pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Kaip užšaldyti silkę: patarimai ir gudrybės

Silkė - maža, riebi žuvis, randama visame pasaulyje ir ruošiama įvairiais būdais: marinuojama, valgoma žalia, kepama ant grotelių, garinama, troškinama arba kepta. Ji nėra tokio stipraus skonio kaip lašiša, tačiau ir ne tokia švelni kaip menkė, o dydžiu gerokai mažesnė už abu šiuos pavyzdžius. Tai itin universali žuvis, vertinama dėl savo mažo dydžio, tvirtos ir švelnios mėsos bei gebėjimo būti paruošta įvairiais būdais.

Dabar visi žinome, kad žuvies įtraukimas į mūsų mitybą yra labai naudingas sveikatai, tačiau silkė laikoma ypač sveiku pasirinkimu. Tai daugiausia dėl to, kad ji yra puikus vitamino D šaltinis. Iš tiesų, silkėje yra daug daugiau vitamino D nei beveik bet kuriame kitame maisto produkte.

Kaip pasirinkti tikrai gerą silkę?

Pirmiausia, užšaldymo procesas turi didelę reikšmę. Silkė užšaldoma iš karto po pagavimo, o žuvys yra klojamos į blokus, todėl įlenkimai ant žuvies kūno gali būti kokybės ženklas. Šie įlenkimai atsiranda dėl šviežiai pagautų žuvų spaudimo viena į kitą užšaldant jas tankiu bloku.

Kitas svarbus kokybės rodiklis yra riebalų kiekis. Riebesnė silkė, kaip pavyzdžiui, Ramiojo vandenyno silkė, turi švelnesnę ir sultingesnę mėsą. Kuo daugiau riebalų, tuo silkė bus švelnesnė ir skanesnė.

Svarbu taip pat patikrinti žuvies pasą - ženklinimą, kuris nurodo žuvies pavadinimą, pagavimo vietą ir galiojimo laikotarpį. Perkant šaldytą silkę, įsidėmėkite kelias taisykles: stenkitės nepirkti žuvų, kurių svoris mažesnis nei 350 g. Oda turi būti sveika, o akys - neapdulkėjusios ir neįsileidusios. Pasižiūrėkite į silkės nugarą iš viršaus: kuo platesnė nugara, tuo skanesnė žuvis.

Kaip teisingai paruošti ir užšaldyti silkę?

Kokybišką silkę, be konservantų, geriausia laikyti neilgai. Ją arba reikia suvalgyti tą pačią dieną, arba užšaldyti, nes silkė gerai atlaiko vieną greito užšaldymo ir lėto atitirpinimo ciklą. Kita alternatyva - išskrosti į filė, pridėti šiek tiek svogūno ir augalinio aliejaus, tada sudėti į stiklainius ir laikyti šaldytuve. Atidarius, marinuota silkė šaldytuve gali būti laikoma apie tris mėnesius. Rūkyta silkė, supakuota į konservus, gali būti laikoma lentynoje iki galiojimo termino pabaigos, tačiau atidarius ją geriausia laikyti šaldytuve iki vartojimo.

Jei ketinama žuvį užšaldyti šaldiklyje

Jei ketinama žuvį užšaldyti šaldiklyje, būtina apsispręsti, kokiu būdu žuvis bus užšaldoma. Yra daugybė puikių žuvies patiekalų, kuriuos galite gaminti ir kartu su žuvų galvutėmis, pelekais, griaučiais ir kitomis žuvų dalimis. Vis dėlto dauguma žmonių renkasi šaldyti filė. Daug diskusijų kyla dėl žuvies odos ar žvynų pašalinimo iš filė. Yra patariama kietesnių žuvų odą pašalinti, o štai minkštesnių, žuvų, kurių mėsa yra švelnesnė, pavyzdžiui, upėtakis ir lašiša, odą galima palikti prieš šaldant. Jei žadate palikti žuvies odą, būtinai pašalinkite žvynus didesniu peiliu.

Viską, ką užšaldysite, nuvalykite šaltu, tekančiu vandeniu ir nusausinkite. Per perteklinė filė drėgmė sandarinant gali sukelti problemų. Perteklinė drėgmė taip pat padidins tikimybę, kad filė šaldiklyje suges. Išimkite žuvį iš parduotuvės pakuotės. Nuplaukite ją po šaltu vandeniu.

Pakuodami žuvį į šaldiklį, rūšiuokite žuvies filė į patiekalo, kurį ketinate iš šios žuvies gaminti, dydžio porcijas. Tokiu būdu sušaldysite tik tiek, kiek planuojate suvalgyti per vieną kartą. Niekada neužšaldykite anksčiau užšaldytos žuvies, nes tai garantuos žuvies gedimą.

Filė galima užšaldyti vakuume uždarytame maišelyje - taip bus įsitikinta, jog pro vaakumo maišelį nepateks oras iš šaldiklio ertmės. Atminkite, kad oras yra jūsų priešas. Bet koks oras, kuris pasieks jūsų užšaldytas žuvis, jas privers gesti. Taigi, jūs turite užkirsti kelią oro sąlyčiui su žuvimi, užsandarindami ją vakuumu ar sandariai suvyniodami.

