Arbatoje, pasak japonų išminčiaus Kakudzo Okakuros, „slypi subtilus žavesys, dėl kurio sunku atsispirti jos skoniui, ir kuris paverčia ją idealizavimo vertu objektu”.
Okakuros teigimu, arbata yra išmintingųjų, tyliųjų, santūriųjų, jautriųjų ir kantriųjų gėrimas. Gėrimas tokių žmonių, kurie geba pasijuokti iš savęs ir į gyvenimo netobulumą žvelgia su ironija.
Kaip spėjama, šiuo tauriuoju gėrimu, kuris turi savo kultą ir kultūrą pradėta mėgautis daugiau nei prieš penkis tūkstančius metų Azijoje. Per tą laiką jis taip išpopuliarėjo, kad po vandens tapo antruoju pasaulyje labiausiai paplitusiu gėrimu.
Arbatos Atsiradimo Legendos
Kaip iš tiesų atsirado arbatos gėrimas, gali pasakyti tik kinai. Šie arbatos atsiradimui turi sukūrę porą legendomis virtusių pasakojimų. Pirmasis prasideda imperatoriaus Šen Nongo laikais apie 2737 m. pr. Kr. Pasakojama, kad imperatorius buvęs karšto vėjo dievas, kuris rūpinosi žemės įdirbimu, dažnai keliaudamas jis mėgdavo atsigaivinti šviežiai virintu vandeniu. Taip atsitiko, kad vieną dieną, kai vanduo katiliuke jau kunkuliavo, keletas šalia augančio krūmo lapelių nukrito tiesiai į verdantį vandenį.
Skystis staiga nusidažė geltona spalva ir maloniai pakvipo. Imperatorius gurkštelėjo šio gėrimo ir jis jam nepaprastai patiko. Taip gimė arbata, kurią pamėgo ne tik valdovas, bet ir jo pavaldiniai.
Kitoje legendoje tuo tarpu pasakojama, kad pamaldųjį indą Darmą kartą medituojantį stipriai suėmė miegas. Tada jis ryžosi nusiplėšti akių vokus ir numetė juos ant žemės. Per naktį jie įleido šaknis ir ryte iš jų išaugo krūmai su visžaliais lapeliais. Darma paragavo tų lapelių ir pajuto, kad visi miegai išsilakstė.
Arbatos Paruošimo Būdai
„Arbata yra meno kūrinys ir reikalinga meistro ranka, kad atskleistų jos puikiausias savybes” sakė tas pats arbatos išminčius Kakudzo Okakura. Anot jo, yra trys arbatos paruošimo periodai: virta, plakta ir užplikyta.
Klasikiniu virtos arbatos periodu Kinijoje būdavo įprasta arbatžolių lapelius šutinti, sutrinti grūstuvėlyje, suformuoti plyteles ir virti kartu su ryžiais, imbieru, druska, apelsinų žievelėmis, prieskoniais, pienu ar net svogūnais.
Tokį mišinį, pasigardindami iš jakų pieno pagamintu sviestu, dar ir šiandien geria tibetiečiai. Vėlesniu laikotarpiu žali arbatos lapeliai būdavo sumalami girnomis, užpilami verdančiu vandeniu ir bambuko šluotele suplakami iki tiršto nuoviro.
Arbatai virti geriausiai tinka tyras šaltinių vanduo. Reikia sulaukti kol vanduo pereis tris virimo pakopas, tik tada juo galima bus užplikyti arbatą. Kai vanduo užverda pirmą kartą, jo paviršiuje pasirodo į žuvies akis panašūs burbuliukai ir pasigirsta tylus ūžimas. Tada švysteli tarsi srovenanti versmė su krištoliniais purslų karoliukais kraštuose. Tai - antrasis užvirimas. Po to pradeda audringai siausti bangos, tai reiškia, kad vanduo užvirė trečią kartą.
Pirmojoje virimo pakopoje į vandenį įberiamas mažytis žiupsnelis druskos (panašiai tiek, kiek telpa ant kiniškos valgymui skirtos lazdelės galo), antrojoje pakopoje - yra sudedamos arbatžolės. Trečiojo užvirimo metu į verdantį vandenį yra įpilamas kaušelis šalto vandens, tam, kad vanduo atgautų gyvybingumą ir nusėstų arbatžolės. Vandens temperatūra tada būna apie 70-80oC. Paskui gėrimas išpilstomas į puodelius ir geriamas.
