Bulvės (Solanum tuberosum L.) - tai žolinis daugiametis augalas, priklausantis bulvinių (Solanaceae) šeimai. Lietuvių kalba bulvė dar vadinama bulbė, roputė, rapukas, pumputė, dūlė. Bulvė kilusi iš tropinės Pietų Amerikos ir Čilės. Į Europą atvežta XVI a., į Lietuvą - XVII a. Pirmiausia bulvės paplito dvaruose, ir tik XIX a. pradėta jas auginti valstiečių ūkiuose. Dabar Lietuvoje bulvės auginamos beveik visur.

Bulvių keras susideda iš 4-8 antžeminių stiebų (bulvienojų). Stiebai gali būti 20-150 cm aukščio, statūs ir šakoti. Bulvių lapai yra plunksniškai karpyti, o žiedai gali būti balti arba violetiniai, susitelkę į žiedynus - kekes. Bulvės auginamos laukuose, daržuose, soduose visoje Lietuvoje.

Yra daug skirtingų bulvių veislių, kurių gumbai gali būti įvairių spalvų (balti, gelsvi, rausvi, violetiniai) ir dydžio. Bulvės žydi nuo birželio iki rugpjūčio mėnesio. Bulvės turtingos vitaminų, aminorūgščių ir mineralinių druskų, jų gumbuose gausu įvairių maisto medžiagų, todėl ne veltui bulvės vadinamos antrąja duona. Kadangi išvesta daugybė bulvių veislių, šakniagumbių sudėtis šiek tiek skiriasi.

Apie 80-85% bulvių gumbų sausųjų medžiagų sudaro krakmolas. Be to, bulvėse yra vitaminų C, B1, E, PP ir kitų, taip pat mikroelementų ir amino rūgščių. Bulvės ypač vertinamos dėl joje esančio vitamino C. Suvalgę 200 g šviežių su lupenomis virtų bulvių, gausite visos paros askorbino rūgšties normą. Norint išsaugoti kuo daugiau vitamino C, nuskustas bulves reikia tuojau pat dėti į verdantį vandenį ar sriubą ir virti ne ilgiau kaip 20-25 minutes.

Bulvių Nauda ir Panaudojimas

Bulvės - puikus maisto produktas, iš kurio galima sukurti net 300 patiekalų. Per eilę metų Lietuvos bulvių augintojai išmoko tinkamai taikyti agrotechnines priemones, ir bulves pradėjo auginti pagal paskirtį. Auginant produkciją daug dėmesio yra skiriama bulvių atsparumui ligoms, tolerantiškumui virusinei infekcijai, sandėliavimo kokybiniams rodikliams, skoniui, gumbų minkštimo spalvai ir kitiems aspektams.

Bulvės Liaudies Medicinoje

Bulvėmis gydomi uždegimai, žaizdos. Jos skatina šlapimo išsiskyrimą, veikia antispazmiškai gydant širdies ir kraujagyslių ligas. Bulvių sunka reguliuoja žarnyno veiklą, malšina skrandžio ir žarnyno skausmus, stabdo vėmimą, gydo opas. Rekomenduojama gerti po 0,5 stiklinės 2-3 kartus per dieną 30-40 min. prieš valgį.

Lietuvių liaudies medicina taip pat siūlo gerti šviežių bulvių sunką 3 kartus per dieną prieš valgį po pusę stiklinės nuo gastrito, skrandžio opaligės, kai padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, taip pat esant galvos skausmams. Bulvių sultimis gali būti gydomi odos uždegimai, egzemos ir nudegimai. Sutarkuotos bulvės dedamos ant marlės ir toks kompresas dedamas ant pažeistos vietos. Bulvių sulčių kompresais gydoma nušalusi oda. Jei taip nutiko, nuplaukite kelias žalias bulves, nulupkite ir sutarkuokite.

Tyrę užkrėskite 0,5-1 cm. storio sluoksniu ant kelis kartus sulankstytos marlės ir dėkite ant pažeistos vietos. Po 1,5-2 val. Nakčiai kompresą nuimkite. Nuluptas virtas bulves sutrinkite su grietinėle arba grietine ir dėkite ant veido. Ši kaukė labai efektyvi, kai gydoma pernelyg sausa oda arba nudegus saulėje.

