Balandis - ankstyvųjų bulvių sodinimo mėnuo. Norintys šviežiomis, savo užaugintomis, bulvėmis džiaugtis jau birželio mėnesį, turi suskubti ir bulves pasodinti jau šio mėnesio viduryje. Sveikus ir nepažeistus, maždaug mėnesį laiko šiltoje ir šviesioje patalpoje daigintus bulvių gumbus geriausia sodinti į purią, derlingą žemę, maždaug 4 cm gylyje. Dirvožemio derlingumą nesunkiai galima padidinti organinių preparatų pagalba.

Organinės trąšos bulvėms

Lengvai tirpstančios, 100 proc. natūralios trąšos be cheminių priedų „Ekologiškas galvijų mėšlas“ tinka visiems dirvožemiams bei visiems augalams ir pagerina dirvos derlingumą, padidina humuso kiekį, atstato nualintą žemę. Šias trąšas galima naudoti dviem būdais - išbarsčius bei įterpus į dirvą ir jeigu dirva sausa, gausiai palaisčius. Kitas būdas - ištirpinti trąšas vandenyje ir laistyti šiuo tirpalu dirvą bei augalus. Trąšas rekomenduojama berti arba laistyti likus 3-4 savaitėms iki augalų sodinimo, tačiau jos efektyvios ir savo darbą puikiai atlieka ir naudojant jau pasodinus augalus.

Skirtingai negu paukščių mėšlas, granuliuotas galvijų mėšlas turi gerokai daugiau organinės anglies, kuri padeda formuotis humusiniam dirvos sluoksniui. Be to, „Ekologiškas galvijų mėšlas“ praturtintas makro ir mikroelementais - jame yra 7 proc. Prieš sodinant bulves dirvožemį rekomenduojama patręšti azotinėmis trąšomis.

Mineralinės trąšos bulvėms

Lietuviškos „Agrochemos“ trąšos „Bulvėms“ užtikrina optimalų bulvių aprūpinimą lengvai ir greitai įsisavinamais maisto elementais, didina jų atsparumą nepalankioms augimo sąlygoms, palankiai veikia gumbų formavimąsi ir derliaus kokybę. Derlingame dirvožemyje, pamaitintos azotinėmis trąšomis bulvės augs kaip ant mielių, tačiau didelę žalą jų derliui gali padaryti kenkėjai, todėl būtina pasirūpinti veiksmingomis priemonėmis kovojant su pagrindiniais bulvių žaladariais - koloradais, amarais, cikadelėmis. Čia į pagalbą pasitelkti rekomenduojama kontaktinį insekticidą „MAVRIK“. Jį naudoti reikėtų vos pastabėjus kenkėjus - 5 ml insekticido išmaišoma 10 l vandens ir šiuo tirpalu nupurškiamos bulvės.

Tuo tarpu bulvių derliui daug žalos padarantis maras gali būti nugalėtas pasitelkus veiksmingus fungicidus. Puikiai tinkami - „INFINITO SC“ ir „REVUS 250 SC“. „INFINITO SC“ skirtas profilaktiniam bulvių purškimui nuo maro, šiam produktui taip pat būdingas gydomasis poveikis. „REVUS 250 SC“ taip pat apsaugos bulves nuo maro ir padės su juo kovoti - 6 ml preparato išmaišyti 5 litruose vandens ir šio tirpalo pakanka nupurkšti vienam arui bulvių.

Trąšų įterpimo svarba

Priešsėjinės trąšos barstomos arba įterpiamos kartu su sėklomis. Paprastai, įterpiamos trąšos duoda geriausius rezultatus. Barstant trąšas būtina užtikrinti, kad jos pasiskirstytų tolygiai. Net ir nežymūs trąšų pasiskirstymo netolygumai - plius arba minus 10%, gali sumažinti derlingumą iki 1,3 t/akro (akras = 0,4 ha). Įterpiant trąšas, svarbu atskirti trąšas nuo sėklų. Dirvožemiuose, kuriuose katijonų mainų gebos (CEC angl.) lygis nedidelis, trąšų juosta turėtų būti 10 cm žemiau ir 10 cm į šoną nuo sėklų juostos.

