Pagrindinių etiketo taisyklių išmanymas yra svarbus įgūdis, kuris padės neprisidaryti gėdos ir nepasimesti tiek ypatingos šventės, tiek ir prabangios vakarienės restorane metu. Tinkamas elgesys prie stalo grindžiamas valgio estetika ir laikytis tam tikrų visuotinai priimtų normų.
Bendrosios Etiketo Taisyklės Prie Stalo
- Taisyklinga laikysena. Atsisėdus prie stalo svarbu ištiesti nugarą, šiek tiek atlošti pečius, suglausti kojas, galvą laikyti iškeltą.
- Valgymas kartu. Atėjus į restoraną ar svečius negalima pradėti valgyti tol, kol visi gaus savo porcijas.
- Servetėlė. Servetėlę reikėtų dailiai išsilankstyti ir pasidėti ant kelių. Jeigu vakarienės metu tenka išeiti, tai servetėlę dera padėti ant kėdės sėdimosios dalies, o grįžus grąžinti ant kelių.
- Teisingas įrankių naudojimas. Šventiškai serviruojant stalą įrankiai sudedami į tvarkingą eilutę, valgant jie imami iš eilės: nuo išorės į lėkštės pusę, t.y. atnešus pirmąjį patiekalą jam naudojami kraštiniai įrankiai. Pavyzdžiui, jeigu valgysite sriubą, tuomet - žuvies užkandį, o paskiausiai - kepsnį, tai kairėje, arčiausiai lėkštės bus padėta šakutė mėsai, kiek toliau - šakutė žuviai. Atitinkamai, dešinėje, arčiausiai lėkštės gulės peilis mėsai, peilis žuviai ir šaukštas sriubai. Virš lėkštės, įprastai kiek kairiau kartais būna padėta nedidelė lėkštelė su peiliuku - tai lėkštė duonai ir peilis sviestui. Pasiimkite norimos duonos ir peiliuku atsipjaukite gabaliuką sviesto, pasidėkite ant lėkštės.
Valgydami laikykite kairę ranką ant stalo krašto, kairėje lėkštės, o dešine ranka laikykite šaukštą arba šakutę ir kelkite ją prie burnos, nesiremdami alkūne į stalą. Valgydami nesilenkite virš lėkštės, o laikykitės tiesiai. Valgykite lėtai. Neimkite per didelio kąsnio į burną arba neimkite per daug maisto ant šaukšto. Taip pat nepriimtina valgyti per garsiai.
Kaip Naudoti Stalo Įrankius?
Čia pateikiamos kelios taisyklės, kaip naudoti stalo įrankius. Šaukštais ir šakutėmis maistas dedamas į lėkštę ir įsidedamas į burną, o peiliais maistas pjaustomas ir padedamas įsidėti ant šakutės. Valgant, stalo įrankiai turėtų būti laikomi gana aukštai rankoje, o ne pačiame peilio geležtės gale arba šaukšto ir šakutės „galvutėje“.
Keldami šaukštą ar šakutę prie burnos, laikykite ją pirmaisiais trimis rankos pirštais, paskutiniai du pirštai turi būti laikomi lygiagrečiai arba suspausti, nelenkite jų į viršų. Paprastai miltinius patiekalus, daržoves, kruopas ir smulkintą mėsą reikia valgyti šakute. Kitą mėsą reikia pjaustyti dešinėje rankoje laikomu peiliu. Valgant ar kalbant negalima žaisti stalo įrankiais ar jais mosikuoti.
Nuo stalo paimtų stalo įrankių negalima dėti atgal į tą pačią vietą. Stalo įrankiai taip pat negali būti atremti į stalą. Panaudotus stalo įrankius visada reikia padėti atgal į lėkštę. Arbatos ir kavos arbatinį šaukštelį visada reikia padėti ant lėkštutės, nepriklausomai nuo to, ar gėrimas jau supiltas į puodelį, ar ne. Palikti šaukštą puodelyje arba padėti jį ant lėkštės prieštarauja etiketui.
Etiketas Prie Stalo: Kaip Valgyti Skirtingus Patiekalus?