Kinų teigimu, pirmasis puodelis tik suvilgo lūpas ir gerklę. Antrasis - panaikina vienatvės jausmą, trečiasis - prasismelkia į sielą, ketvirtasis sukelia lengvą prakaitavimą, kad per odą pasišalintų visas gyvenimo blogis. Penktas puodelis - apvalo, o šeštasis jau kviečia į nemirtingųjų valdas.
Arbatos Kelias į Europą
Europą arbata pasiekė per arabus jūriniais prekybų keliais. Arabai buvo pirmieji, kurie gabeno egzotiškus prieskonius: pipirus, cinamoną, muškatus bei gvazdikėlius, smilkalus, šilką ir žaliąją arbatą.
Arbatos Rinkimo Tradicijos
Kaip ir seniau, taip ir dabar, arbata yra renkama rankomis. Tradiciškai skiriami trys skynimo būdai. Imperatoriškasis, kai skinami tik pumpurėliai ir papildomas vienas lapelis. Iš tokio mišinio gaminama itin aukštos kokybės arbata.
Imperatorių laikais, taip lapelius savo didikams skindavo nekaltos mergelės, kurios pumpurus nukirpdavo auksinėmis žirklėmis ir įmesdavo į auksinius krepšelius. Antrasis skynimo būdas - kai nurenkamas pumpuras ir du viršutiniai lapeliai. Ką tik nuskinta arbata per 6 val. turi būti apdorota.
Iš pradžių lapeliai apie 8-24 val. yra džiovinami 25-35oC temperatūroje, kol nuvysta. Tada jie paskleidžiami plonu sluoksniu ant didelių vielos pynučių ir džiovinami ventiliatoriumi. Paskui jie yra susukami specialiomis mašinomis ir prasideda fermentacijos procesas. Vykstant šiam procesui arbata įgauna spalvą, skonį ir aromatą. Džiovinimas arbatai suteikia būtino patvarumo, kad ją būtų patogu transportuoti. Galiausiai susukti arbatos lapeliai dar yra išsijojami pagal lapelių dydį.
Šiuo būdu gaunama juodoji arbata. Gaminant žaliąją arbatą, ką tik nuskinti arbatmedžių lapeliai kelias sekundes pakepinami dideliuose metaliniuose rezervuaruose, kur temperatūra siekia 100oC, kad nebevyktų fermentacija.
Nors arbatą stengiamasi tinkamai paruošti eksportui, kad ji kuo ilgiau būtų kokybiška, tačiau pasak arbatos ekspertės Ievos Virbalaitės, Lietuvoje praktiškai neįmanoma gauti šviežių arbatų. „Dažniausiai jos visos iki mūsų atkeliauja po metų, nuo to laiko, kada yra apdorojamos. Mūsų šaliai jos tiekiamos aromatizuotos, tad įsigyti natūraliai kvepiančią, pakankamai šviežią arbatą galima tik tam tikrose tokiomis arbatomis prekiaujančiose parduotuvėlėse”, - sakė Ieva.
Arbatos Poveikis Žmogaus Organizmui
Moksliškai įrodyta, kad arbata skatina, stimuliuoja žmogaus protinius sugebėjimus. Šis poveikis atsiranda dėl jos sudėtyje esančio kofeino. Išgėrus arbatos, kraujyje padidėja kofeino koncentracija, jos lygis esti toks pat, kaip ir išgėrus kavos, tačiau stimuliuojantis poveikis yra visiškai skirtingas. Arbatoje esantis kofeinas veikia ilgiau ir lėčiau, jis stimuliuoja centrinę nervų sistemą. Tuo tarpu kofeinas, esantis kavoje, veikia trumpiau, aktyvina širdies darbą ir gali šiek tiek dirginti. Arbatoje tūnančios rauginės medžiagos ramina skrandį ir žarnyną.
Apie arbatą galima pasakoti su pasigėrėjimu dar ilgai, bet geriausia - jos paragauti, išbandyti kuo įvairesnių rūšių bei skonių.
Matė Arbata
Matė arbata tradiciškai plikoma ne paprastuose puodeliuose, o iš mažo moliūgo pagamintame inde. Šis indas vadinamas kalabasa. Arbata gurkšnojama per šiaudelį - bambilją. Pats gėrimas - aitroko, karstelėjusio skonio su lengvai salsvu prieskoniu. Matė arbatą galima plikyti keletą kartų, o plikant pakartotinai gėrimas praranda savo kartumą, skonis tampa labiau subtilus.