Dirvožemiuose, kuriuose katijonų mainų gebos lygis didesnis, trąšos gali būti arčiau prie sėklų (pvz., 7 cm į šoną ir žemiau sėklų). Trąšos negali būti visiškai šalia sėklų, nes sumažina jų daigumą. Augalų maitinimas turi vykti tiksliai laiku ir sutapti su svarbiausiais augalų augimo tarpsniais; pavyzdžiui, kalciu reikia tręšti gumbų užsimezgimo tarpsnyje. Naudojant lašelinį drėkinimą, nedideliais maisto medžiagų kiekiais yra tręšiama per visą auginimo sezoną.

Kaip paruošti daržą bulvėms sodinti - bendrosios taisyklės

Bulvių nereikėtų sodinti bet kur - norint sulaukti tikrai gero derliaus, svarbu laikytis sėjomainos taisyklių. Tai reiškia, kad bulvės neturėtų augti toje pačioje vietoje 2 metus iš eilės. Taip pat bulvių nereikėtų sodinti po paprikų, pomidorų ir baklažanų, tačiau jas galima sodinti po kopūstų, morkų, burokėlių ir agurkų. Pageidautina rudenį paruošti daržą šakniavaisių sodinimui - tam sodininkai iškasa žemę iki kastuvo smaigalio gylio, pašalina piktžoles, išbarsto mėšlą ir užpila juos smėliu.

Svarbu, kad šviežias organines medžiagas galima naudoti tik rudenį ruošiant dirvą, o pavasarį geriau imti perpuvusį mėšlą. Kiekvienam kvadratiniam sklypo metrui pakaks 8-10 kg trąšų. Taip pat ne be reikalo dirvą reikia išpurenti iki 10-12 cm gylio, o paskui išlyginti grėbliu.

Kokiomis trąšomis geriau tręšti sodinant bulves - liaudies receptai

Iš kartos į kartą sodininkai savo vaikams ir anūkams pasakoja, ką dėti į duobutę sodinant bulves, kad derlius būtų geras. Paprastai liaudiški tręšimo būdai yra ne prastesni už „chemiją“ iš parduotuvės - daugeliu atvejų jie netgi veiksmingesni. Panagrinėkime kai kuriuos iš jų.

Triušių ir naminių paukščių mėšlas

Tai vienas iš variantų, ką geriau dėti į duobę sodinant bulves - mėšlas palankiai veikia ir dirvą, ir augalus. Jei šias trąšas naudosite protingai, galite pastebimai padidinti žemės derlingumą. Receptas yra toks:

• Į 100-200 litrų statinę pripilkite mėšlo.
• Užpilkite ją vandeniu, uždenkite plėvele arba dangčiu.
• Palikite 2 savaites „fermentuotis“, maišykite 2-3 kartus per dieną.
• Pasibaigus šiam laikotarpiui įpilkite 1-2 kg medžio pelenų (1 kg 100 litrų).

Sodinti bulves su šiomis trąšomis bus paprasta ir patogu - tereikia į kiekvieną duobutę su šakniavaisiais įpilti po 1 litrą mišinio.

Jei nuspręsite, kad bulves norite tręšti paukščių išmatomis, tuomet 700 g pagrindinio komponento reikia atskiesti 10 litrų šilto vandens, indą uždengti plėvele arba dangčiu ir pastatyti šiltoje vietoje. Tirpalą palaikykite 3 dienas, tada perkoškite ir į kiekvieną duobutę įpilkite po 1 litrą.

Žolelių užpilas

Norėdami pasigaminti bulvių trąšų iš žolės, vadovaukitės instrukcijomis:

• Surinkite nupjautą žolę (galite net piktžoles) kartu su šaknimis.
• Sudėkite augalus į statinę, kad jie sudarytų 23 jos tūrio.
• Įpilkite 30 g karbamido.
• Užpilkite vandeniu, išmaišykite, uždenkite dangčiu arba plėvele.
• Palikite 2 savaites šiltoje ir tamsioje vietoje.