Jei nuspręsite neužšaldyti žuvies vakuuminiu būdu, žuvį galite ,,glazūruoti“ ledu panardinę ją į šaltą vandenį ir tą žuvį uždėję ant skardos, esančios šaldiklyje. Leiskite šiam vandeniui kiek užšalti, tada pakartokite procesą dar kelis kartus, kad ant žuvies pasidarytų kelių centimetrų storio ledo glazūra. Tada taip užšaldytą žuvį galite įdėti į plastikinį maišelį ir įdėti į šaldiklį laikyti.

Jei naudojate plastikinius apvalkalus ar užtrauktukus su užtrauktuku, darykite viską, kad įsitikintumėte, jog juose nėra skylių, pro kurias galėtų patekti oras. Įsitikinkite, kad šaldiklis yra nustatytas šalčiausiame lygyje, kad žuvys būtų kuo greičiau užšaldytos. Tinkamai užšaldyta žuvis šviežumą išlaikys metus ar ilgiau.

Išėmus atšaldytą žuvį iš šaldiklio, reikia ją palaikyti kambario temperatūroje apie tris - keturias valandas tam, kad būtų galima iš juos ruošti patiekalus. Šaldyta žuvis yra tinkama daugeliui žuvies gamybos būdų. Ją galima troškinti, virti, kepti orkaitėje ar ant grotelių, taip pat garinti. Iš šaldytos žuvies galima gaminti žuvies kepsnius, suktinukus, kotletukus, virti sriubą.

Vis dėlto svarbiausia, prieš gaminant užšaldytą žuvį įsitikinti, jog ji nesugedo. Sugedusios žuvies kvapą išduoda aitrus, amoniaką primenantis kvapas.

Patarimai dėl maisto laikymo šaldytuve

  • Sumažinkite šaldytuvo temperatūrą. Kuo pilnesnis šaldytuvas, tuo temperatūra jame yra aukštesnė. Kad maisto produktai šaldytuve laikytųsi geriau, šventiniu laikotarpiu sumažinkite šaldytuvo temperatūrą. Ji neturėtų būti didesnė nei +5 ºC.
  • Prisiminkite dviejų valandų taisyklę. Kambario temperatūroje geriausiai dauginasi bakterijos. Todėl lietuviško papročio laikyti patiekalus ant stalo per vakarą ir net naktį, verčiau atsisakyti.
  • Kuo greičiau maistą atšaldykite. Kai nesuvalgytas maistas keliauja į šaldytuvą, labai svarbu, kad jis kuo greičiau atvėstų. Todėl jei liko nesuvalgytas visas puodas bulvių košės, sudėkite ją į kelias mažesnes dėžutes ar stiklainiukus. Į mažesnę tarą sudėtas maistas greičiau atšals ir ilgiau išliks šviežesnis bei gardesnis.
  • Neleiskite liestis žaliam ir termiškai apdorotam maistui. Kai į šaldytuvą krausite nuo šventinės vakarienės likusius patiekalus, būkite atidūs. Jei nenorite po švenčių susirgti nemaloniomis ligomis, venkite žalio ir termiškai neapdoroto maisto sąlyčio. Neapdorotus produktus, pavyzdžiui, žalią žuvį, netgi patariama laikyti supakuotą į dvigubą pakuotę.
  • Silkes suvalgykite kuo greičiau. Jei jūsų silkė buvo fasuotoje pakuotėje, atidarę ją, suvalgykite kuo greičiau. Į lėkštę padėta silkė gali pakeisti spalvą, kvapą ir skonį. Tačiau marinuotą, uždengtame indelyje marinatu apsemtą silkę, galima laikyti iki savaitės.

Ramiojo vandenyno ir Atlanto silkės

Ramiojo vandenyno ir Atlanto silkės yra dvi populiariausios silkių rūšys, dažnai pasitaikančios mūsų parduotuvių lentynose. Nors abi žuvys priklauso tai pačiai šeimai, jos turi keletą svarbių skirtumų. Pirmiausia, dydis yra esminis skirtumas. Ramiojo vandenyno silkė yra gerokai didesnė už Atlanto. Jos ilgis gali siekti iki 50 cm, o svoris - 500-600 g, tuo tarpu Atlanto silkė paprastai pasiekia tik 25 cm ilgį ir sveria iki 350 g. Dėl savo dydžio Ramiojo vandenyno silkė turi ir tamsesnę mėsą, kuri yra riebesnė, todėl šiai žuviai būdingas švelnesnis ir sultingesnis skonis.

Kitas svarbus skirtumas - jodo kiekis. Ramiojo vandenyno silkės mėsoje yra daugiau jodo, todėl ji yra naudinga tiems, kurie siekia papildyti šį mikroelementą savo mityboje. Be to, šios žuvys gaudomos skirtingose vietose. Ramiojo vandenyno silkė paprastai žvejojama Beringo jūroje, ypač Olyutoro įlankoje, o Atlanto silkė - Barenco jūroje, kur dominuoja norvegiška populiacija.

Visi šie skirtumai lemia ir jų išvaizdą: Ramiojo vandenyno silkė yra didesnė ir turi aukštesnę nugarą, todėl lengvai atskiriama nuo Atlanto silkių, kurios yra smulkesnės ir turi mažesnį kūną.

Apibendrinant, silkė yra universali ir maistinga žuvis, kurią galima paruošti įvairiais būdais. Tinkamai užšaldant ir laikant, silkė gali išlikti skani ir šviežia ilgą laiką.