Dar vienas svarbus matė arbatoje esantis elementas - cholinas, kurio reikia norint sureguliuoti cholesterino kiekį kraujyje ir normalizuoti kepenų funkciją. Tačiau pagrindinė medžiaga, dėl kurios taip vertinama matė arbata, yra mateinas. Jos poveikis - panašus kaip kofeino, tik be neigiamų šalutinių reiškinių: mateinas stimuliuoja, tačiau nesukelia nervinio drebulio, padažnėjusio širdies plakimo, apatijos.
Matė arbata priskiriama tonizuojamųjų gėrimų kategorijai, ji stimuliuoja imuninę sistemą. Taisyklingai užplikius ir reguliariai vartojant matė, teigiamai veikiami kepenys, virškinamasis traktas, širdies ir endokrininės sistemos veikla, ir kiti gyvybiškai svarbūs organai. Beje, matė veikia ne tik stimuliuojamai, bet kartu ir raminamai, todėl rekomenduojama sergant neuroze, depresija, patiriant stiprų stresą.
Ši arbata kelia nuotaiką, normalizuoja psichoemocinę būklę, gerina miego kokybę, mažina nervingumą ir nerimą. Matė ypač rekomenduojama visų pirma tiems, kurių darbas susijęs su dideliais fiziniais krūviais. Taip pat šią arbatą patartina gerti dirbant intensyvų protinį darbą, patiriant nervinę įtampą ir stresą, sergant depresija, nusilpus imunitetui, visiems, gyvenantiems aktyvų gyvenimo būdą, stiprinant organizmą po ligų.
Arbata labai tinka vegetarams, besilaikantiems dietos, dirbantiems kenksmingomis sąlygomis, tiems, kurių mityba nesubalansuota, nereguliari.
Šilkmedžio Arbata
Sveika mityba besidomintieji specializuotose parduotuvėse nepraleidžia progos įsigyti džiovintų šilkmedžio uogų, atvežtų iš Rytų šalių. Šviesios arba tamsios uogos, forma primenančios avietes, turi daug vitaminų ir mineralų, be to, nors labai saldžios, tinka ir diabetikams.
Kinijoje vertinami ir šilkmedžių (ypač baltųjų) lapai, jais gardinamos sriubos, troškiniai su įdaru. Plikoma ir arbata, kuri Rytų šalyse tradiciškai buvo naudojama uždegimams, peršalimo ligoms gydyti.
Arbata Pasaulyje
Arbata geriama įvairiausiais būdais visame pasaulyje. Skirtingos šalys turi savitas arbatos paruošimo ir gėrimo tradicijas. Štai keletas pavyzdžių:
- Japonija: "Matcha" - japoniška miltelių pavidalo žalioji arbata, vartojama per arbatos ceremonijas.
- Indija: Arbata "masala" ("arbata su prieskoniais") - verdama su indiškais prieskoniais.
- Argentina: Argentiniečiai pirmenybę teikia matei, geriamai be pieno ar cukraus.
- Didžioji Britanija: Popietinės arbatėlės tradicija su pienu ir cukrumi.
- Tailandas: Tajų arbata "cha yen" yra juodoji arbata su sutirštintu pienu ir ledu.
- Kinija: Kinai geria įvairiausias arbatas, formuojamas į rutuliukus arba plyteles.
- Tibetas: Tibetietiška sviestinė arbata "pho cha" gaminama iš arbatžolių, jako pieno, sviesto ir druskos.
- JAV: Saldi arbata su ledu yra amerikiečių energijos šaltinis.
- Honkongas: Tradicinė Honkongo arbata gaminama iš juodosios arbatos ir pieno (paprastai sutirštinto) ir geriama šalta.
- Taivanas: "Pearl milk tea", pasaulyje daugiau žinoma kaip "Bubble Tea", tai juodoji arbata su tapijokos rutuliukais, sutirštintu pienu ir sirupu arba medumi.
- Rusija: Rusų mėgstamiausia arbata - juodoji, ir kuo stipresnė.
- Mongolija: "Suutei tsai" - tradicinė mongoliška arbata, kuri yra ruošiama su pienu ir druska ir patiekiama negiliuose puodeliuose.
- Egiptas: Paprastai egiptiečiai visą dieną gurkšnoja nesaldžią juodąją arbatą.
- Turkija: Turkiška arbata paprastai plikoma naudojant specialų dvigubą arbatinuką.