Svarbiausia užtikrinti, kad į statinę nepatektų saulės spindulių, kitaip visas jūsų darbas nueis perniek. Kai trąšos bus paruoštos, jų galima įpilti po 1 litrą į kiekvieną bulvės duobutę.

Sėklinių bulvių pasirinkimas ir sodinimo gudrybės

Tačiau ekspertai sako, kad dažnai bulvės sodinamos per tankiai ir per giliai. Prieš sodinant bulves pirmiausia reikia pasidaryti namų darbus ir išsirinkti tinkamą veislę. Vietoje maistinių bulvių rinkitės sertifikuotas sėklines bulves, kurios yra dauginamos ir auginamos specializuotuose ūkiuose, pavyzdžiui, „Vfarm“ Lietuvoje.

Jeigu norite bulvių turėti jau po Joninių, tuomet rinkitės pačias ankstyviausias veisles, tokias kaip ‚Colomba‘, ‚Adora‘ ar ‚Primabelle‘. Ar reikia daiginti bulves, priklauso nuo dviejų dalykų: pasirinktos veislės ir derliaus nuėmimo laiko. Jeigu sodinsite ankstyvąsias veisles šviežiam vasaros derliui, tuomet bulves daiginkite.

Bulvių daiginimui naudokite dėžes su angomis, kad laisvai galėtų cirkuliuoti oras. Bulvės įprastai sodinamos balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje. Bulves sodinkite maždaug pėdos atstumu viena nuo kitos.

Trąšas paskleiskite į tarpus tarp bulvių - tiesiog įberkite po gerą saują trąšų. Galite naudoti universalias trąšas, galite specialiai bulvės skirtas, bet svarbu, kad jos būtų be chloro. Dėl chloro pertekliaus bulvių vidus gali pajuoduoti. Norint dar geresnio derliaus, laistydami į vandenį įpilkite šiek tiek „Humistar“. Tai natūralios kilmės organinės trąšos, kurios turi huminių ir fulvo rūgščių.

Kai daigai pasirodys, pasiimkite vagotuvą arba kitą įrankį ir prasieikite su juo tarpuvagiu. Šitaip apkaupti bulves dar naudinga ir dėl to, kad tuomet tarp bulvių nespės užaugti piktžolės ir atkris dar vienas papildomas darbas - ravėjimas.

Išsirinkite tinkamą sertifikuotų sėklinių bulvių veislę, jeigu norite ankstyvo derliaus - bulves sudaiginkite, o tada sodinkite į vagas, nepamiršdami patręšti kompleksinėmis trąšomis ir apkaupti.

Tręšimo svarba bulvių auginimo technologijoje

Bul­vių au­gi­ni­mo tech­no­lo­gi­ja vi­siems ge­rai žino­ma, ta­čiau kar­tais jos ne­si­lai­ko­ma ir dėl to pra­ran­da­ma da­lis der­liaus ar­ba už­au­gi­na­mi blo­gos ko­ky­bės gum­bai. Vie­nai to­nai bul­vių už­au­gin­ti rei­kia vi­du­ti­niš­kai 5 kg azo­to (N), 1,6 kg fos­fo­ro (P2O5), 5,6 kg ka­lio (K2O).

Ati­tin­ka­mai, užau­gi­nus 30 t bul­vių gum­bų, iš dir­vo­že­mio bus pa­im­ta apie 150 kg azo­to, 5 kg fos­fo­ro ir 170 kg ka­lio. Da­lį šių me­džia­gų au­ga­lai gau­na iš dir­vo­že­mio, ki­tą da­lį - iš mi­ne­ra­li­nių ar­ba or­ga­ni­nių trą­šų. Tiks­liai nu­sta­ty­ti mais­to me­džia­gų po­rei­kį ir trą­šų kie­kį ga­li­ma tik ži­nant lau­ko, ku­ria­me bus au­gi­na­mos bul­vės, dir­vo­že­mio ag­ro­che­mi­nes sa­vy­bes, tai yra mi­ne­ra­li­nio azo­to, jud­rių­jų fos­fo­ro ir ka­lio kie­kius.

