese, ir kai susiburia į krūvą daugiau draugų ar giminaičių.
Šildančios arbatos
Atsipalaiduoti grįžus po darbo padeda ne tik pats gėrimas, bet ir patalpoje nuo karštos arbatos pasklidę garai. Yra arbatų, nuo kurių net žandai užkaista ir akimirksniu sušyla visas organizmas. Specialistai tokias arbatas vadina šildančiomis. „Šildo arbatos, turinčios daug intensyvaus skonio, praturtintos imbieru, įvairiais prieskoniais, tarkime, pipirais, kardamonu. Tokios yra Indijos prieskoninės arbatos, pavyzdžiui, „Indijos auksas“. Su imbieru gaminama ir juodoji arbata. Imbieras pasižymi ne tik šildančiu, bet ir raminančiu, atpalaiduojančiu poveikiu, mažina emocinį stresą. Taip pat jis lengvina atsikosėjimą, be to, jis yra stiprus antioksidantas. Imbieruose gausu vitaminų C, A, B2, P, PP ir kitų mikroelementų, todėl gerdami arbatą su imbieru stipriname ir imunitetą. Žalioji arbata su ženšeniu, gvazdikėliais, cinamonu taip pat turtinga sodriais prieskoniais ir suteikia organizmui šilumos. Arbata, kurios sudėtyje yra cinamono, kartu pasižymi ir antibakterinėmis savybėmis. Privalumų turi ir kitos arbatos, pavyzdžiui, baltosios arbatos dėl švelnaus jos skonio galima išgerti kur kas daugiau puodelių per dieną“, - pasakoja Andrius Žilinskas. Šilumos greit suteikia ir arbatos, kuriose yra aviečių. Aviečių vaisiai ir lapai turi priešuždegiminių ir skysčius varančių savybių. Jie mažina karščiavimą ir skatina prakaitavimą. Mūsų močiutės virdavo arbatą iš aviečių stiebų ir vartodavo ją susirgus peršalimo ligomis arba atsikosėjimui palengvinti. Nuo vaikystės žinome, kad šildo ir gydo čiobrelių, liepžiedžių, medetkų, ramunėlių arbatos. Kas nepatingėjo, galbūt, šių augalų prisirinko vasarą ir prisidžiovino. Tačiau kad ir kokie žolelių žinovai būtumėte, nepatingėję vasarą iš pievų prisirinkti čiobrelių, sode užsiauginti medetkų, nepraleidę progos prisiskinti liepžiedžių, tokios gausos komponentų, iš kurių sukurtos šaltajam periodui tinkančios arbatos specializuotose arbatų krautuvėlėse, vis tiek greičiausiai nepavyks pasigaminti. Be to, gydytojai ne kartą yra pasisakę, kad sveikatai palankesni yra arbatžolių mišiniai, o ne arbatos iš vienos vaistažolės. Pavyzdžiui, arbatos su mėta ir avietėmis mišinys būna praturtintas obuolių gabaliukais, kinrože, gervuogių, aviečių lapais ir uogomis, pipirmėte, o žolelių arbatoje „Ramybės pieva“ yra erškėtuogių, erškėčio lapų, apelsino žievelės, citrinžolės, ramunėlių, melisos lapų, kinrožės. Erškėčių vaisiuose ir lapuose itin daug įvairių vitaminų, ypač vitamino C.
