Nuo vaikystės meškerės iš rankų nepaleidžiantis šiaulietis Rolandas Kuprys nebepamena, kada žmonai parvežė pagautą žuvį. Šiandienos žvejų devizas „Pagavai - paleisk“ jam idealiai tinka. Nes didžiausias troškimas - pamatyti, kokia žuvis užkibo, pasigalynėti su ja. O toliau - nebeįdomu.
Žvejybos kultūra Lietuvoje
Nuolat besisukantis tarp žvejų, mėgstantis gaudyti žuvį ne komerciniuose vandens telkiniuose, o tik laukinėje gamtoje Rolandas džiaugiasi, kaip pasikeitė žvejybos kultūra Lietuvoje. Jei seniau paežerės būdavo nusėtos šiukšlėmis, dabar žvejai tapo tvarkingi - surenka ne tik savo, bet ir svetimų niekadėjų šiukšles. Pasikeitė ir prieš kokius 20 metų buvusi gėdinga situacija, kai, atsidarius sienoms, lietuvaičiai vogdavo iš švedų, norvegų žvejybos namelių viską, ko nebuvo Lietuvoje, ir gabendavo čia parduoti.
Kitas pokytis žvejyboje - jei seniau būdavo svarbu parvežti namo visas sugautas žuvis, nes juk už žvejybą sumokėta, tai dabar dauguma laikosi principo „Pagavai - paleisk“. Nes juk svarbiausia žvejyboje - ne maisto namo parvežti, žmonai darbo iki vidurnakčio užkrauti, bet pailsėti, pasigalynėti su gamta. Rolandas dalijasi, kad dabar net populiarėja tokie žvejybos įrankiai, kuriais ne išsyk pagauni žuvį, bet kuo ilgiau galynėjiesi su ja, suteiki galimybę jai pabėgti.
„Svarbiausia juk pats procesas, o ne rezultatas. Man svarbiausia azartas, pamatyti žuvį, pasidžiaugti, kokia užkibo. Svarbiausia - kova tarp vyro ir gamtos. O tada, kai pamatei, jau nebeįdomu. Nori kitos“, - šypsosi, pridurdamas, kad žmogus be hobio - ne žmogus.
Žvejybos nameliai
Tačiau vieno dalyko Šiaulių apylinkėse labai pasigendama. Europos šalyse prie vandens telkinių labai populiarūs žvejybos nameliai, kuriuos laisvalaikiu išsinuomoja šeimos. Kol vyras žvejoja, žmona su vaikais ilsisi gamtoje, pramogauja, kiaušinienę kepa. Kaimyninėje Latvijoje, Tervetėje, valstybinio ežero pakrantėje, tokie nameliai nuomojami, bet Lietuva dar atsilieka. „Tai būtų Šiaulių Eldoradas - įžuvintas ežeras ir nuomojami nameliai. Labai daug žmonių nameliuose ilsėtųsi, bet kažkodėl niekas to nesugalvoja, tuo neužsiima. Kaimo turizmui daug ES pinigų skirta, bet jie kažkur ne ten iškeliavo. Švedės ežeras tam labai tiktų“, - svarsto vyras.
Lietuvos bėda - ūdros
Nors per gyvenimą Rolandas matė daug laidų apie žvejybą, perskaitė knygų, straipsnių, sako, kad ne informacija, o tik patirtis leido jam tapti profesionaliu žveju. Visos žinios - tik iš praktikos, eksperimentų, kūrybiškų bandymų. Ir jam dabar labai apmaudu, kodėl Lietuvoje niekas nekovoja su didele bėda - ūdromis. Nes šie žvėriukai - tikras prakeikimas. Gaudo tik stambias žuvis, per žiemą ištisus vandens telkinius „išvalo“.
