Migrena - tai genetiškai įtakotas neurologinis sutrikimas, kuris pasireiškia pasikartojančiais vidutinio ar stipraus intensyvumo galvos skausmo epizodais, dažniausiai apimant vieną galvos pusę. Šie skausmai gali būti lydimi pykinimo, vėmimo ir padidėjusio jautrumo šviesai ar garsui. Migrena skirstoma į kelias pagrindines formas: migrena be auros, kuri yra dažniausia, ir migrena su aura, pasireiškianti specifiniais neurologiniais simptomais prieš atsirandant galvos skausmui. Taip pat egzistuoja retesnės migrenos formos, pavyzdžiui, akių migrena.
Migrena itin veikia pacientų gyvenimo kokybę, nes nuolat pasikartojantys smarkaus, aštraus skausmo epizodai trukdo įprastai, kasdieninei veiklai, darbui ar mokslams. Migrenos simptomai gali būti įvairūs ir priklausyti nuo kiekvieno žmogaus individualių sąvybių, tačiau dažniausiai pasireiškia stiprus, pulsuojantis ar spaudžiantis galvos skausmas, įprastai tik vienoje galvos pusėje. Be galvos skausmo, migreną lydi ir kiti simptomai, pavyzdžiui, pykinimas ar netgi vėmimas, padidėjęs jautrumas šviesai (fotofobija) ir garsui (fonofobija), o kai kuriais atvejais - netgi jautrumas tam tikriems kvapams.
Kai migrena yra su aura, prieš pat galvos skausmą gali pasireikšti papildomi neurologiniai simptomai, tokie kaip regėjimo pokyčiai (žaibai, dryžiai akyse), tirpimas arba silpnumas rankose, ar veide, kalbos sutrikimai. Pagrindinis migrenos simptomas yra galvos skausmas, kuris dažniausiai lokalizuojasi vienoje galvos pusėje, nors gali apimti ir visą galvą. Skausmas dažniausiai yra pulsuojančio pobūdžio ir pacientų yra apibūdinamas kaip vidutinio ar stipraus intensyvumo.
Kartu su galvos skausmu, migrena sergantys asmenys dažnai patiria pykinimą, su arba be vėmimo, taip pat nepakeliamą jautrumą šviesai ir garsui. Migrenos priepuolio trukmė gali svyruoti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Vidutiniškai, priepuolis trunka nuo 4 iki 72 valandų, jeigu nėra gydomas arba gydymas nėra efektyvus. Simptomų intensyvumas gali kisti, pradedant nuo lengvo diskomforto ir augti netgi iki stipraus skausmo.
Migrenos priežastys ir rizikos veiksniai
Migrenos atsiradimą lemia įvairūs veiksniai, tarp kurių labai svarbią vietą užima genetinis polinkis ir tiek išoriniai, tiek vidiniai veiksniai. Tyrimai rodo, kad migrena gali būti paveldima - jeigu artimi giminaičiai kenčia nuo migrenos, didelė tikimybė, kad migrena gali pasireikšti ir kitiems šeimos nariams. Tai reiškia, kad tam tikros genetinės mutacijos gali didinti asmenų jautrumą migrenai, tačiau ne vien genetika lemia šios būklės atsiradimą.
Išoriniai veiksniai, tokie kaip stresas, tam tikrų maisto produktų vartojimas, alkoholio ir kofeino vartojimas, miego trūkumas ar per didelis miego kiekis, fizinis krūvis, taip pat tam tikri aplinkos pokyčiai, pavyzdžiui, oro ar atmosferos slėgio kaita, taip pat gali sukelti migrenos priepuolius. Vidiniai žmogaus veiksniai, įskaitant hormonų svyravimus, ypač moterims (pvz., susijusius su menstruaciniu ciklu, nėštumu, menopauze), taip pat turi įtakos migrenos atsiradimui.