Arbatos paruošimas ir vartojimas
Pasak arbatų eksperto Andriaus Žilinsko, arbata yra vandeninė augalo ištrauka. Todėl ruošiant arbatas svarbu ir, kokios temperatūros vandeniu jos užplikomos, ir laikas, kiek ilgai arbatžolės yra vandenyje. „Svarbiausia, kiek tirpių medžiagų patenka į tirpalą. Vėsdamas tirpalas nuolat keičiasi - tirpios medžiagos sudaro junginius, kurie vėl gali skilti. Svarbu arbatą pasiruošti šviežią ir gerti šiltą. Patarčiau niekada negerti atšalusios juodos arbatos, o taip pat nederėtų plikyti žalios arbatos verdančiu vandeniu, nes ji apkars“, - dalijasi patarimais specialistas. Baltoji arbata turėtų būti plikoma apie 70-80°C laipsnių temperatūros vandeniu, arbatinukui reikėtų leisti pastovėti penkias minutes po vandens užvirimo, o žalioji plikoma maždaug 80°C temperatūros vandeniu, irgi ne iš karto jam užvirus. Tiek šildančias rudenines, tiek vaistažolių ir kitas arbatas daugelis mėgsta paskaninti medumi arba citrina, tačiau to daryti nereikėtų, pirmiausia, todėl, kad jie stipriai pakeičia arbatos skonį. Antra, medus karštame vandenyje praranda naudingas savybes. Jei naudojate medų sveikatai sustiprinti, jis gali būti tirpinamas ne karštesniame nei 35-40 laipsnių vandenyje, o arbata paprastai yra plikoma daug karštesniu vandeniu. Todėl neverta tikėtis, kad šaukštas medaus karštoje arbatoje suteiks organizmui papildomos naudos. Geriausia geriant arbatą šiaip suvalgyti šaukštelį medaus.
Kada vaistažolių arbatos gali netikti?
Kai peršalame, dažnai geriame vaistažolių arbatas, kad greičiau pasveiktume. Tačiau gydytoja Regina Mekienė sako, kad ne visada vaistažolių arbatos tinka. Gydytoja pataria, kada žolelių arbatos negerti ir kiek ilgai jas gerti.
- Jei po vaistažolių arbatos ant kūno atsiranda bėrimas, daugiau šios žolelės arbatos nebegerkite. Pavyzdžiui, jei išgėrėte ramunėlių arbatos ir jūsų kūną išbėrė, daugiau ramunėlių arbatos negerkite.
- Tų pačių žolelių arbatų negalima gerti ilgiau nei 21 dieną. Jei žolelių arbatas vartojate ilgai, kūnas prie jų pripranta ir jos nebeveikia. Todėl reikia daryti savaitės pertrauką.
- Jei peršalo vaikai, arbatos jiems galima duoti pirmas 2 ar 3 ligos dienas, bet vėliau jos nebeduokite.
- Jei nuolat geriate vaistus, pasitarkite su gydytoju. Pavyzdžiui, jonažolių arbata gali silpninti kai kurių vaistų poveikį.
Kaip paruošti vaistažolių arbatą?
Gydytoja pataria, kaip tinkamai paruošti žolelių arbatas, kad jos būtų naudingos:
- Į puodelį įdėkite vieną šaukštelį žolelių.
- Tada jas užpilkite labai karštu vandeniu, bet ne verdančiu.
- Palaukite 2 ar 3 minutes, kad arbata pritrauktų.
- Tada išimkite žoleles iš puodelio arba nukoškite per sietelį.
Vaistažolių arbata gali dirginti skrandį, todėl ją gerkite tik po valgio.
Kokias vaistažolių arbatas gerti, kai peršalate?
Šių žolelių arbatos mažina prakaitavimą ir temperatūrą:
- liepžiedžių arbata,
- aviečių arbata,
- bruknių arbata.
Kai skauda gerklę, gerkite:
- islandinės kerpenos arbatą,
- šalavijų arbatą,
- gysločių lapų arbatą.
Jei kosite, tinka:
- čiobrelių arbata,
- ramunėlių arbata.