Bulvių sultys

Bulvių sultys turi priešuždegiminių, nuskausminančių ir skrandžio gleivinės sekreciją mažinančių savybių. Kvėpavimo takų ligoms gydyti naudinga kvėpuoti karštais vandens, kuriame virė bulvės, garais. Virtų bulvių kaukės drėkina ir gaivina sausą ir saulėje nudegusią veido odą. Naudingas patarimas: bulvės išliks vertingos, jei jų nesmulkinsite ir iškart patieksite ant stalo.

Galimas Pavojus: Solaninas

Įsidėmėkite: vartojant pažaliavusias bulves, galima apsinuodyti. Apsinuodijama solaninu, kurio daug susidaro sudygusiose pažaliavusiose bulvėse, ypač jų odoje ir akutėse. Solaninas ardo eritrocitus ir slopina nervų sistemą. Pavasarį, kai bulvės pradeda želti, jas reikia lupti storomis lupenomis, nes po luobele susikaupia daug nuodingo alkaloido solanino, kuris patekęs į organizmą ardo eritrocitus ir slopina nervų sistemą.

Bulvių uogos rudeniop tampa saldokos, todėl kartais jomis apsinuodija vaikai. Apsinuodijimo požymiai pasireiškia po 1-2 valandų: ima perštėti gerklę, skauda pilvą, pykina, paleidžia vidurius, padažnėja širdies ritmas, gali prasidėti traukuliai.

Bulvės ir Diabeto Rizika

Tyrimo dalyviams, vartojusiems daugiausia daržovių (išskyrus bulves) diabeto rizika buvo 21 proc. Tyrėjų teigimu, paprastos virtos bulvės ir, tikėtina, paprastos keptos bulvės, nors jos tyrime nebuvo analizuojamos, nei sumažina, nei padidina diabeto riziką. „Daržovėse yra maistinių medžiagų ir biologiškai aktyvių junginių, pavyzdžiui, skaidulų, polifenolių, vitamino K ir nitratų. Šios maistinės medžiagos gali skatinti sveiką medžiagų apykaitos funkciją, - sakė dr. N. P. Bondonno.

Tyrimo metu išanalizavus visas formas, kuriomis žmonės valgo bulves, išskyrus gruzdintas bulvytes ir traškučius, nustatyta 9 proc. „Be abejo, nedidelis bulvių kiekis subalansuotame racione, kur pakanka baltymų ir daržovių, nesutrukdys gauti visų reikalingų maistinių medžiagų ir jaustis sveikiau, o tai jau savaime padeda sumažinti diabeto riziką.

Bulvių Auginimas Lietuvoje

Nuo Nepriklausomybės atkūrimo pradžios Lietuvoje buvo susitelkta į žemės ūkio verslo tvarumą ilgalaikėje perspektyvoje. Tiek stambūs, tiek smulkesni bulvių augintojai dabartiniu metu suvokia, kas yra rinka, todėl tiesioginių pardavimų dėka ūkininkai didina savo konkurencingumą ir pajamas. Tokiu būdu gerėja užsakovo ir augintojo tiesioginis bendradarbiavimas, o dėmesys koncentruojamas į parduodamo produkto išskirtinumą.

Bulvių augintojus domino ir domina, kaip išauginti daugiau geros kokybės ž.ū. produkcijos, kokias veisles naudingiausia auginti, kokias agrotechnikos priemones taikyti. Šiuo metu Lietuvoje auginama nemažai įvairių bulvių veislių, besiskiriančių pagal brandos laiką, skonį, cheminę sudėtį ir išvaizdą. Jos tinka įvairiems poreikiams ir gali būti auginamos skirtingose dirvose bei duoti gerus derlius. Auginamų bulvių derlingumui, gumbų kokybei didelę reikšmę turi laiku pakeista bei tinkamai parinkta veislė.

Bulvių veislės grupuojamos pagal vegetacijos periodo ilgį (laikotarpis nuo bulvių pasodinimo iki bulvienojų nudžiūvimo). Pagal veisles bulvės skirstomos į penkias grupes:

• Labai ankstyvos - vegetacija trunka 70-90 dienų
• Ankstyvosios - 90-100 dienų
• Vidutinio ankstyvumo - 100-110 dienų
• Vėlyvosios - 110-120 dienų
• Labai vėlyvos - 120 ir daugiau dienų

Dirvožemio paruošimas

Bulvių sodinimui dirva pradedama ruošti rudenį. Rudeninis dirbimas priklauso nuo priešsėlio ir lauko piktžolėtumo. Kai bulvės auginamos po javų, pradedama ražienų skutimu. Ražienos skutamos kuo anksčiau verstuviniais skutikais 10-12 cm gyliu. Tokiu būdu sunaikinama nemažai daugiamečių piktžolių.

