Siauralapis gaurometis (Chamaenerion angustifolium), dažnai vadinamas „ivan-čiaju“, nuo seno vertinamas dėl savo švelnaus poveikio virškinimo sistemai, uždegimų mažinimo ir raminamųjų savybių. Šis daugiametis žolinis augalas priklauso gauromečių (Onagraceae) šeimai.
Tai iki 1,5 metro aukščio augalas, turintis ilgus, siaurus, lancetiškus lapus, rožinius arba purpurinius žiedus, susitelkusius į viršūninę kekę. Žydi nuo birželio iki rugsėjo. Auga pamiškėse, kirtimuose, laukuose, pievose ir net pakelėse. Po gaisrų gaurometis yra vienas pirmųjų augalų, kurie atauga. Dėl šios savybės vadinamas „ugnies augalu“.
Gaurometis - koks tai augalas?
Siauralapis gaurometis, kurį neretai galite išgirsti vadinant ir siauralape ožkarože ar tiesiog ožkarože ir net kazokais, yra daugiametis augalas, priklausantis nakvišinių šeimai. Jis sutinkamas toli gražu ne tik mūsų apylinkėse, tačiau visame žemyne, taip pat ir Azijoje, Šiaurės Amerikoje. Kalbant apie poreikius augimo vietai, tai siauralapiams gauromečiams labai patinka šviesūs miškai bei derlingas, vidutinio drėgnumo dirvožemis.
Mūsų šalyje dažnu atveju siauralapio gauromečio ilgai ieškoti netenka - šis žolinis augalas neįnoringas ir sutinkamas daugelyje vietų, ypač didelė tikimybė gauromečių rasti pelkėse, iškirstų miškų vietose, šalia upių ir pan.
Siauralapis gaurometis - daugiametis augalas. Jis neretai pasiekia net iki pusantro metro aukščio, pasitaiko ir dar didesnių. Gaurometį atpažinti nesunku net ir tiems, kurie nėra vaistinių augalų žinovai. Šis žolinis augalas turi paprastą, nestorą stiebą ir puošiasi daugybės smulkių žiedelių, kurių skersmuo siekia iki 3 cm, „keke“. Žiedai gali būti švelniai rožiniai, šviesiai violetiniai, purpurinės spalvos. Vilioja švelniu medaus, rožių aromatu.
Gaurometis savo žydėjimu džiugina šiltuoju metų laiku - birželio-rugsėjo mėnesiais, o rugpjūtį-spalį brandina sėklas. Tačiau sėklos - ne vienintelis gauromečio dauginimo būdas - augalas gali būti dauginamas ir šakniastiebiais.
Vasarą žolininkai skatina nepraleisti progos ir prisiskinti šio augalo žiedų bei lapelių, išdžiovinti juos ir turėti namuose puikų vaistą, padėsiantį daugelio negalavimų atveju.
Gydomosios siauralapio gauromečio savybės
Gydomiesiems tikslams naudojami gauromečių lapai arba žolė. Pastarieji turėtų būti renkami iki Joninių. Vaistinė augalinė žaliava tikrai turtinga - joje yra nemažas kiekis rauginių medžiagų, taip pat daug vitamino C, yra ir flavonoidų, karotino, pektinų, taip pat vitamino A, įvairių mineralinių bei kitų vertingų medžiagų. Įdomu tai, jog gauromečio vaistinėje augalinėje žaliavoje mums taip reikalingo vitamino C kiekis net kelis kartus viršiją tą, kuris yra citrinose.
Liaudies medicinoje jau senokai siauralapis gaurometis užima išties garbingą poziciją. O vertinamas jis pelnytai. Augalas demonstruoja puikų antiuždegiminį poveikį ir būtent uždegiminiams procesams slopinti jis yra vartojamas dažniausiai.
- Kvėpavimo takai - Siauralapis gaurometis veikia priešuždegimiškai, todėl naudojamas kvėpavimo takų uždegimų, bronchitų, gerklės skausmo atvejais.
- Virškinimas - Švelniai ramina skrandžio gleivinę, tinka esant gastritui, rėmeniui ar skrandžio spazmams.
- Prostata - Vienas iš pagrindinių augalo panaudojimų - gerybinės prostatos hiperplazijos (BPH) simptomų mažinimas.