Sriuba
Paprastai, sriubos, tiek su tirščiais, tiek be jų, pilamos į gilias lėkštes arba sriubos puodelius. Šaukštas dedamas dešinėje indo pusėje. Sriubos reikėtų pasemti pusę arba du trečdalius šaukšto, nes sklidino šaukšto vargu ar pavyks neišlaistyti. Labai mažai semti neverta - tiesiog nepajusite sriubos skonio. Į skaidrų sultinį galima įmesti kelis gabaliukus duonos.
Jei namuose be naudos vietą užima didelė senovinė sriubinė, pats laikas nuvalyti nuo jos dulkes ir pasikviesti svečių. Šis indas, kai jame garuoja barščiai ar raugintų kopūstų sriuba, gali puikuotis ant vaišių stalo, nors kitos sriubos paprastai pilstomos į lėkštes virtuvėje.
Sultinius ir trintas sriubas dera patiekti kitaip. Jos pilamos ne į gilias lėkštės, o į specialius indelius su viena arba dviem rankenėlėmis, dedamus ant plokščios lėkštelės, kad, išsiliejus skysčiui, netyčia nebūtų sutepta staltiesė. Šį patiekalą reikia valgyti ne valgomuoju, o desertiniu šaukštu. Džiūvėsėlius ir žalumynus geriau dėti į atskiras lėkštutes, kad kiekvienas svečias galėtų pats jų įsiberti tiek, kiek nori.
Jei sultinys įpiltas į puodelį su viena rankenėle, galima drąsiai už jos paėmus skystimėlį išgerti kaip arbatą, jei į indą su dviem rankenėlėmis - reikia valgyti kaip sriubą. Etiketas griežtai draudžia suvalgyti sriubą iki paskutinio lašelio: lėkštės negalima paversti nei nuo savęs, nei į savo pusę.
Kai sriuba gardi, ja, kaip ir visais skanumynais, norisi mėgautis iki paskutinio šlakelio. Tai visiškai leistina. Pavyzdžiui, sriubos puodelį galima paimti už ąselės, priglausti prie lūpų ir išgerti sriubos likutį. Kai sriuba patiekiama lėkštėje, likutis srebiamas kilstelėjus vieną jos kraštą. Tačiau derėtų įsidėmėti, kad lėkštė lenkiama ne į save, o tik nuo savęs.
Valgydami sriubą šaukštą laikote dešine ranka. Šaukštą prie burnos keliate ne šonu, o smaigaliu. Kai suvalgote sriubą, šaukštą būtina išimti ir padėti ant polėkštės.
Sumuštiniai
Ne naujiena, kad namie ryte viena ranka griebiame sumuštinį ir skubiai jį kramsnojame, o kita dar spėjame nuveikti vieną kitą darbelį, pavyzdžiui, išmaišyti cukrų kavos puodelyje. Restorane ar svečiuose šiam valgiui tenka skirti daugiau pagarbos. Vaišinami įspūdingo dydžio sumuštiniu turėtume įsidėti jį į lėkštę ir valgyti peiliu ir šakute.
Kiek kitoks suvožtinių likimas - jie sukurti tam, kad būtų galima valgyti neišsitepant rankų. Tad, jei svečiuose tektų vaišintis tokiu patiekalu, drąsiai kibkite į jį abiem rankomis.
Vis dėlto vaišėms tinkamiausi vieno kąsnio sumuštinukai. Jie gali būti klasikiniai - duonos riekelės su minkštų produktų (ikrų, pašteto ar kitokio aptepo) sluoksniu. Arba smeigtukais perveriami sumuštinukai su kietais produktais (sūriu, kumpiu, alyvuogėmis ir kt.). Šie užkandžiai valgomi rankomis laikant duonos riekelę arba pagaliuką, kuriuo jie persmeigti.
Sumuštiniai dedami į didelę plokščią lėkštę taip, kad nesuliptų. Kiekvienam svečiui pasiūloma lėkštelė ir servetėlė, jei jie sumuštinius valgo rankomis.
Jūrų Gėrybės
Jūrų gėrybės nėra toks įprastas patiekalas, kad lukštentumėte jas taip pat įgudusiai, kaip pjaustote karbonadą? Tai neturėtų tapti kliūtimi jomis mėgautis.
