Norite sveikiau maitintis ar numesti svorio, bet nežinote, nuo ko pradėti? Nemokamas mitybos planas gali jums padėti! Šis gidas nuo A iki Z paaiškins, kaip susidaryti mitybos planą pačiam. Taigi, jeigu jus domina mitybos planas nemokamai, kuris…
- Atsižvelgia į individualų skonį (kurie maisto produktai patinka, kurie - ne).
- Suteikia pakankamai energijos kasdienei fizinei ir protinei veiklai (nebadaujama, per daug smarkiai neribojamos kalorijos ar tam tikros maistinės medžiagos).
- Padeda gauti reikiamą maistinių medžiagų kiekį (baltymų, riebalų, angliavandenių, skaidulų, vitaminų ir mineralų).
- Nepagrįstai neriboja tam tikrų maisto produktų (pvz., glitimo ar pieno produktų, jei jiems nėra netolerancijos arba alergijos).
- Atsižvelgia į maisto netoleravimą ir alergijas (pvz., glitimo ar laktozės netoleravimą).
- Atitinka asmenines vertybes (pvz., vegetarizmą arba veganizmą).
- Nevaržo socialinio gyvenimo (nebūtina visiškai atsisakyti alkoholio ar „nesveiko“ maisto).
- Yra įperkamas (pvz., nereikalauja valgyti tik organinio maisto).
- Yra patogus (valgymo laikas priklauso nuo individualaus gyvenimo ritmo ir dienotvarkės).
- Yra tvarus (skirtingai nei dietų, jo įmanoma laikytis ilgą laiką).
Šis gidas yra skirtas jums.
Kodėl mitybos planas?
Prieš pereinant prie mitybos plano sudarymo, pirmiausia reikia atsakyti į esminį klausimą: kodėl apskritai verta jo laikytis? Ypač kai pastaraisiais metais mitybos planai įgavo nekokią reputaciją, kadangi beveik kiekvienas taip vadinamas mitybos specialistas ėmė įkyriai siūlyti savo, dažniausiai mokamus, mitybos planus.
Mitybos plano privalumai ir trūkumai
Mitybos planas yra vienas iš efektyviausių būdų, kaip pradėti sveikiau maitintis ar numesti svorio. Tačiau, kaip ir viskas gyvenime, jis turi ir privalumų, ir trūkumų, todėl norėčiau išskirti po du pagrindinius.
Privalumai:
- Paprastumas. Nereikia nuolat galvoti, ką valgyti ir kaip tai pasigaminti.
- Kalorijos. Nebereikia rūpintis kalorijų skaičiavimu kiekvieną kartą valgant.
Trūkumai:
- Laikas. Didžiąją dalį maisto tenka gaminti namuose, o tai reikalauja daugiau laiko ir pastangų.
- Įvairovė. Gana dažnai kartojasi patiekalai, tad kai kam gali trūkti įvairovės ir lankstumo mityboje.
Tyrimai rodo, kad žmonės nemėgsta laikytis sudėtingų mitybos taisyklių ir skaičiuoti kalorijų. Dėl to paprastumas mityboje ir išankstinis kalorijų suskaičiavimas (ką suteikia mitybos planas) gali padėti sėkmingiau laikytis sveikos mitybos ir mesti svorį. Deja, dažniausiai pasirenkami šabloniniai mitybos planai, kurie visiškai neatsižvelgia į individualius poreikius.
Individualus mitybos planas
Nėra nieko blogiau nei kažkieno įbruktas šabloninis mitybos planas su patiekalais, kurių nemėgstate, ir valgymo laikais, kurie neatitinka jūsų dienotvarkės. Internete gausu tokių mitybos planų (įskaitant mokamus), ir beveik nė vieno iš jų jums nepavyks sėkmingai laikytis ar tuo labiau jais mėgautis.
Negana to, šabloninis mitybos planas jūsų nieko neišmoko. Jo laikotės, tačiau nė nenutuokiate, kodėl svoris krenta, todėl bijote kažką keisti. Štai kodėl pasinaudoję šio nemokamo gido pagalba išmoksite ne tik susidaryti mitybos planą pagal savo individualius poreikius, bet ir patys atlikti jame pakeitimus, kai to prireiks.