Siauralapis gaurometis dažnai pasitelkiamas į pagalbą gydant anemiją (daugelio vadinamą mažakraujyste), mat augalo sudėtyje yra nemažas geležies kiekis. Tiesa, šiuo atveju nereikėtų rezultato tikėtis vos kelis kartus pavartojus šio vaistinio augalo - efektui pasiekti reikalingas ilgiau trunkantis reguliarus vartojimas.
Liaudies medicinoje siauralapis gaurometis buvo bene pirmas vaistas sergant šlapimtakių sistemos, prostatos ligomis.
Ir tai dar ne visos siauralapio gauromečio demonstruojamos gydomosios savybės. Šiuo vaistiniu augalu būdavo kliaujamasi ir turint virškinimo sutrikimų, esant skrandžio opai ar kitiems negalavimams, susijusiems su skrandžiu. Kai kuriose šalyse šis augalas pasirenkamas ir dirgliosios žarnos sindromui - ligai, siejamai su šiuolaikiniu gyvenimo būdu - gydyti.
Akcentuojama gauromečio nauda odai. Turintys odos problemų taip pat daug vilčių dėdavo būtent į šio augalo gydomąsias savybes. Siauralapio gauromečio nuoviras naudotas kaip efektyvi priemonė gydant psoriazę, egzemą, atopinį dermatitą bei kitas odos ligas.
Dėl pavydėtino vitamino C kiekio gaurometis labai tinka ir peršalus - jis stiprina imunitetą, kas svarbu kovojant su liga, taip pat gali palengvinti atsikosėjimą, skatina prakaitavimą. Vitamino C kiekis siauralapyje gaurometyje net apie 10 kartų didesnis nei citrinose, tad peršalę gerai pagalvokite, ar verta griebti citriną, ar geriau pasikliauti kur kas efektyvesniu vaistu.
Ir tikrai verta paminėti tai, jog siauralapis gaurometis intensyviai tiriamas onkologinių susirgimų kontekste. Jau nustatyta, jog šis vaistinis augalas demonstruoja puikias priešvėžines savybes.
Kokią dar naudą teikia gaurometis?
Ar esate iš tų, kurie mėgsta pasimėgauti žaliosios arbatos puodeliu, tačiau dėl padidėjusio kraujospūdžio ar kitų sveikatos problemų negalite sau to leisti dažnai dėl žaliojoje arbatoje esančio kofeino? Tokiu atveju siauralapis gaurometis bus tobulas problemos sprendimas. Augalo lapai yra puiki žaliosios arbatos alternatyva, skirtumas tik tas, kad gauromečio arbatoje nebus kofeino.
Šis vaistinis augalas ramina nervų sistemą, tyrimais įrodytas ir jo antidepresinis poveikis. Tad jei jaučiate nerimą, vargina stresas, siauralapio gauromečio arbata prieš miegą gali būti labai efektyvi. Tiesa, pastebėsite ir jos teigiamą poveikį miego kokybei.
Gauromečio arbata: kodėl verta įtraukti į savo gėrimų racioną?
Kalbant apie gauromečio gydomąsias savybes, naudą organizmui, minimi kompresai, nuovirai, tačiau bene daugiausia dėmesio tenka gauromečio arbatai. Ją galite vartoti ne tik norėdami užkirsti kelią tam tikriems negalavimams ar jau esant sveikatos problemoms - ji gali būti vartojama kaip įprasta arbata.
Gauromečio arbata išsiskiria itin maloniu aromatu, tačiau pats skonis vos karsteli. Tačiau tiek su skoniu, tiek su kvapu galite varijuoti, nes jie priklauso nuo džiovinimo. Nesudėtingas būdas augalo džiovinimui - paskleisti žaliavą ir palikti džiūti tamsioje, tačiau gerai vėdinamoje patalpoje.
Gauromečio arbata skaičiuoja ilgus metus. Kadaise ji buvo vartojama kaip kavos ir juodosios arbatos pakaitalas, siekiant tonizuojančio efekto. Vėliau ji tapo alternatyva žaliajai arbatai. O štai šiandien siauralapio gauromečio arbata ypač vertinama dėl jos gydomųjų savybių.