Lytinių hormonų įtaka migrenai
Estrogenai ir progesteronas - tai hormonai, kurie moterų organizme atlieka svarbų vaidmenį ne tik reprodukcijoje, bet ir nervų sistemos veikloje. Estrogeno lygio svyravimai gali paveikti daugelį organizmo sistemų, įskaitant smegenis, kraujagysles ir skausmo signalų perdavimą. Nors šių hormonų turi ir vyrai, jų lygiai būna stabilesni, todėl moterų organizmas dažniau patiria reikšmingus hormoninius pokyčius, galinčius sukelti migreną“, - sako vaistininkė Evelina Mockė.
Pasak jos, estrogenų sumažėjimas arba staigūs jų svyravimai turi įtakos kraujagyslių tonusui, neuronų aktyvumui ir skausmo perdavimui. Nustatyta, kad estrogenų lygio kritimas, ypač prieš menstruacijas ar perimenopauzės laikotarpiu, dažnai sutampa su padidėjusiu migrenos priepuolių dažniu.
„Progesterono svyravimai taip pat gali būti tiesiogiai susiję su migrenos dažnumu ir intensyvumu. Migrenos priepuoliai dažnai sutampa su progesterono lygio pokyčiais - ypač per menstruacinį ciklą, pavyzdžiui, premenstruacinėje fazėje, kai šio hormono lygis smarkiai sumažėja. Progesteronas turi įtakos kraujagyslių tonusui ir nervų sistemos veiklai, todėl gali padidinti jautrumą skausmui“, - pasakoja vaistininkė E. Mockė.
Anot jos, kai progesterono lygis yra žemas, kraujagyslės gali tapti jautresnės išoriniams dirgikliams, o nervų sistema lengviau iššaukia migrenos priepuolius. Tačiau kai šio hormono lygis pakyla, migrenos dažnis ir intensyvumas dažnai sumažėja.
Ką daryti, jei hormonų svyravimai sukelia migreną?
Jeigu moteris įtaria, kad migrena susijusi su hormoniniais pokyčiais, vaistininkė rekomenduoja pradėti stebėti savo ciklą ir migrenos epizodus.„Žymėkite, kada prasideda migrenos priepuoliai - ar jie sutampa su tam tikromis ciklo fazėmis. Surinkta informacija gali būti labai naudinga gydytojui vertinant simptomų ryšį su hormoniniais svyravimais.
Jei ši sąsaja patvirtinama, gali būti pasiūlyta hormonų terapija, siekiant stabilizuoti estrogenų ir progesterono lygius. Tai gali sumažinti migrenos riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę“, - sako vaistininkė E. Mockė. Ji pabrėžia, kad pirmiausia vertėtų pradėti nuo gyvenimo būdo korekcijų - kokybiško miego, subalansuotos mitybos, fizinio aktyvumo bei streso valdymo.
„Taip pat rekomenduojama vengti migreną provokuojančių veiksnių, pavyzdžiui, kai kurių maisto produktų. Tyrimai rodo, kad migreną gali išprovokuoti šokoladas, per didelis kofeino kiekis, aštrus ar labai sūrus maistas, dirbtiniai saldikliai, perdirbta mėsa ir alkoholis - ypač raudonasis vynas“, - vardija vaistininkė E. Mockė.
Maistinės medžiagos, kurių neturėtų trūkti
Tam, kad migrenos priepuoliai būtų retesni ir silpnesni, svarbu užtikrinti, kad organizmui netrūktų tam tikrų medžiagų ir vitaminų.
Magnis
„Magnis yra labai svarbus mineralas, kuris padeda palaikyti normalią nervų sistemą ir raumenų atsipalaidavimą. Tyrimai rodo, kad magnis gali padėti sumažinti migrenos priepuolių dažnį, nes jis reguliuoja kraujagyslių susitraukimą ir padeda stabilizuoti nervų sistemą“, - sako vaistininkė E. Mockė.