Kaip susidaryti mitybos planą?
Na, ką gi, metas pačiai smagiausiai daliai - mitybos plano sudarymui! Sveikos mitybos planas sudaromas vadovaujantis šiais keturiais svarbiausiais žingsniais: kalorijų kiekio nustatymu, maistinių medžiagų paskirstymu, maisto produktų parinkimu ir valgymo laiko suplanavimu. Išsamiai aptarkime kiekvieną iš šių žingsnių.
1. Kalorijos - svarbiausia
Kūno svorio pokyčius lemia kalorijų balansas. Kitaip tariant, norint išlaikyti esamą svorį, reikia suvartoti tiek pat kalorijų, kiek mūsų organizmas sudegina per dieną.
Tuo tarpu, norėdami numesti svorio, turime sunaudoti daugiau kalorijų, negu jų gauname su maistu (sukurti kalorijų deficitą). Kito kelio, kaip sulieknėti, nėra. Nesvarbu, ką jums sako kaimynas ar rašo DELFI, tai - mokslo įrodytas nenuginčijamas faktas.
Todėl pirmasis ir svarbiausias žingsnis, siekiant sudaryti mitybos planą, yra nustatyti savo paros kalorijų poreikį (ir kalorijų deficitą, jei norima numesti svorio). Vienas paprasčiausių ir tiksliausių būdų šį kiekį apskaičiuoti - pasinaudoti dienos kalorijų skaičiuokle, kuri remiasi Harris-Benedict formule.
Tarkime, esate 75 kg svorio, 168 cm ūgio ir 28 metų moteris, kuri neintensyviai sportuoja kelis kartus per savaitę. Įvedę šiuos duomenis į skaičiuoklę, apskaičiuosite, kiek kalorijų per dieną turite suvartoti norint išlaikyti esamą svorį:
Jūsų paros kalorijų poreikis: 2087
Jeigu norite numesti svorio, galite rinktis vieną iš trijų kalorijų deficitų (ir tą patį padaryti su kalorijų pertekliais, jei siekiate priaugti svorio):
- Mažas kalorijų deficitas (~ -0.25 kg per savaitę): 1837
- Vidutinis kalorijų deficitas (~ -0.5 kg per savaitę): 1587
- Didelis kalorijų deficitas (~ -1 kg per savaitę): 1087
Jie parodo, kiek kalorijų turėtumėte suvartoti per dieną, norėdami atsikratyti antsvorio atitinkamu greičiu.
Optimalus kalorijų deficitas
Kyla natūralus klausimas: kurį kalorijų deficitą pasirinkti? Daugumai žmonių vertėtų rinktis vidutinį kalorijų deficitą (numesti apie 0,5 kg per savaitę). Jau girdžiu jus šaukiant: Bet aš noriu atsikratyti bent po kilogramą per savaitę! Ir puikiai tai suprantu. Tačiau turiu jums klausimą: ar jūs pasirengę badauti? Nes būtent taip jaučiamės dideliame kalorijų deficite.
Pagrindinė didelio kalorijų deficito problema yra akivaizdi - norint atsikratyti po kilogramą per savaitę, reikia valgyti labai mažai. Štai pavyzdžio atveju, laikantis didelio kalorijų deficito, tektų suvartoti vos po 1086 kalorijas per dieną! Patikėkite manimi, tai yra labai mažai kalorijų (ir maisto).
Dar blogiau - didelio kalorijų deficito problemos čia nesibaigia. Pasirodo, pernelyg greitas svorio metimas turi ne vieną šalutinį poveikį:
- Metabolinis sulėtėjimas. Vaizdžiai tariant, mūsų organizmas pamano, kad tiek mažai valgydami ruošiamės badauti iki mirties, tad, norėdamas sutaupyti kuo daugiau energijos ir palaikyti mus gyvus, sulėtina medžiagų apykaitą ir pradeda deginti mažiau kalorijų. Todėl, norėdami numesti svorio, turime valgyti dar mažiau. Ironiška, ar ne?