Pasak žvejo, ūdra atsiveda kokius 5-7 palikuonis, o vienam nardančiam žvėreliui per parą reikia 5 kilogramų žuvies. „Ūdra - legalus žvejys. Čia baisi šalies bėda, niekas ūdrų negaudo. Žmonėms atsibodo tvenkinius įžuvinti. Valstybė nesiima jokių priemonių, neįsivaizduoja, kokią ūdros daro žalą. Ne žvejai žuvis išgaudo, o ūdros, kurios neturi gamtoje nė vieno priešo. Po žiemos net karpių priveisti tvenkiniai būna tušti“, - apmaudžiai kalba žvejys.
Verslinė žvejyba Kuršių mariose
Nors visą laiką kalbėta apie verslinės žvejybos Kuršių mariose uždraudimą, galų gale nuspręsta ją tik apriboti. Bet žvejai verslininkai nesidžiaugia: trečdaliu sumažinus žvejybą daugelis jų neišsilaikys. Gamtos tyrimų centro Žuvų ekologijos laboratorijos vadovas Linas Ložys neneigia, kad žvejybos Kuršių mariose klausimas yra sudėtingas ir nevienareikšmis. Viena vertus, žuvų išteklių būklė, pasak jo, nėra labai gera: yra ir pergaudymo, ir kitų negerų požymių.
Kita vertus, Lietuvai priklauso tik ketvirtadalis marių, o procesai vyksta visose Kuršių mariose. Norint pagerinti situaciją reikėtų riboti žvejybą visose mariose. Turime suprasti, kad Lietuvos marių pusėje nėra vien lietuviškos žuvys. Žuvys aktyviai migruoja nuolatos pirmyn-atgal ir tikrai sukasi ratu po marias. Žiemoja ten, kur giliau, - Rusijos pusėje. Kartais susidaro toks įspūdis, jog sprendimų priėmėjai pamiršta, kad ties Lietuvos siena marios nesibaigia. Jeigu mes vieni kažką darysime, tai žuvų išteklių būklė mūsų marių dalyje kažin ar ženkliau pasikeis. Beje, kai dar bendravome su rusais prieš karą, jie domėjosi mūsų ketinimais. Gali būti, kad tokiu atveju, jeigu mes uždrausime žvejybą, jie ją suintensyvintų.
Paklaustas, ar pastebėtas Kuršių mariose kokios nors rūšies žuvų kiekio mažėjimas, L. Ložys atsakė: "Vienareikšmiškai negera yra sterkų situacija. Ir žvejai mėgėjai pyksta, kad jų nepagauna. Situacija gana savotiška. Šių žuvų jauniklių mes matome nuolatos, kartais jų atskiros amžinės grupės būna gana gausios. Hipotezių yra kelios. Viena - tai vyksta dėl verslinės žvejybos gaudyklėmis. Žvejai iš gaudyklės žuvis išsikrato į valtį, nereikalingas paleidžia, tarp jų ir mažus sterkus, kurie yra labai lepūs, ypač vasarą, galbūt jie gali dėl to nugaišti. Kitas dalykas, šios pailgos, lėtokos žuvys gali būti lengvai pagaunamos kormoranų.
Kol neprasidėjo karas Ukrainoje, Lietuvos valdininkai ir mokslininkai susitikdavo su rusų atstovais ir aptardavo Kuršių marių eksploatavimo klausimus, vykdavo tarpvalstybinės derybos. "Mes jau kelerius metus sakydavome, kad sterkų išteklių būklė bloga, reikia mažinti jų gaudymo kvotas. O jie sako, kad jų tyrimai rodo, jog situacija jų marių dalyje yra puiki, kad nieko mažinti nereikia. Man asmeniškai kyla tam tikrų įtarimų, nes Rusijos verslininkai jau daug metų rodo labai stabilius sterkų laimikius ir tai lyg rodytų, kad ir populiacijos būklė yra nebloga. Gali būti, kad įmonėms nustatomas konkretus limitas, pvz., kažkokia konkreti įmonė gali sugauti 5 tonas sterkų. Paskui žiūrima, kaip ji išnaudojo tą limitą. Jeigu sugavo tik 3 tonas, tai kitais metais jai jau skiriamos 3 tonos. Galimas daiktas, todėl Rusijos žvejai parašo didesnį žuvų kiekį nei pagauna, o jei pavyksta sugauti daugiau, rašo mažiau, nes limitų viršyti taip pat negalima.