Vaistininkė išskiria, kad daugiausia magnio yra špinatuose, moliūgų sėklose, migdoluose, avokaduose ir ankštinėse daržovėse.
Vitaminas B2 (riboflavinas)
„Riboflavinas yra vienas iš B grupės vitaminų, kuris gali padėti sumažinti migrenos dažnį. Tyrimai rodo, kad vitaminas B2 gali pagerinti ląstelių energijos gamybą ir padėti užkirsti kelią migrenai. Tad galima vartoti 400 g riboflavino per parą, kad būtų pasiektas migrenos prevencijos efektas. Tik prieš vartojant maisto papildus rekomenduojama pasidaryti kraujo tyrimus ir pasitarti su gydytoju“, - pataria vaistininkė E. Mockė.
Anot vaistininkės, geriausi vitamino B2 šaltiniai - kepenėlės, kiaušiniai, migdolai ir pieno produktai.
Kofermentas Q10
„Kofermentas Q10 yra antioksidantas, kuris padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso. Tai gali padėti sumažinti migrenos priepuolių dažnį, nes jis pagerina kraujotaką ir energijos tiekimą ląstelėms. Taip pat kofermentas Q10 turi priešuždegiminių savybių, kurios gali padėti valdyti migreną“, - sako E. Mockė.
Kofermento Q10 gausu riebioje žuvyje (lašišoje, skumbrėje), kepenyse, jautienoje, špinatuose ir brokoliuose.
Omega-3 riebalų rūgštys
„Omega-3 riebalų rūgštys turi priešuždegiminių savybių ir gali padėti sumažinti migrenos priepuolius. Maisto papildai, kuriuose yra žuvų taukų, gali padėti sumažinti uždegimą ir pagerinti kraujagyslių sveikatą, o tai gali turėti įtakos migrenos dažnio sumažėjimui“, - sako vaistininkė E.
Tyrimai
Atliktas momentinis kohortinis tyrimas - atsitiktinės tikslinės atrankos būdu apklausti 44 pacientai, sergantys sunkia migrena ir turintys celiakijai ir neceliakiniam jautrumui glitimui būdingų simptomų. Grupės suformuotos iš migrena sergančiųjų su sumažėjusiu DAO aktyvumu (n=26) ir migrena sergančiųjų su normaliu DAO aktyvumu (n=18).
Tyrimo rezultatai:
- Neceliakinis jautrumas glitimui pirmoje grupėje nustatytas 90%, lyginant su antrąja - 10%. Celiakija iš 44 tiriamųjų nustatyta vienam tiriamajam.
- Statistiškai reikšmingai dažniau produktus, galinčius sukelti ar pasunkinti migrenos priepuolius (citrusiniai vaisiai, kava, sūris ir kt.), taip pat produktus, sukeliančius simptomus sergant celiakija ar ne celiakiniu jautrumui glitimui, vartojo grupė su sumažėjusiu DAO aktyvumu.
- Įvertinus bendrą abiejų grupių MIDAS klausimyną gautas statistiškai reikšmingai mažesnis dienų vidurkis po 3 mėn., kai dėl migrenos priepuolių buvo sutrikdyta kasdieninė tiriamųjų veikla (p=0,22), dienų skirtumas ∆=12,31. Paskutiniųjų mėnesių dienų su galvos skausmu vidurkis statistiškai reikšmingai mažėjo (p=0,08); dienų skirtumas ∆=3,50. Skausmo stiprumas dešimtbalėje sistemoje per 3 mėn.
Išvados: Neceliakinis jautrumas glitimui dažnesnis grupėje su sumažėjusiu DAO aktyvumu. Grupėje su sumažėjusiu DAO aktyvumu dažniau vartojamas maistas, sukeliantis simptomus sergant celiakija ir neceliakiniu jautrumui glitimui, taip pat maistas, skatinantis galvos skausmo atsiradimą. Migrenos priepuolių įtaka kasdieninėje veikloje po 3 mėn.