- Hormoninis atsakas. Padidėja hormono grelino (atsakingo už alkio pojūtį) ir sumažėja hormono leptino (kontroliuojančio apetitą) lygiai. Dėl to laikydamiesi įvairių dietų, kurios tam tikrais būdais sukuria didžiulį kalorijų deficitą, jaučiame milžinišką alkio jausmą ir nuolat geidžiame maisto.
- Kiti šalutiniai poveikiai: energijos trūkumas, nuotaikos pablogėjimas, miego suprastėjimas, raumenų masės praradimas, libido sumažėjimas ir kt.
Nors didžioji dalis šalutinių poveikių pasireiškia ir lėčiau metant svorį, esant mažesniam kalorijų deficitui, šie padariniai yra gerokai silpnesni.
Kita vertus, ne visiems patartina vengti didelio kalorijų deficito.
Tyrėjai pastebi, jog stambesni asmenys, kurie greičiau atsikrato kilogramų svorio metimo pradžioje, yra linkę ilgiau mesti svorį, negu tie, kurių progresas iš pradžių būna lėtesnis.
Dėl šios priežasties, siekiant atsikratyti daugiau nei 15 kilogramų, geriau pasirinkti didelį kalorijų deficitą (numesti apie 1 kg per savaitę). Be to, turint daugiau antsvorio, laikytis didelio kalorijų deficito tampa kur kas lengviau, kadangi dėl didesnio svorio jis taip pat yra ženkliai didesnis.
Nors iš pradžių gali atrodyti, kad numesti 0,5-1 kg per savaitę nėra itin greitas progresas, tokiu tempu mesdami svorį per pusę metų atsikratytumėte 12-24 kilogramų, o per metus - 24-48 kilogramų. Ir tai pasiektumėte nesikankindami.
Nežinau, kaip jums, bet man tai skamba labai gerai.
Papildomai, per pirmąsias keletą savaičių turėtumėte atsikratyti daugiau negu pusės ar vieno kilogramo svorio, nes pradėjus mažiau valgyti (sumažinę angliavandenių ir druskos kiekį), jūs prarasite nemažai vandens.
Galiausiai, atminkite, kad visos dienos kalorijų skaičiuoklės tėra orientacinės priemonės, padedančios nustatyti apytikslį kalorijų poreikį. Gali būti, jog apskaičiuotas kalorijų kiekis jums bus šiek tiek per didelis arba per mažas, todėl jį gali tekti koreguoti, tačiau apie tai daugiau sužinosite straipsnio pabaigoje.
2. Maistinės medžiagos - reikšmingos
Kai nustatome, kiek kalorijų turime suvartoti, kitas mitybos plano sudarymo žingsnis yra išsiaiškinti, kokią jų dalį turėtų sudaryti maistinės medžiagos: baltymai, riebalai ir angliavandeniai.
Žinome, kad vienas gramas riebalų turi 9 kalorijas, o vienas gramas baltymų ir angliavandenių - po keturias. Taip pat įrodyta, jog nesvarbu, kiek baltymų, riebalų ir angliavandenių suvartosime, svorio numesime tiek pat, jeigu bus vienodas kalorijų deficitas.
Nepaisant to, tinkamas maistinių medžiagų balansas reikšmingai prisideda prie optimalios sveikatos ir mažesnio apetito.
Baltymai - svarbiausia maistinė medžiaga
Baltymai, kurių pavadinimas ne veltui kilęs iš graikų kalbos žodžio „proteos“, reiškiančio „pirminis, pagrindinis“, laikomi svarbiausia maistine medžiaga. Jie yra būtini raumenų, kaulų, organų, odos, plaukų ir kitų audinių vystymuisi bei atsinaujinimui, o devynias juose esančias aminorūgštis, kurių mūsų organizmas negali pasigaminti, privalome gauti su maistu.
Tačiau, skirtingai nei daugelis galvoja, baltymai taip pat atlieka svarbų vaidmenį ne tik siekiant priaugti raumenų, bet ir norint numesti svorio:
- Sumažina apetitą. Patiekalas, kurį iš esmės sudaro baltymai, bus žymiai sotesnis nei tokio pat kaloringumo valgis, sudarytas daugiausia iš angliavandenių ir (arba) riebalų.