Azoto trąšos

Ty­ri­mai ro­do, kad la­biau­siai bul­vių der­lių di­di­na azo­to trą­šos. Re­ko­men­duo­ja­ma vi­du­ti­nė azo­to trą­šų nor­ma bul­vėms yra 60-90 kg/ha azo­to mėš­lo fo­ne ir 90-120 kg/ha azo­to, jei­gu lau­kas iš ru­dens ne­bu­vo tręš­tas mėš­lu. Au­gi­nant bul­ves pa­gal in­ten­sy­vi­ą­ją tech­no­lo­gi­ją, azo­to trą­šų nor­mą ga­li­ma pa­di­din­ti iki 150 kg/ha.

Per gau­sus trę­ši­mas azo­to trą­šo­mis su­vė­li­na bul­vių bren­di­mą, gum­bai blo­giau lai­ko­si, su­pras­tė­ja jų sko­nis. Pa­ren­kant azo­to trą­šų rū­šį, rei­kė­tų ži­no­ti, kad la­biau­siai bul­vėms tręš­ti tin­ka amo­nio sul­fa­tas, kar­ba­mi­das, skys­to­ji trą­ša KAS, kiek ma­žiau - amo­nio sa­liet­ra.

Šios trą­šų for­mos, be­riant vie­no­dą pa­gal azo­tą nor­mą, iš es­mės tu­ri pa­na­šų po­vei­kį bul­vių gum­bų der­liaus dy­džiui. Bet amo­nio sa­liet­ra la­biau su­ma­ži­na sau­sų­jų me­džia­gų kie­kį gum­buo­se, jų krak­mo­lin­gu­mą, ska­ti­na nit­ra­tų kau­pi­mą­si. Trę­šiant kar­ba­mi­du rei­kia pri­si­min­ti, kad iš­be­riant di­de­lę nor­mą dir­vo­že­my­je ga­li su­si­da­ry­ti amo­nio jo­nų per­tek­lius, ku­ris stab­do šak­nų ir dygs­tan­čių ūg­lių au­gi­mą.

To­dėl di­de­lius kar­ba­mi­do kie­kius ge­riau įterp­ti per du kar­tus. Iš fos­fo­ro trą­šų daž­niau­siai nau­do­ja­mas gra­nu­liuo­tas su­per­fos­fa­tas. Jis ge­rai tin­ka bul­vėms. Rin­ko­je siū­lo­ma kom­plek­si­nė trą­ša dia­mo­nio­fos­fa­tas. Jo su­dė­ty­je yra 18 proc. azo­to ir 46 proc. fos­fo­ro. Tin­ka bul­vėms tręš­ti kar­tu su azo­to ir ka­lio trą­šo­mis.

Kalio trąšos

Iš ka­lio trą­šų bul­vėms ge­riau­siai tik­tų be­chlo­rės trą­šų for­mos - ka­lio sul­fa­tas ir ka­lio mag­ne­zi­ja. Ka­lio chlo­ri­das ir ka­lio drus­ka ir­gi tin­ka bul­vėms tręš­ti, ta­čiau esan­tis jų su­dė­ty­je chlo­ras ga­li pa­blo­gin­ti bul­vių sko­nį, tam­sė­ja gum­bų minkš­ti­mas.

To­dėl siū­lo­ma šias trą­šas iš­ber­ti iš ru­dens, kad per žie­mos lai­ko­tar­pį chlo­ras iš­si­plau­tų į po­dir­vį. Sul­fa­ti­nės ka­lio trą­šos kai­nuo­ja daug bran­giau ne­gu tu­rin­čios chlo­ro, to­dėl jų pa­nau­do­ji­mo eko­no­mi­nis veiks­min­gu­mas tu­ri bū­ti įver­tin­tas kiek­vie­nam kon­kre­čiam lau­kui.

La­bai tin­ka bul­ves tręš­ti kom­plek­si­nė­mis trą­šo­mis, ku­rių su­dė­ty­je yra ne tik pa­grin­di­nių mais­to ele­men­tų, bet ir mik­ro­ele­men­tų, ska­ti­nan­čių au­ga­lų au­gi­mą ir ge­ri­nan­čių gum­bų ko­ky­bę ir sko­nį. “Ke­mi­ra GrowHow” fir­ma siū­lo bul­ves tręš­ti kom­plek­si­ne be­chlo­re trą­ša Crop­ca­re 10-10-20 ar­ba Crop­ca­re 12-14-17.