Melisų lapų arbata ramina ir padeda atsipalaiduoti. Gydytoja sako, kad internete yra daug informacijos apie vaistažoles. Bet svarbu būti atsargiems. Prieš geriant įvairias vaistažolių arbatas, pasitarkite su gydytoju, kad nepablogėtų sveikata.„Pasijutę prastai dalis pacientų gydymą nori pradėti nuo natūralesnių priemonių. Dažnai vaistinėje klausia, kokia arbata tiktų šiek tiek pamažinti cukraus, cholesterolio rodmenis, pagerinti kepenų, virškinimo ar regėjimo būkles. Ji priduria, kad arbatomis labiau pasitiki vyresnio amžiaus žmonės, greičiausiai dėl to, kad daugelis jų susirgimų vaikystėje buvo gydomi vaistažolėmis. Vaistažolių arbatas galima paruošti keliais skirtingais būdais, tradicinis - užpylus karštu virintu vandeniu. „Taip pat arbatą galima ruošti mirkymo būdu. Tokios arbatos būna mažiau karčios, turi didesnį antioksidantų kiekį. Arbatžolės užpilamos šaltu vandeniu - vandens temperatūra gali svyruoti nuo visiškai šalto iki kambario temperatūros. Vaistažolės mirkomos 12 val.“ - aiškino G. Anot jos, galima ne tik gerti vaistažolių arbatas, bet ir iš jų gamintis kompresus bei voneles. „Arnikos kompresai gerina kraujotaką, esant mėlynėms, patinimui. „Atsargiai vaistažolių arbatas turėtų vartoti pacientai, sergantys ne viena lėtine liga, ypač jei būklė yra sunkiai valdoma, pvz., dilgėlių arbata turi sąveiką su kraują skystinančiais, kraujo spaudimą mažinančiais, estrogeno kiekį reguliuojančiais vaistais. Jonažolių arbata turi nepageidaujamą sąveiką su daugeliu vaistų: paracetamoliu, kontraceptikais. Ginkmedžio arbatos negalima vartoti kartu su skrandžio uždegimui ir rūgštingumui mažinti vartojamais vaistais - tarp šių medžiagų reikia daryti bent kelių valandų pertrauką“, - vardijo G. Itin ilgą laiką nereiktų vartoti senos arbatos, kuri pasižymi vidurius laisvinančiu efektu, mat nuolatinis jos vartojimas gali sukelti žarnyno audinio funkcijos pakitimus ir priklausomybę.Visiems puikiai žinoma ramunėlių arbata, pasak G. Tautkevičienės, turi priešuždegiminį ir antibakterinį efektą, taip pat pasižymi cukraus kiekį reguliuojančiomis savybėmis. Ji puikiai tinka nerimo sukeltam virškinimo sutrikimui, taip pat nerimui mažinti, nuotaikai ir miegui gerinti. „Pipirmėčių arbata tinka virškinimo sistemai gerinti. Ši arbata turi antioksidacinių, antibakterinių ir priešvirusinių savybių. Pykinimas, spazmai, mėšlungis - diskomfortas, kurį gali sumažinti ši arbata. Galimas šalutinis poveikis - alergija. „Imbieras mažina uždegimą, pykinimą, virškinimo sutrimus bei vidurių užkietėjimą. Jis tinkamas svorio kontrolei, cukraus kiekiui reguliuoti, gali mažinti menstruacinius skausmus, sutrumpinti peršalimo trukmę. Šalutiniai poveikiai - rėmuo, viduriavimas, pilvo diskomfortas, kurie dažniausiai atsiranda suvartojus daugiau nei 5 g sauso ekstrakto. Pankolių arbata pasižymi vidurių pūtimą, stresą, menstruacinį skausmą mažinančiu efektu. Ji turi savybių, pagreitinančių medžiagų apykaitą, reguliuojančių apetitą, detoksikuojančių, skatinančių