- Sudegina daugiau kalorijų. Kiekvienai maistinei medžiagai pasisavinti sunaudojamas skirtingas kalorijų kiekis, o daugiausia jų sudeginama virškinant baltymus (20-30 proc.).
- Skatina raumenų augimą ir išsaugojimą. Didesnis baltymų vartojimas ne tik skatina raumenų augimą, bet ir padeda prarasti mažiau raumenų masės metant svorį.
Daugiausia baltymų randama tokiame baltyminiame maiste kaip mėsa, žuvis, pieno produktai, ankštiniai, riešutai ir sėklos.
Kaip įtraukti baltymus į mitybos planą?
Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) rekomenduoja kasdien suvartoti 0,83 gramo baltymų vienam kilogramui kūno svorio, tačiau tai yra minimalus kiekis, užtikrinantis tik sklandžią organizmo veiklą.
Jeigu norime patirti visą baltymų naudą, mokslininkai pataria jų vartoti gerokai daugiau: 1,2-1,6 gramo baltymų vienam kilogramui kūno svorio per dieną. Be to, svarbu ne tik bendras baltymų kiekis, bet ir tolygus jų paskirstymas valgymuose.
Dėl to, siekiant išspausti maksimumą iš kiekvieno pagrindinio valgymo (mažiau kalorijų, daugiau sotumo), kiekvieną patiekalą turėtų sudaryti bent 20 gramų baltymų.
Kai sužinome, kiek baltymų per dieną turėtume suvartoti, reikia juos įtraukti į savo bendrą kalorijų kiekį.
Tarkime, kad sveriame 75 kg ir laikysimės 1600 kalorijų deficito. Vadinasi, mums reikės gauti bent 90 gramų baltymų per dieną:
75 x 1,2 = 90 g baltymų
Vienas gramas baltymų turi keturias kalorijas, todėl 90 gramų baltymų turės 360 kalorijų:
90 x 4 = 360 kalorijų iš baltymų
Tuomet riebalams ir angliavandeniams liks 1240 kalorijų. Paprasta, ar ne?
Riebalų maiste nereikia bijoti
Nemažai žmonių, pradėję mesti svorį, atsisako riebalų. Kaipgi vartosi riebalus metant svorį? Juk net ir pats pavadinimas - riebalai - sako, kad reikia jų vengti! Ir taip, riebalai maiste iš tiesų mus storina. Deja, ne taip, kaip daugelis mano…
Jau aptarėme, kad vienas gramas riebalų turi 9 kalorijas, kai vienas gramas baltymų ir angliavandenių - tik keturias, tad surinkti daugiau kalorijų (ir priaugti svorio) valgant riebalus iš tikrųjų yra lengviau. Tačiau patys riebalai ne tik savaime mūsų nestorina, bet ir yra itin svarbūs mūsų organizmui ir netgi gali padėti metant svorį.
Maistiniai riebalai dalyvauja hormonų gamyboje, smegenų bei nervų sistemos palaikyme, riebaluose tirpių vitaminų A, D, E, K įsisavinime ir aprūpina organizmą gyvybiškai būtinomis riebalų rūgštimis Omega-3 bei Omega-6.
Gerieji (nesotieji) riebalai, be visų teigiamų savo savybių ir maisto paskaninimo, taip pat jį pasotina, sulėtindami skrandžio ištuštinimą: maistas ilgesnį laiką išbūna skrandyje, todėl ilgiau jaučiamas sotumo jausmas.
Tiesa, dėl pastarųjų kaloringumo, juos reikėtų vartoti su saiku, nes sumažinus bendrą riebalų kiekį mityboje, dažniausiai sumažėja ir suvartojamų kalorijų kiekis.
Daugiausia gerųjų riebalų randama nerafinuotuose augaliniuose aliejuose, įvairiuose riešutuose bei sėklose, avokaduose, kiaušiniuose ir riebioje žuvyje.