Ulongo Arbata
Ulongo arbata, dar vadinama oolong arba ulun, yra ypatinga stambialapė arbata, pasižyminti vidutine fermentacija. Ulongo arbatos plantacijų galima rasti Fudziano aukštikalnėse, Ansi provincijoje ir Taivano saloje. Kitas ulongo arbatos pavadinimas yra Qingcha, kuris iš kinų kalbos verčiamas kaip „turkio“ arba „žaliai mėlyna“ arbata. Kinijoje ulongo arbata užima tarpinę vietą tarp juodosios ir žaliosios arbatos, apjungdama geriausias jų savybes. Juodosios arbatos fermentacija siekia 100 %, žaliosios - 10-12 %, o ulongo fermentacija svyruoja nuo 20 % iki 50 %.
Ulongo arbatos ypatumas - arbatos gamybai naudojama visa šakelė su pumpuru ir 1-4 lapeliais. Lapai turi būti visiškai išsiskleidę, sultingi ir ryškūs.
Svarbiausi ulongo arbatos gamybos etapai:
- Rankinis pumpurų ir lapelių rinkimas.
- Džiovinimas.
- Fermentacija.
- Pakartotinis džiovinimas.
Tikras ulongo arbatos produktas gaminamas iš sveikų ir vienodų lapų.
Arbatos Gėrimo Ceremonijos
Ypač gilios arbatos gėrimo tradicijos puoselėjamos Japonijoje, Kinijoje ir kitose Rytų šalyse. Tačiau nemažiau arbatą išpopuliarino anglų aristokratai: prie puodelio šio tauraus gėrimo būdavo žarstomi rafinuoti komplimentai, keičiamasi naujausiomis žiniomis ar paskalomis. Japonai arbatą apibūdina labai vaizdžiai ir išties filosofiškai. Jiems arbata - saikingas malonumas, unikali, bet nebrangi vertybė, kuklumas ir natūralumas, vaišingumas ir taikumas. Anglijoje arbatos popietės siejamos su maloniais pašnekesiais. Kitų kraštų žmonės arbatą vadina stebuklinguoju gėrimu, šildančiu sušalus ir gaivinančiu sušilus.
Arbatos gėrimo ceremonijos idėja paprasta: visa, kas supa žmogų, ir pats žmogus tarnauja vienam tikslui - vientisumui, grožiui, akimirkai, paprastumui. Čia svarbi kiekviena smulkmena. Ypatingas dėmesys skiriamas švarai, svarbus net užverdamo vandens garsas. Ceremonijos tikslas - apvalyti penkis jutimo organus nuo teršalų.
Kaip Plikyti Arbatą
Pats geriausias indas arbatai plikyti - porcelianinis. Vanduo turi būti minkštas, t.y. be chloro. Netinka šulinio, vandentiekio ar mineralinis vanduo. Geriausias - šaltinių, versmių, filtruotas vanduo.
Tradiciškai arbata plikoma taip: porceliano arbatinis 3-4 kartus perskalaujamas verdančiu vandeniu, kad įšiltų. Arbatžolių įberiama tiek šaukštelių, kiek puodelių bus geriama. Iškart užpilama karštu vandeniu. Priklausomai nuo arbatos rūšies, pilkite tik pusę arbatinuko (plikant žaliąją arbatą - ketvirtadalį ir mažiau). Arbatinuką ir snapelį uždenkite linine servetėle. Kai arbata prisitrauks (3-5 minutės), pripilkite arbatinuką vandens, bet ne iki viršaus.
Arbatos Ruošimas Kinišku Būdu (Guywan)
Arbatos ruošimas tradiciniame kiniškame inde guywan - pats paprasčiausias ir populiariausias būdas Kinijoje. Guywan - tai puodelis su dangteliu, dažnai ir su po apačia padedama lėkštele. Jame arbata plikoma ir iš jo geriama.
Paprasčiausias arbatos ruošimo būdas guywan - įdėti arbatžolių, užpilti karštu virintu vandeniu, leisti pritraukti, pamaišyti ir gerti pro siaurą plyšį tarp puodelio ir truputėlį pakreipto dangtelio.
Arbatos Nauda
Žalioji arbata yra vienas populiariausių sveikatai naudingų gėrimų pasaulyje. Abi žaliosios arbatos rūšys yra naudingos, tačiau jų poveikis gali skirtis priklausomai nuo vartojimo būdo. Karšta arbata pasižymi didesniu antioksidantų kiekiu ir gali padėti virškinimui, o šalta arbata yra gaivesnė ir išlaiko daugiau vitamino C. Geriausias pasirinkimas priklauso nuo jūsų poreikių ir gyvenimo būdo.