gleivių pasišalinimą iš kvėpavimo takų ir gerinančių virškinimą. „Ciberžolė mažina artrito simptomus, aktyvuoja imuninę sistemą, mažina širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijas, dirgliosios žarnos sindromo simptomus, gerina kepenų būklę, turi teigiamos įtakos cukrinio diabeto valdymui bei svorio kontrolei“, - sakė G. Dilgėlių lapų arbata, pasak jos, tinkama šlapimo takų infekcijoms, raumenų spazmams, bakterinėms infekcijoms, sezoninėms alergijoms, rinitui mažinti. Dėl savo sudėtyje esančios geležies tinkama sergantiems anemija. Šalutinis poveikis - dilgėlinė. Nėštumo metu ir vaikams iki 12 metų nerekomenduojama.Apsinuodijus maistu, vaistininkė rekomenduoja ramunėlių, karčiojo kiečio (pelyno), pipirmėtės ir ąžuolo žievės arbatas, kurios puikiai tinka negaluojant skrandžiui. „Peršalus siūlau išbandyti imbiero, citrinos ir medaus derinį. Mėgstantiems aštresnes arbatas - imbierą, ciberžolę ir pipirą. Kamuojant šlapimo takų infekcijoms tinka bruknių lapų arbata, kurią galima pamaišyti su asiūkliu, o skoniui pagerinti įsidėti spanguolių. Labai veiksminga yra karti meškauogių lapų arbata“, - akcentavo G. Kamuojant kosuliui, tinka karti debesylo arbata, kurią galima maišyti su čiobreliu. Nemažai augalų pasižymi gydomosiomis savybėmis, kurios gali tapti puikiu įrankiu kovoje su ligos sukėlėjais. Mažų kainų vaistinių tinklo „Camelia“ specialistė Irena Garuckienė sako, kad Lietuvoje randama vaistažolių, tinkamų peršalimui, lėtiniams uždegimams ir skausmams malšinti bei gydyti. Tai patogus ir nebrangus būdas kovoti su ligos sukėlėjais. Taigi vaistininkė pataria, kaip pasirinkti vaistinių augalų arbatas, kaip jas tinkamai paruošti bei vartoti.
Skirtingos žolelės - skirtingiems simptomams malšinti
„Camelia“ vaistininkė sako, kad natūraliu būdu gydytis norintys pacientai dažniausiai teiraujasi vaistažolių, kurios padėtų numalšinti peršalimo, kosulio simptomus, virškinimo, žarnyno veiklą reguliuojančių, miegui gerinti ir imunitetui stiprinti skirtų arbatų. I. Garuckienė visiems, į vaistinę užsukusiems žmonėms, pataria tą patį - ligų simptomus gali palengvinti žolelės, tik reikia tiksliai žinoti, kokiam žmogui kokių vaistažolių ir kokio jų kiekio reikia, nes tos pačios žolelės žmones gali veikti skirtingai.„Avietės skatina prakaitavimą, jos tinka norint numušti temperatūrą, šios vaistažolės taip pat yra puikus vitamino C šaltinis, tačiau jų nepatartina gerti sergantiems sąnarių ligomis ir inkstų uždegimu. Erškėtrožių uogose gausu askorbo rūgšties. Jos stiprina organizmo atsparumą infekcijoms. Visgi jų negalima vartoti tiems, kurių organizme formuojasi trombai. Ramunėlių ir šalavijų nuovirai tinka gerklės skalavimui, bet jų nepatartina vartoti nėščiosioms. Beržų pumpurai naikina mikrobus, gerina apetitą, bet jie taip pat netinkami nėščiosioms. Rausvažiedės ežiuolės aktyvina ir stiprina ląstelių imunitetą, skatina leukocitozę, specifiškai veikia gripo požymius“, - sako „Camelia“ vaistininkė I. Garuckienė.