Bulvėms tinkamiausi mažo rūgštingumo arba neutralios reakcijos dirvožemiai (pH 6,5-7,0). Bulvės geriausiai dera puveninguose priesmėliuose, lengvuose priesmėliuose, tačiau sunkesnės sudėties dirvos tinka tik labai sukultūrintos, patręštos dideliais organinių trąšų kiekiais, su priešsėliais, po kurių susikaupia daug organinių liekanų ir kurios gerai byra dorojant derlių.

Tręšimas

Bulvės 100 cnt gumbų išauginti paima iš dirvos 50 kg azoto (N), 20 kg P2O5 ir 80 kg K2O. Daugiausiai azoto bulvėms reikia augimo pradžioje. Azotas ir fosforas reikalingi baltymų sintezei, todėl šie elementai intensyviai naudojami didžiausios masės priaugimo metu. Tuo tarpu kalis reikalingiausias pradedant augti bulvienojams, bet bulvės jį ilgiausiai naudoja - net iki gumbų augimo pabaigos. Kalis reikalingas krakmolui susikaupti gumbuose.

Drėgmės ir šviesos poreikis

Mineralinio maisto pasisavinimui didelę įtaka turi drėgmė. Bulvės maistinėmis medžiagomis gali apsirūpinti tik tada, kai yra pakankamas drėgmės kiekis. Iki sudygimo vandens daug nereikia, tačiau kai užaugina lapus, bulvės jau išgarina daugiau vandens. Daugiausia mineralinių medžiagų ir vandens augalas sunaudoja žydėjimo metu, kai vyksta intensyvi asimiliacija ir stiprus atsarginių medžiagų kaupimas gumbuose. Taigi kritinis laikotarpis bulvėms yra žydėjimas. Šiuo laikotarpiu trūkstant drėgmės derlius gali sumažėti 2-3 kartus.

Bulvės labai mėgsta šviesą - tai šviesiamėgiai augalai, o pavėsio nemėgsta. Dėl šviesos trūkumo jos nežydi, mažai mezga, lapai pageltonuota, stiebai ištįsta, būna mažesnis derlius.

Sėklos paruošimas

Norintieji anksčiau paragauti šviežių bulvių jau kovo mėnesį reikia pradėti jas daiginti. Sudaigintos bulvės geriau panaudoja dirvos drėgmės atsargas, be to, 2-3 savaitėmis ankščiau užaugina derlių. Daiginti geriau didesnes bulves, nes jos išaugina stipresnius daigus, o iš jų susiformuoja tvirtesni kerai ir užauginamas gausesnis derlius. Daiginimo laikotarpis turėtų būti 30-45 dienos iki sodinimo. Tinkamai parinkta bulvių veislė bei sėkla - tai pagrindinė sąlyga gauti nemažą bulvių derlių. Sėklinės bulvės turi būti sveikos ir produktyvios.

Sodinimas

Bulvės sodinamos, kai dirva pradžiūsta ir įšyla, jos temperatūra 10 cm gylyje turėtų būti iki 7°C. Sodinimo laiko pasirinkimą taip pat lemia dirvožemis, dirvos drėgmė ir temperatūra.Tankiausias pasėlis būna pasodinus bulves 5-7 ir 10-12 cm gilumu. Šiuose pasėliuose bulvės mažiau serga ir duoda didesnį derlių.

Bulvės Metant Svorį

Nepaisant to, kad bulvės yra pačios populiariausios daržovės pasaulyje, ir patiekalai iš jų yra tokie mėgstami, dažnai manoma, kad jas valgyti nėra labai sveika, tad stengiamasi išbraukti jas iš savo raciono. Ar iš tikrųjų pavojinga valgyti bulves? Kodėl jos užsitarnavo tokią blogą reputaciją? Ir kas nutinka organizme, jei mes valgome jas kasdien? Tyrimas atskleidė tiesą.