Arbatai paprastai naudojami augalo lapai ir žiedai (tinka tik žydėjimo metu surinkti, peržydėje - netinkami). Surinkta vaistinė žaliava džiovinama, o arbata ruošiama išdžiovintus lapelius ir žiedus užpylus ne aukštesnės kaip 60 temperatūros vandeniu bei palaikius uždengtus apie 10 minučių. Galimas ir kitas arbatos ruošimo variantas - fermentavimas. Tiesa, pastarasis užtrunka ilgiau.
Fermentuota gauromečio arbata
Gauromečio arbata gerina nuotaiką, subalansuoja nervų sistemą, ramina, pasižymi teigiamu poveikiu širdies veiklai, gerina miego kokybę. Ją gerkite varginant šlapimtakių ligoms, prostatos problemoms, esant uždegiminiams procesams, sutrikus virškinimo, žarnyno funkcijai, esant skrandžio problemoms. Gauromečio arbata padeda stiprinti imunitetą, yra veiksminga peršalimo atveju, padeda esant anginai.
Siauralapis gaurometis - ir maistas, ir vaistas: keli receptai Paaiškėjo, jog šis vaistinis augalas gali būti dedamas į patiekalus, o taip pat vartojamas gydomaisiais tikslais. Pateikiame kelis receptus, kaip augalą paruošti vartoti.
- Kompresai. Jei vargina skausmas, ant skaudamos vietos dėkite gauromečio kompresus. Pastaruosius pasigaminti labai nesudėtinga. Pririnkite saują gauromečio lapų, nuplaukite juos ir užpilkite stikline verdančio vandens. Nepalikite, o iškart nusunkite. Lapus dėkite į marlę ar drobinį audeklą ir ant skaudamos vietos, pridenkite. Kompresą keiskite kas porą valandų, kol skausmas praeis ar sumažės tiek, kad nejausite diskomforto.
- Nuoviras. Sergantiems skrandžio opalige verta išbandyti gauromečio nuovirą. Reikės valgomojo šaukšto džiovinto gauromečio, kurį užpilsite stikline verdančio vandens. Leiskite apie valandą pastovėti, o tada nukoškite ir gerkite tris kartus per parą (po 100 ml, po valgio).
- Arbata. Šaukštelį džiovintos vaistinės žaliavos užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite ir palaikykite ne mažiau kaip 10 minučių.
Kada reikėtų būti atsargiems?
Nerekomenduojama vartoti nėščioms ir žindančioms moterims be gydytojo konsultacijos. Gali sąveikauti su raminamaisiais vaistais. Ilgalaikis vartojimas labai didelėmis dozėmis nerekomenduojamas.
Pirmiausia atsargumo turėtų imtis žmonės, kurių organizmas jautrus taninams - būtent jų gaurometyje yra gana daug. Nors taninai turi priešuždegiminį poveikį, jie taip pat gali:
- lėtinti geležies įsisavinimą, todėl žmonėms su mažakraujyste arbata turėtų būti geriama atskirai nuo maisto, ypač turinčio geležies;
- šiek tiek dirginti jautrų skrandį, jei arbata geriama tuščiu skrandžiu ar itin koncentruota forma.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į dozavimą - per didelis kiekis (pvz., daugiau nei 3-4 puodeliai per dieną) ilgainiui gali neigiamai paveikti virškinimo fermentų veiklą ar sukelti vidurių užkietėjimą.
Fermentavimas
Dažnai kyla klausimas, kokią žolelių arbatą naudoti: fermentuotą ar nefermentuotą. Abiejų arbatų rūšys yra naudingos organizmui. Tačiau fermentacijos procesas sustiprina visas naudingasiąs žolelių savybes, ir suteikia joms naujų savybių. Fermentacija yra sudėtingas procesas, kai nesant deguonies netirpios medžiagų formos paverčiamos tirpiomis.
Fermentacijos metu lapai praktiškai nėra oksiduojami, todėl ši arbata išlaiko daugiau naudingų savybių, pasižymi subtilesniu skoniu ir aromatu. Fermentuoto gauromečio lapų medžiagas organizmas geriau ir greičiau absorbuoja. Todėl, jei norime gauti maksimalų gauromečio efektą, turėtumėte jį fermentuoti.