Vaistažolių arbatos stiprina imunitetą
Vaistažolių arbatos gali būti ne tik puikus įrankis kovoje su ligos sukėlėjais, tačiau ir sveikatos šaltinis. Vienas iš veiksmingiausių būdų pavasarį pasitikti žvaliam ir sustiprėjusiu imunitetu - gerti ežiuolės arbatas.„Ežiuolė veikia kaip natūralus antibiotikas, skatina žmogaus imunines ląsteles kovoti su bakterijomis ir virusais. Vartojant ežiuolę, kraujyje padaugėja imunitetą aktyvinančių medžiagų, stiprinamos organizmo apsauginės funkcijos. Ežiuolė padeda iš organizmo pašalinti toksinus, aktyvina medžiagų apykaitą, stiprina organizmo gynybą, turi virusus neutralizuojančių, bakterijas ardančių, imuninių ląstelių aktyvumą skatinančių savybių. Vartojant ežiuolių ekstraktą, tikimybė susirgti peršalimo ligomis sumažėja“, - sako I. Garuckienė.Tačiau vaistininkė viską pataria vartoti su saiku ir įspėja, kada stimuliuoti nusilpusį imunitetą reikėtų atsargiai, nes per trumpą laiką suvartotas didelis tokių medžiagų kiekis gali išsekinti natūralius organizmo išteklius, ir organizmas taps priklausomas nuo išorinių preparatų. Imuninei sistemai stiprinti reikia vartoti maždaug 200 ml ežiuolių arbatos per dieną.
Vaistažoles reikia vartoti atsakingai
Prieš pradedant naudoti konkretų gydomąjį augalą, būtina išsiaiškinti visą įmanomą jo poveikį organizmui. I. Garuckienė pataria visuomet pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku, iš pradžių sužinoti savo diagnozę, išsiaiškinti, ar nepasireiškusi alergija žolelėms, ir tik tuomet pradėti jas vartoti.„Vaistažolėmis negalima gydytis, jeigu liga įsisenėjusi, jeigu, ilgą laiką vartojant vaistažoles, nepasiekiamas norimas efektas ar esant rimties susirgimams, pavyzdžiui, širdies ar onkologinėms ligoms, kurias turi gydyti specialistas. Nusprendę nemalonius simptomus pašalinti vaistažolių pagalba, visų pirma pasikonsultuokite su gydytoju ar vaistininku, išsiaiškinkite diagnozę, gydymui naudokite tik tuos preparatus, kuriuos rekomendavo specialistai ir jus tikrinę gydytojai“, - sako „Camelia“ specialistė.Pasak jos, žolelėmis besigydantys pacientai dažnai daro kelias tas pačias klaidas - neišsiaiškina, ar yra joms alergiški, nesulaukę greito poveikio, didina vaistažolių dozes, o tuomet prasideda žarnyno sutrikimai, alergijos, hormoninės veiklos, nervinio pobūdžio nesklandumai.
Žolelių paruošimas - svarbu
„Camelia“ vaistininkė pažymi, kad svarbu ne tik, kokios žolelės vartojamos, bet ir kokiu būdu jos paruošiamos. Prieš pradedant ruošti arbatą, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokias arbatžoles naudosite - smulkintas ar ne. Aktualu ir tai, ar gėrimas ruošiamas iš augalų žiedų, lapų, šaknų, vaisių, uogų ar sėklų.„Susmulkintas vaistažoles reikia užplikyti neverdančiu vandeniu. Prieš pilant ant žolelių, reikia palaukti 3-4 min. Užpylus vandenį, reikia palaukti dar dešimt minučių ir tuomet gerti paruoštą arbatą. Nesmulkintas arbatžoles rekomenduojama užplikyti verdančiu vandeniu. Jeigu ketinate pasidaryti arbatą iš augalų šaknelių ar žievelių, jas teks virti apie 20 min. Vaistažolių arbatos negalima vartoti kartu su maistu, jas patariama gerti 15-20 minučių prieš valgį. Antrą žolelių arbatą patartina pasiruošti po pirmosios padarius 15 minučių pertrauką“, - pasakoja I.Vasara - tinkamiausias laikas rinkti ir džiovinti vaistažoles. Tačiau, anot V. Skirkevičiaus, gydymosi vien tik žolelėmis nepakanka. Šiuolaikiniai žmonės dėl cheminių vaistų vartojimo gyvena ilgiau, nes ūmiems procesams malšinti imasi skubių priemonių. Žolelės veikia daug lėčiau ir švelniau, todėl labiau tinka chroniškiems negalavimams arba lengvesnėms ligoms gydyti.