Azo­to, fos­fo­ro ir ka­lio san­ty­kis jo­se yra skir­tin­gas ir pa­gal dir­vo­že­mio sa­vy­bes ga­li­ma pa­rink­ti trą­šą su tin­ka­mu ele­men­tų kie­kiu. Be to, šių trą­šų su­dė­ty­je yra net 9 mik­ro­ele­men­tai. Ty­ri­mais bu­vo nu­sta­ty­ta, kad pa­ly­gi­nus su trę­ši­mu vie­na­na­rė­mis trą­šo­mis, pa­trę­šus trą­ša Crop­ca­re 10-10-20, bul­vės tu­rė­jo dau­giau di­de­lių pre­ki­nių gum­bų ir bu­vo la­biau krak­mo­lin­gos.

Fir­ma “Ar­vi” re­ko­men­duo­ja bul­vėms trą­šą Der­lius Sul­fo. Jos su­dė­ty­je yra 13 proc. azo­to, 10 proc. fos­fo­ro, 15 proc. ka­lio ir mik­ro­ele­men­tų - sie­ros, mag­nio, bo­ro, kal­cio. Ji taip pat be­chlo­rė. Re­ko­men­duo­ja­ma nor­ma - 650-900 kg/ha.

Fir­ma “Ar­vi” ga­mi­na daug įvai­rių trą­šų mi­ši­nių, ku­riuo­se mais­to ele­men­tų san­ty­kis su­ba­lan­suo­tas pa­gal bul­vių fi­zio­lo­gi­nius po­rei­kius. Pa­si­ren­kant kom­plek­si­nę trą­šą, rei­kė­tų at­si­žvelg­ti į azo­to kie­kį jo­je, ku­rio tu­ri bū­ti ne ma­žiau kaip 10 proc. (nes bul­vėms rei­kia daug azo­to), bei į azo­to ir ka­lio san­ty­kį.

Ka­lio tu­rė­tų bū­ti 1,3-2,0 kar­tus dau­giau ne­gu azo­to, jei nu­ma­to­ma bul­ves au­gin­ti dir­vožemy­je, ku­ria­me ka­lio mažai ar vi­du­ti­niškai. Pa­gal bul­vie­no­jų iš­vaiz­dą ga­li­ma nu­sta­ty­ti, ko­kių mais­to ele­men­tų au­ga­lams trūks­ta. Pa­vyzdžiui, trūks­tant azo­to, au­ga­las lė­čiau au­ga, išau­gi­na ma­žai stie­bų, gels­ta apa­ti­niai la­pai.

Maisto medžiagų trūkumas ir jo požymiai

Fos­fo­ras ska­ti­na šak­nų au­gi­mą ir au­ga­lo su­dy­gi­mą, gum­bų su­si­for­ma­vi­mą ir jų bren­di­mą. Kai fos­fo­ro trūks­ta, bul­vių stie­bai už­au­ga plo­ni, jų bū­na ma­žai, la­pų kraš­tai pa­ru­duo­ja ir at­ro­do lyg ap­de­gin­ti.

Trūks­tant ka­lio, bul­vių krū­mas au­ga veš­lus, bet že­mas, la­pai įgy­ja mels­vai ža­lią spal­vą, kraš­tai lyg ap­de­gin­ti, vi­du­je su­si­da­ro ru­dos spal­vos dė­mės. Dėl to su­ma­žė­ja gum­bų dy­dis, jų kie­kis ke­re, gum­buo­se ma­žė­ja sau­sų­jų me­džia­gų kie­kis.

Au­gi­nant bul­ves rūgš­čio­se dir­vo­se, kar­tais ga­li trūk­ti kal­cio. Tuo­met au­ga­lai au­ga ne­blo­gai, bet jau­ni la­pai už­au­ga smul­kūs, tru­pu­tį chlo­ro­tiš­ki, anks­ti su­si­su­ka, la­pų kraš­tai pa­ru­duo­ja, dėl to su­ma­žė­ja fo­to­sin­te­zės in­ten­sy­vu­mas ir bul­vių gum­bai už­au­ga de­for­muo­ti ir la­bai ma­ži.