Kaip įtraukti riebalus į mitybos planą?
Norint patirti visas teigiamas riebalų maiste savybes, bet dėl jų kaloringumo neišstumti kitų maistinių medžiagų iš maisto raciono, rekomenduojama vartoti vidutinį riebalų kiekį:
20-30 proc. bendro kalorijų kiekio turėtų sudaryti riebalai.
Jeigu mėgstate riebesnę mitybą - rinkitės didesnį procentą ir atvirkščiai, jei norite vartoti daugiau angliavandenių.
Tarkime, mėgstame valgyti riebiau. Savo nustatytą kalorijų kiekį dauginame iš 0,3 ir mūsų atveju gauname 480 kalorijų:
1600 x 0,3 = 480 kalorijų iš riebalų
Vienas gramas riebalų turi 9 kalorijas, todėl norėdami paversti kalorijas iš riebalų gramais, jas turime padalinti iš 9, ir gausime 53 gramus:
480 / 9 = 53 gramai riebalų
Angliavandeniai - taip pat vertingi
Paskutinė maisto medžiaga, kurios dar neaptarėme, yra angliavandeniai - pagrindinis organizmo energijos šaltinis.
Šio amžiaus pradžioje, išpopuliarėjus tokioms dietoms kaip Atkinso ir Paleo, angliavandeniai buvo nustumti į paraštes, o dabar, atrodo, Keto mityba jiems sudavė paskutinį smūgį.
Angliavandeniai nėra būtini sklandžiam funkcionavimui, kaip baltymai ir riebalai, suteikiantys nepakeičiamų amino bei riebalų rūgščių, kurių mūsų organizmo negali pasigaminti. Jie netgi neprivalomi kaip energijos šaltinis, kadangi trūkstant angliavandenių, gali būti panaudotos kitos maistinės medžiagos.
Tad galbūt tikrai velniop angliavandenius? Ne visai. Dauguma žmonių pasieks ge... Sveikas maistas pietums biure - tai puikus būdas atkurti savo produktyvumą.
Specifiniai „Vienos dienos dietos“ variantai ir jų vertinimas
Terminas „vienos dienos dieta“ nėra vienareikšmis ir gali apimti keletą skirtingų praktikų. Panagrinėkime keletą populiariausių interpretacijų:
1. Mono-dieta vienai dienai
Tai mitybos planas, kai visą dieną vartojamas tik vienas konkretus produktas ar produktų grupė. Pavyzdžiui, „obuolių diena“, „kefyro diena“, „grikių diena“ (nors grikių dieta dažniau minima kaip trunkanti ilgiau, pvz., 7 dienas, idėja valgyti vieną produktą gali būti pritaikyta ir vienai dienai). Teigiama, kad toks metodas „išvalo“ organizmą ar skatina svorio kritimą.
Kritinis vertinimas: Nors tokia diena gali sumažinti bendrą suvartojamų kalorijų kiekį, jos nauda yra abejotina. Pirma, vieno produkto vartojimas neužtikrina visų būtinų maistinių medžiagų - vitaminų, mineralų, pakankamo baltymų, riebalų ir angliavandenių balanso. Antra, „organizmo valymo“ idėja per mitybą dažniausiai neturi mokslinio pagrindo - kepenys ir inkstai yra natūralūs organizmo filtrai, veikiantys nuolat, o ne tik specialios dietos metu. Trečia, bet koks svorio sumažėjimas greičiausiai bus susijęs su vandens netekimu arba tiesiog mažesniu maisto kiekiu virškinamajame trakte, o ne riebalų deginimu. Be to, tokia mityba gali būti monotoniška ir psichologiškai sunki net vieną dieną.
2. „Detox“ arba sulčių diena
Ši koncepcija dažnai apima tik skysčių - daržovių ar vaisių sulčių, specialių arbatų ar tiesiog vandens - vartojimą visą dieną. Tikslas, kaip teigiama, yra „detoksikuoti“ organizmą, suteikti virškinimo sistemai „poilsį“ ir galbūt numesti šiek tiek svorio.