Bulvių maistinė vertė

• Bulvės yra mažai kaloringos - vidutinio dydžio bulvėje yra tik apie 110 kalorijų.
• Jos yra puikus vitaminų C ir B6, mangano, fosforo, niacino ir pantoteno rūgšties šaltinis.
• Šiose daržovėse yra daug augalinių maistinių medžiagų, kurios naudingos sveikatai - karotinoidų, flavonoidų ir kofeino rūgšties.
• Bulvės turi netgi daugiau kalio nei bananai, ir daug jo yra bulvių lupenose.
• Bulvėse esantis vitaminas B6 yra labai svarbus nervų sveikatai.
• Vienas didžiausių bulvių privalumų, pasak V.Jarzabkowski, yra didelis ląstelienos kiekis. Tai lengvina žarnyno veiklą, skaidulos padeda judėti maistui per visą žarnyną ir palengvina tuštinimąsi. Be to, skaidulos padeda mažinti cholesterolio kiekį.

Bulvės nebūtinai yra blogos ir kenkia organizmui. Tinkamai paruoštos - be gausybės riebalų, sūrio ar kitų riebių priedų - jos gali būti netgi labai naudingos.

Kaip sveikiausia paruošti bulves?

Bulvių kepimas orkaitėje be riebalų ar mikrobangų krosnelėje yra geriausias būdas, nes taip bulvės praranda mažiausiai maistinių medžiagų. Kitas sveikiausias bulvių paruošimo būdas yra virimas garuose - taip prarandama mažiau maistinių medžiagų nei verdant vandenyje. Bet kad ir kaip paruošite bulves, stenkitės valgyti jas su lupenomis, kuriose yra daugiau maistinių medžiagų, nei likusioje bulvėje.

Saldžiosios bulvės

Saldžiosios bulvės yra šakniavaisiai, kuriuose gausu antioksidantų, saugančių ląsteles nuo pažeidimų, taip pat skaidulų, vitaminų ir mineralų, įskaitant vitaminus A ir C, kalį ir cinką. Šios maistingosios medžiagos teikia daug naudos sveikatai.

Vienoje 5 colių ilgio saldžiojoje bulvėje yra:

• Baltymų: 2 gramai (g)
• Angliavandeniai: 26 g
• Maistinių skaidulų: 4 g
• Kalcis: 39 miligramai (mg)
• Magnis: 32 mg
• Fosforas: 61 mg
• Natris: 72 mg
• Vitaminas C: 3 mg
• Foliatai: 14 mikrogramų (mcg)
• Vitaminas A: 922 mcg RAE (retinolio aktyvumo ekvivalentai)

Saldžiosios bulvės laikomos „supermaistu“, tai ne mokslinis terminas, o žodis, vartojamas maistingiems maisto produktams apibūdinti.

Saldžiųjų bulvių nauda

• Palengvina virškinimą
• Palaiko imunitetą
• Priešvėžinė nauda
• Palaiko akių sveikatą
• Palaiko smegenų sveikatą
• Mažina uždegimą
• Skatina širdies sveikatą
• Gali pagerinti cukraus kiekį kraujyje
• Skatina sveiką odą

Saldžiąsias bulves galima valgyti su odele arba be jos, kaip saldų arba sūrų patiekalą. Taip pat yra daugybė skirtingų jų gaminimo būdų, įskaitant kepimą, virimą, skrudinimą, kepimą ore arba troškinimą. Kadangi beta karotenas yra tirpus riebaluose, organizmas jį geriau pasisavina, kai jis vartojamas su trupučiu riebalų. Ruošiant saldžiąsias bulves į patiekalą įdėkite šiek tiek sveikų riebalų, pavyzdžiui, alyvuogių aliejaus gaminant maistą arba avokado, sėklų ar riešutų.

Apibendrinimas

Saldžiosios bulvės turi daug maistingųjų medžiagų ir yra puikus priedas prie beveik bet kokios dietos. Saldžiosiose bulvėse esantys antioksidantai, vitaminai ir mineralai turi daug sveikatai naudingų medžiagų, įskaitant imuninės sistemos stiprinimą, kovą su vėžiu, žarnyno, širdies ir akių sveikatos gerinimą ir kt. Stebina tai, kad verdant išlieka daugiausia maistinių medžiagų, todėl kartu su kepimu ore tai yra geriausi saldžiųjų bulvių virimo būdai.

Maistinė medžiaga	Kiekis (1 saldžiojoje bulvėje)
Baltymų	2 g
Angliavandenių	26 g
Maistinių skaidulų	4 g
Kalcis	39 mg
Magnis	32 mg
Fosforas	61 mg
Natris	72 mg
Vitaminas C	3 mg
Foliatai	14 mcg
Vitaminas A	922 mcg RAE

---