Gesiname ligos simptomus
„Kai manęs klausia, kokiomis žolėmis reikia gydyti vėžį, sakau, kad geriausiai jį žudo mūsų medicina - nei rupūžės, nei gyvatės, nei kurpelės nepadės, labiausiai padeda skalpelis, chemija ir spinduliavimas“, - neslepia vaistininkas. Vis dėlto jis pripažįsta, kad dabartiniai vaistai dažniausiai yra tik „gesintuvai“: jie „užgesina“ ligos simptomus, bet tikrosios negalavimų priežasties neišgydo. Juk šiuolaikinis žmogus neturi laiko ilgam gydymui. „Bet kokia liga yra ženklas keistis - keisti savo gyvenimą, elgesį, mitybą, santykius su žmonėmis. Tik dažniausiai žmogus to nenori daryti“, - samprotauja V. Skirkevičius.Kaip teigia liaudies medicinos žinovas, ligą mes užauginame kaip medį. Pajutę nemalonius simptomus, bandome iš karto jų atsikratyti, neįsigilinę į tai, ką jie galėtų reikšti. „Pakilo spaudimas, nes galbūt sutriko mityba, kraujotaka, limfos sistema. Tokiu atveju skubame jį mažinti, nors iš tikrųjų tai tik apsauginė organizmo reakcija. Taigi pašalinę simptomą mes jaučiamės geriau, bet toliau taip gydytis yra kvaila. Kodėl? Atsakymas paprastas - nuo vaistų visam gyvenimui tapsite priklausomi“, - konstatuoja jis. Anot specialisto, viskas, kas vyksta mūsų organizme, rodo, kad jis nori gyventi. Jei beria odą, prakaituojame, vadinasi, organizmas valosi ir nereikėtų to stabdyti.
Gydymas vaistažolėmis - lėtas procesas
Vaistininko teigimu, dabar klesti „romantizmo“ laikotarpis, kai užpuolus kokiems nors negalavimams atsigręžiame į vaistažoles, tikime, kad jos labai sveika, bet iš tiesų nežinome, kaip jas vartoti. Vaistažolių arbatas reikėtų gerti ne kelias dienas, kaip įprasta cheminiams vaistams, ir ne nuolat, kaip vartojame paprastą arbatą, o ciklais. Būtent per tiek laiko pasikeičia kraujas: 21 dieną geri, 21 dieną pauzė, 21 dieną vėl geri. Tada, anot vaistininko, jos gali turėti teigiamą poveikį. Kad organizmas išsivalytų, pravartu pabadauti arba sukelti viduriavimą, paskatinti šlapimo išsiskyrimą. Svarbu ne tik, kokias vaistažoles ir kaip vartoti, bet ir kada. Pavyzdžiui, inkstų veiklai gerinti skirtos arbatos turėtų būti geriamos nuo 17 iki 19 valandos, kai aktyviausi inkstai, kepenims skirtos arbatos - vakaro valandomis, kai aktyviausios būtent jos.Nederėtų pamiršti ir vaistažolių kokybės - kur jos rinktos, kokiu metu, nes mieste surinktuose augaluose pilna sunkiųjų metalų, todėl gali ne tik nepadėti, bet dar ir pakenkti. Be to, vaistažolių vartojimas labai priklauso ir nuo konkretaus žmogaus savybių. „Norima augalą paversti vaistu, bet gyvosios gamtos veikimas, skirtingai nei mirusio pasaulio - naftos, akmens anglies, iš kurių daroma didžiausia dalis vaistų, ne visiems tinka, reikia žiūrėti, koks žmogus“, - atskleidžia vaistininkas. Pavyzdžiui, jonažolė gali pakenkti strazdanotiems, nuolat karštį jaučiantiems žmonėms, ženšenis - stambiems, turintiems aukštą kraujospūdį, ežiuolė - žemą kraujospūdį turintiems žmonėms, kuriems dažnai šąla galūnės ir t. t.