Kritinis vertinimas: Kaip ir minėta, „detoksikacijos“ sąvoka mitybos kontekste yra miglota ir dažniausiai naudojama rinkodaros tikslais. Nors pakankamas skysčių vartojimas yra svarbus hidratacijai, vien sulčių ar vandens dieta vienai dienai nesuteikia pakankamai energijos, baltymų, riebalų ir skaidulų. Gali pasireikšti energijos trūkumas, galvos skausmas, dirglumas. Nors trumpalaikis vandens badavimas tyrinėjamas moksliniuose kontekstuose (kaip minima Stanfordo universiteto specialistų išvadose apie galimą poveikį augimo hormonui ir metabolizmui), tai yra kontroliuojami tyrimai, o ne rekomendacija savarankiškai badauti vieną dieną siekiant sveikatos naudos be specialisto priežiūros. Be to, vaisių sultys, ypač be minkštimo, gali turėti daug cukraus ir mažai skaidulų, kas gali sukelti staigius cukraus kiekio kraujyje svyravimus.
3. Organizmas turi adaptacinius mechanizmus.
Nors trumpalaikis deficitas yra svorio metimo pagrindas, vienos dienos pastangos yra per menkos, kad sukeltų tvarų pokytį. Be to, toks staigus apribojimas gali sukelti alkį, nuovargį ir apsunkinti normalią veiklą. Jei tokios dienos kartojamos nereguliariai ir be sistemos, jos gali skatinti nesveiką mitybos elgseną - persivalgymo epizodus po apribojimo dienos.
Fiziologinė realybė: Kas vyksta organizme per 24 valandas?
Norint suprasti, kodėl vienos dienos dieta negali duoti stebuklingų rezultatų, svarbu pažvelgti į žmogaus fiziologiją.
Svorio pokyčiai: Vanduo prieš riebalus
Dažnai minimas „kilogramo netekimas per dieną“ yra vienas didžiausių mitų. Nors svarstyklės iš tiesų gali rodyti mažesnį skaičių po vienos dienos mitybos apribojimų, taibeveik visada yra vandens svorio pokytis, o ne riebalų netekimas. Štai kodėl:
Glikogeno atsargos: Organizmas kaupia angliavandenius glikogeno pavidalu kepenyse ir raumenyse kaip greitai prieinamą energijos šaltinį. Kiekvienas gramas glikogeno yra susijęs su maždaug 3-4 gramais vandens. Kai smarkiai apribojamos kalorijos ar angliavandeniai, organizmas pradeda naudoti šias glikogeno atsargas. Išeikvojus glikogeną, kartu pasišalina ir su juo susijęs vanduo.
- Maisto kiekis virškinamajame trakte: Jei dieną prieš tai valgėte įprastai, o dietos dieną - labai mažai arba tik skysčius, natūralu, kad virškinamajame trakte bus mažiau turinio, kas taip pat prisidės prie mažesnio skaičiaus svarstyklėse.
- Natrio balansas: Sumažinus druskos (natrio) suvartojimą, organizmas gali sulaikyti mažiau vandens.
Norint netekti 1 kilogramoriebalų, reikia sukurti maždaug 7700 kcal deficitą. Akivaizdu, kad tai fiziškai neįmanoma padaryti per vieną dieną, net jei nevalgytumėte visiškai nieko (vidutinė paros norma yra apie 2000-2500 kcal).
Metabolizmo reakcija
Viena labai mažo kaloringumo diena vargu ar reikšmingai paveiks medžiagų apykaitos greitį. Tačiau jei tokios dienos kartojasi dažnai arba dieta trunka ilgiau, organizmas gali pradėti adaptuotis, lėtindamas metabolizmą, kad taupytų energiją. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl labai griežtos dietos ilgainiui tampa neefektyvios.
Maistinių medžiagų trūkumas
Per vieną dieną organizmas nespės patirti rimto vitaminų ar mineralų deficito, nes turi tam tikras atsargas. Tačiau akivaizdu, kad bet kuri iš anksčiau aptartų vienos dienos dietų formų neužtikrina subalansuotos mitybos. Jei tokia praktika taptų reguliari, ilgainiui galėtų kilti maistinių medžiagų trūkumo rizika.