Kaip fermentuoti gauromečio arbatą
Gauromečio arbatai fermentuoti naudojami švieži, ryškiai žalios spalvos gauromečio lapai. Renkant juos tiesiog braukite ranka žemyn nuo stiebo viršaus į apačią, rinkite tik žalius, kokybiškus lapelius.
Pirmiausia reikia gauromečio lapus suminkštinti - tai galima padaryti 2 būdais:
- Lapelius galima suspausti į stiklainį ir palaikyti kelias valandas.
- Gauromečio lapus, sudėjus ant audinio storu sluoksniu, palaikyti apie pusdienį kol suminkštės ir nebus kieti. Lapelius reikia vis pavartyti, kad nesušustų.
Paskui imti po saują lapelių ir sukti kaip suktinį ar kaip cigarą, spaudžiant tarp delnų, galima ir suplėšyti. Taip susuktus lapelius dėti į emaliuotą arba kitokį nerūdijančio plieno indą (puodą) juos stipriai spaudžiant. Galite pasinaudoti ir grūstuvu, bei lapelius pamušti, kad geriau susispaustų. Viską prispausti lėkšte ar dangčiu, kad į lapelius patektų kuo mažiau oro.
Priklausomai nuo fermentavimo laiko, bei temperatūros, kurioje laikysite suspaustus gauromečio lapus, priklausys arbatos skonis.
Indo/puodo viduje visą fermentacijos laikotarpį reikėtų palaikyti 30-35 laipsnių temperatūrą dėl pieno rūgšties, kuri keičia gauromečio lapelių sudėtį. Pieno rūgštis gaurometyje esančius polifenolius padaro organizmui lengviau įsisavinamus. Besifermentuojantys lapeliai patys sukelia temperatūrą, tačiau dėl vėsesnės aplinkos temperatūros fermentavimo procesas gali nutrūkti.
Tinkamoje temperatūroje laikomų lapelių fermentacija vyksta 2-7 dienas. Atskirti ar jau laikas nutraukti šį procesą galite pagal jaučiamą kvapą - turėtų būti jaučiamas rožių, kiaušinių kvapas, o lapeliai turi būti patamsėję.
Per ilgai fermentuojant arbata gali perrūgti, tad atėjus tinkamam laikui, fermentacija turi būti staiga sustabdyta. Pora valandų palaikykite lapelius 45-60 laipsnių temperatūroje, o paskui džiovinkite smulkiai supjaustytus 35-40 laipsnių temperatūroje džiovyklėje.
Kaip paruošti gauromečio arbatą
Siauralapio gauromečio arbata paruošiama labai paprastai.
Į puodelį įberkite 1 arbatinį šaukštelį smulkintų gauromečio lapų arba saujelę nesmulkintų lapų ir užplikę virintu, maždaug 60 laipsnių virintu vandeniu palaikykite apie 15 minučių, kol žolelės nusės ant dugno. Gerti rekomenduojama iki 3 puodelių per dieną.
Arbata yra malonaus švelnaus skonio su uogų ir citrusinių vaisių poskoniu, ją galima maišyti ir su kitomis žolelėmis, norint atrasti naujų skonių arba papildyti gauromečio arbatos naudą sveikatai kitų arbatžolių teikiamomis naudomis. Gaurometis puikiai dera su raudonėliais, imbieru, erškėtuoge, juodaisiais serbentais - paįvairinus skonius ši arbata ne taip greit atsibos.
Kaip vartoti gauromečio arbatą
Gauromečio arbatą galima vartoti, kaip įprastą kasdieninę arbatą, tačiau netinka vartoti dideliais kiekiais - iki 3 puodelių per dieną. Vaikams gauromečio arbatą galima ruošti silpnesnę, arba atskiesti vandeniu.
Gauromečio arbata netinka staigiems ligos atvejams gydyti ar esant dideliam išsekimui, bet dėl švelnaus poveikio puikiai tinka, pavyzdžiui, kraujuojant iš nosies, plaučių, gimdos.
Liga išsivysto ilgainiui, tad ir gydant reikia daugiau laiko organizmui atsigauti.
Svarbu! Informacija šiame straipsnyje pateikta edukaciniais tikslais ir negali būti laikoma medicinine konsultacija.