Geriausia gerti mišinius
Jei nesate tikri, ar kokia nors vaistažolė tinka, geriausia ją vartoti mišinyje, kad sumažintumėte galimą šalutinį poveikį. Rytų medicina teigia, kad šalia tų augalų, kuriuos norima naudoti gydymui, prie pagrindinių dviejų turi būti dedamas trečias, kuris slopina. Pavyzdžiui, naudojant prakaitą skatinančius liepžiedžius ir aviečių lapus, į mišinį reikėtų įmaišyti ir priešingą poveikį turinčios mėtos arba medaus. Nežinant, kaip tiksliai kuri vaistažolė veikia, žolininkas pataria naudoti ramunėles - jos tinka visiems mišiniams. Anot V. Skirkevičiaus, žmonės dažnai nežino, kokie augalai iš tiesų suteikia daug naudos. Pavyzdžiui, kaip itin vertingą jis išskiria gaurometį, kuris turi stiprių antivėžinių savybių, o skonis panašus į žaliąją arbatą: „Visą laiką sakau, kad pilni miškai žaliosios arbatos, bet mes jos nevartojame, perkame kinišką.“ Jo teigimu, gaurometis prikaupia medžiagų, kurios padeda prisitaikyti prie kintančios aplinkos, o sumaišytas su medumi yra gera priemonė cholesterolio kiekiui kraujyje mažinti. Neįvertiname mes ir mėlynių arba šaltalankių - nors jų uogos maistingos, tačiau šių augalų lapai ir stiebai gali duoti netgi daugiau naudos. Šias vaistažoles galima drąsiai maišyti su kitomis, nebijant šalutinio poveikio. Vaistininkas skatina pasidairyti savo aplinkoje, o ne domėtis egzotika, ypač idėjomis, kurios ateina iš Rusijos: „Žmogus, išsekintas onkologinės ligos, turėtų pavartoti paprasčiausių medetkų, gysločių, kurie gali padėti atkurti jėgas, o ne pulti prie visokiausių „ūsų“, kurie atvežami vazonuose ir yra augalai-žudikai.“
Apibendrinant, vaistažolių arbatos gali būti puikus būdas palaikyti sveikatą ir gydyti įvairias ligas, tačiau svarbu žinoti, kaip jas tinkamai vartoti ir paruošti. Būtina atsižvelgti į individualias organizmo savybes ir galimus šalutinius poveikius, taip pat pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku prieš pradedant vartoti vaistažoles.
Vaistažolių arbatų poveikis ir vartojimas | Vaistažolė | Poveikis | Vartojimas | Atsargumo priemonės |
| Ramunėlės | Priešuždegiminis, antibakterinis, raminantis | Nerimui, virškinimo sutrikimams, miegui gerinti | Alergija |
| Pipirmėtė | Virškinimo sistemos gerinimas, antioksidacinis, antibakterinis, priešvirusinis | Pykinimui, spazmams, mėšlungiui | Alergija |
| Imbieras | Mažina uždegimą, pykinimą, virškinimo sutrikimus | Svorio kontrolei, cukraus kiekiui reguliuoti, peršalimui | Rėmuo, viduriavimas, pilvo diskomfortas (vartojant didesnius kiekius) |
| Dilgėlės | Šlapimo takų infekcijoms, raumenų spazmams, anemijai | Sezoninėms alergijoms, rinitui mažinti | Dilgėlinė, nerekomenduojama nėštumo metu ir vaikams iki 12 metų |
| Ežiuolė | Imuniteto stiprinimas | Peršalimo ligų profilaktikai | Vartoti saikingai, neviršyti rekomenduojamos dozės |