Hormoniniai pokyčiai
Trumpalaikis badavimas ar kalorijų ribojimas gali sukelti tam tikrus hormoninius pokyčius. Pavyzdžiui, gali padidėti streso hormonų (pvz., kortizolio) lygis, sumažėti insulino kiekis. Minėtas augimo hormono (somatotropino) lygio pokytis badavimo metu yra įdomus mokslinis faktas, susijęs su ląstelių atsinaujinimu ir metabolizmu, tačiau tai nereiškia, kad atsitiktinė vienos dienos dieta automatiškai suteiks šią naudą ar kad tai yra saugus būdas manipuliuoti hormonais be medicininės priežiūros.
Psichologiniai aspektai: Kodėl mus traukia greiti sprendimai?
Vienos dienos dietų populiarumas glūdi ne tiek jų fiziologiniame efektyvume, kiek psichologiniame patrauklume.
Greito pasitenkinimo troškimas: Gyvename kultūroje, kuri vertina greitus rezultatus. Idėja pasiekti pokytį per 24 valandas yra labai viliojanti, palyginti su ilgalaikėmis pastangomis keisti gyvenimo būdą.
Kontrolės jausmas: Po persivalgymo ar tiesiog jaučiant nepasitenkinimą savo kūnu, griežta vienos dienos dieta gali suteikti laikinos kontrolės jausmą.
Paprastumas: Laikytis sudėtingo mitybos plano gali atrodyti bauginančiai. Vienos dienos taisyklė (pvz., „valgyti tik obuolius“) atrodo paprasta ir lengvai įgyvendinama.
„Perkrovimo“ iliuzija: Kartais žmonės griebiasi tokių dietų kaip būdo „perkrauti“ sistemą ar „atpirkti“ mitybos „nuodėmes“. Tačiau kūnas neveikia kaip kompiuteris, kurį galima tiesiog perkrauti.
Tačiau šie psichologiniai veiksniai gali turėti ir neigiamą pusę. Griežti apribojimai, net ir trumpalaikiai, gali:
- Skatinti „viskas arba nieko“ mąstymą: Po vienos „tobulos“ dietos dienos gali sekti persivalgymo epizodas, nes žmogus jaučiasi nusipelnęs apdovanojimo arba tiesiog palūžta dėl alkio ir apribojimų.
- Didinti susirūpinimą maistu ir kūnu: Nuolatinis fokusavimasis į trumpalaikius mitybos planus gali перерасти į nesveiką santykį su maistu.
- Sukelti nusivylimą: Kai po vienos dienos pastangų neįvyksta joks realus ar ilgalaikis pokytis (išskyrus grįžtantį vandens svorį), gali kilti nusivylimas ir jausmas, kad „niekas neveikia“, kas trukdo imtis tvarių pokyčių. Kaip minima viename iš interneto komentarų, dietos gali atrodyti „absurdiškos“, ypač jei jos nesuteikia laukto rezultato arba yra sunkiai pakeliamos.
Platesnis kontekstas: Trumpalaikiai bandymai vs. Ilgalaikiai įpročiai
Vienos dienos dieta yra kraštutinis trumpalaikio požiūrio į sveikatą ir svorio valdymą pavyzdys. Nors tam tikri trumpalaikiai mitybos modeliai, pavyzdžiui,protarpinis badavimas (Intermittent Fasting, IF), yra tyrinėjami ir kartais taikomi, jie skiriasi nuo atsitiktinės vienos dienos dietos.
Protarpinis badavimas (IF)
IF apima reguliarius ciklus tarp valgymo ir badavimo periodų. Tai gali būti kasdienis laiko langas (pvz., 16/8 metodas - 16 valandų badavimo, 8 valandų valgymo langas) arba savaitinis ritmas (pvz., 5:2 dieta - 5 dienas valgoma įprastai, 2 dienas per savaitę kalorijos smarkiai ribojamos, dažnai iki 500-600 kcal).
Svarbu pabrėžti:
- IF yra modelis, o ne atsitiktinis veiksmas.