Midijų geldelės patiekiamos atvertos, nes, norint įveikti jų apsaugą, iš pradžių reikia jas panardinti į verdantį vandenį, paskui geldeles atidaryti specialiomis žnyplėmis. Beje, valgant šios turėtų būti ant stalo ir padėti susidoroti su midijų „šarvais“: kaire ranka žnyplėmis prilaikoma geldelė, o dešine paėmus paprastą arba austrių šakutę išimamas moliuskas.
Tiesa, įmanoma išsiversti ir be žnyplių, tada geldelė prilaikoma ranka. Moliuskai be geldelių valgomi peiliu ir šakute. Austrių kriauklės dedamos praviros ant padėklo su grūstu ledu. Geldelė imama kairiąja ranka, o minkštimas atskiriamas specialia tridante šakute. Beje, stenkitės austrę ne pasmeigti, o atsargiai šakute paimti.
Prieš keliaujant šiam moliuskui į burną, ant jo pagal skonį užberiama šiek tiek šviežiai maltų pipirų ir užlašinama keletas lašų citrinų sulčių. Lukštenti krevetes kaip saulėgrąžas smagu namie įsitaisius priešais televizorių. Viešesnėje vietoje šios jūrų gėrybės patiekiamos jau nuvalytos, nebent viena ar dviem neišlukštentomis papuošiamas valgis.
Lukštentas krevetes iš indelio reikia imti austrių šakute ir pamirkyti į padažą, o jei jų yra patiekale, valgomos įprasta šakute ir peiliu. Jei pakliūva vėžiagyvis su uodegėle, ši ne nugnybiama pirštais, o atpjaunama peiliu.
Kalmarais mėgautis itin lengva: jie neturi nei kiauto, nei geldelės, dažniausiai paduodami supjaustyti, naudojama šakutė ir peilis. Omarai valgomi tam tikru stalo įrankiu: šio dvidante šakute iš kiauto ištraukiama mėsa, o plokščiu šaukšteliu iškabinamas skystimas.
Dorojamo omaro gabalą reikia nesivaržant suspausti rankoje, o jei skanios mėsytės nepavyksta iškrapštyti, galima ją iščiulpti. Jei jūrų gėrybės valgomos ne tik su stalo įrankiais, bet ir pasitelkus rankų jėgą bei miklumą, joms nusiplauti atnešamas indas su vandeniu ir citrinos skiltele.
Desertai
Gražiu iš prancūzų kalbos kilusiu žodžiu „desertas“ vadinami saldieji patiekalai - jais paprastai baigiamos vaišės. Deserto indai ir įrankiai yra mažesni ir dailesni nei pagrindinių patiekalų. Tiesa, jei torto pagrindas kietas ir ne taip lengvai įveikiamas, prireiks desertinės šakutės ir peilio, o kad pjaustyti būtų patogiau, jo gabaliukas paverčiamas ant šono.
Cukraus pudra pabarstytas spurgas, ragelius, įdarytus, plikytus pyragaičius reikia įsidėti į lėkštutę ir valgyti rankomis. Nors niekas nedraudžia naudoti ir desertinės šakutės, ji nebūtina. Vazelėse duodamą desertą: želė, tiramisu, kremą, plaktą grietinėlę, putėsius, patariama valgyti arbatiniu arba desertiniu šaukšteliu.
Saldūs valgiai su uogomis skanaujami savaip - vyšnaitė pakabinama ir kauliukas padedamas ant lėkštelės šaukšteliu. Gerti iš desertinės vazelės skystį, netgi kompotą, nedera, nors lyg ir norėtųsi. Pavalgius šaukštelis paliekamas ne vazelėje, o lėkštelėje, ant kurios ši pastatyta.
Sausainiai ir kiti panašūs saldumynai valgomi paprastai - imama rankomis ir mėgaujamasi. Jei gardėsio, tarkime, šakočio, gabalas nemažas, šis laužomas į smulkesnius. Dailiai valgyti ledus - šioks toks menas. Iš pradžių šaukšteliu atgnybiamas ledų rutuliuko gabaliukas, jis lengvai sutrinamas, kad aptirptų, pakabinama šaukštelio galu ledų tiek, kiek galima įsidėti į burną, ir iškart suvalgoma.