Jei au­ga­lams trūks­ta mag­nio, pa­si­kei­čia la­pų spal­va - jie tam­pa blyš­kūs, ant se­nų la­pų vys­to­si cen­tri­nė ne­kro­zė, la­pai pa­gel­to­nuo­ja ar pa­ru­duo­ja. Dėl bo­ro trū­ku­mo su­lė­tė­ja au­ga­lų vys­ty­ma­sis, žūs­ta au­gi­mo kū­ge­liai. La­pai tam­pa blan­kūs, pil­kai žalios spal­vos, pas­kui pa­gels­ta.

Bul­vių ve­ge­ta­ci­jos me­tu pa­ste­bė­jus mais­to me­džia­gų trū­ku­mo po­žy­mius, pa­pil­do­mai pa­trę­šus ga­li­ma kiek su­mažin­ti der­liaus nuos­to­lius. Tik­tų tręš­ti kom­plek­si­nė­mis tir­pio­mis trą­šo­mis Ke­mi­ra Fer­ti­ca­re 14-11-25 ar­ba 6-11-31.

Šių trą­šų su­dė­ty­je yra ne tik pa­grin­di­nės mais­to medžia­gos (N, P, K), bet ir mik­ro­ele­men­tai (mag­nis, sie­ra, bo­ras, va­ris, ge­le­žis, man­ga­nas, mo­lib­de­nas, cin­kas), ku­rie su­ak­ty­vi­na au­ga­luo­se vyks­tan­čius bio­che­mi­nius pro­ce­sus ir pa­di­di­na bul­vių der­lių. Re­ko­men­duo­ja­ma nor­ma - 4 kg/ha.

Fir­ma “Ar­vi” pa­pil­do­mam trę­ši­mui re­ko­men­duo­ja trą­šą Nu­tri­fol NPK 8-11-35 ar­ba NPK 14-9-25 su mik­ro­ele­men­tais. Šių trą­šų su­dė­ty­je taip pat yra 9 pa­grin­di­niai mik­ro­ele­men­tai, ku­riuos au­ga­lai grei­tai įsi­sa­vi­na per la­pus. Re­ko­men­duo­ja­ma nor­ma - 2-3 kg/ha, tir­pa­lo kon­cen­tra­ci­ja - 0,5-1,0 proc.

Iš nau­jų trą­šų for­mų au­ga­lų mi­ty­bai su­ba­lan­suo­ti ga­li­ma re­ko­men­duo­ti fir­mos “Tra­de­corp” kom­plek­si­nes che­la­ti­nes trą­šas kaip Tra­de­corp Fe, Tra­de­corp Ca, Tra­de­corp Zn, Tra­de­corp Mn, Tra­de­corp Cu, Tra­de­corp Mg, Tra­de­corp AZ.

Pas­ta­ro­sios trą­šos su­dė­ty­je yra 6 mik­ro­ele­men­tai (Cu, Fe, Mn, Zn, B, Mo), o ki­to­se - tas ele­men­tas, ku­ris nu­ro­dy­tas šalia žodžio Tra­de­corp. Tad esant vie­no ele­men­to trū­ku­mo po­žy­miams, ga­li­ma pa­si­rink­ti kon­kre­čios su­dė­ties trą­šą, ku­ri rei­ka­lin­ga bul­vėms.

Mi­nė­ta fir­ma pa­pil­do­mam trę­ši­mui per la­pus taip pat re­ko­men­duo­ja trą­šas, pa­ga­min­tas ami­no rūgš­čių pa­grin­du ir pra­tur­tin­tas vie­nu ar ke­liais mik­ro­ele­men­tais. Šios gru­pės trą­šos va­di­na­si Aton, o ša­lia ra­šo­mas ele­men­tų sim­bo­lis (Fe, Mn, Ca, Zn, AZ), ku­ris yra trą­šų su­dė­ty­je.

---