Baigiantis 2022-iesiems įregistruotas pakeistas Žuvininkystės įstatymas. Jame numatyta verslinę žvejybą Kuršių mariose ne riboti, o suteikti galimybę žvejams pasitraukti iš žvejybos verslo savo noru numatant jiems kompensacijas. "Netyla skambučiai. Žvejai labai nepatenkinti. Pikta, kad dar sakoma, jog taip daroma pagal mokslininkų rekomendacijas. Bet matome, kad jos yra gerokai papildytos ne mokslininkų. Šie rekomendavo, jeigu būtų mažinama žvejyba, tai daryti per trejus metus ir mokant kompensacijas. Jeigu tai būtų daroma pamažu, kasmet po 10 proc., stebint žuvų išteklių būklę, būtų logiška.
Mindaugas RIMEIKIS, Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovas Šitas aplinkos ministro įsakymas priekrantės žvejų neliečia. Buvo norima uždrausti verslinę žvejybą Baltijos jūros priekrantėje ir Kuršių mariose, bet mūsų vadovai nesugebėjo pagrįsti Europos Sąjungai (ES), dėl kokių priežasčių tai reikia daryti. Dabar jiems liko vienintelis dalykas, kurio nereikia derinti su ES, t. y. kalbėti apie išteklių reguliavimą. Mano galva, tai daroma todėl, kad jeigu reikės mokėti išeitines kompensacijas, jos būtų mažos.
Jaukai žuvims gaudyti
Draugas gyrėsi vasaros sezoną atžvejojęs su Baltarusiškais jaukais. Kaina Lietuvoje 2 lt.- 1 kg. Jaukas turi kai kurių priedų: kaip pieno miltelių, melasos... Aišku tai ne varžybinis jaukas, bet savai žvejybai, kainos ir kokybės santykiu sakė nenusivylė. Kitam sezonui užprašiau 20 kg. pabandymui, jei bus galimybė žadėjo parūpint, pažiūrėsiu ar verti dėmesio .
Žieminis SENSAS jaukas yra 3 tipų: paruoštas naudoti (šlapias, skirtas daugeliui rūšių žuvių), sausas (kuojoms) ir granuliuotas (karšiams). Šlapias man nepatiko - susigumuliavęs, sunkiai skyla.
Dirbtiniai guminiai masalai
Neperseniausiai musu zukles prekiu rinkoje pasirode guminiai masalai turintys kvapa, skoni. Kai kurie ju labai naturaliai imituoja gamtoje esanti gyvi. Spiningo meistrai jau gali pasididziuoti siais masalais. Jiems kaip atkirti masalus istobulino ir pludines meskeres atstovai. Neperseniausiai vitrinose pamaciau labai idomiai atrodanciu slieku, muses lervu ir uodo truklio lervu imitaciju.
Berkley firma jau seniai pagamino guminukus primenancius taip vadinama "motyliu", kuris ne tik savo isvaizda, bet ir skoniu bei kvapu vilioja zuvi. Smagu, kad ir rusu kompanija "ALBU.MIR" pagamino panasius masalus. Is pirmo zvilgsnio jie gana naturaliai savo isvaizda primena "tikruosius", drysciau teigti, jog muses lervos imitacija tiesiog pribloskianti.
Bemasalinės avižėlės
Pastaruoju metu susidomėjimas žiemą avižėlėmis be masalo arba bemasalinėmis avižėlėmis auga kaip ant mielių. Pavadinimas „bemasalinės avižėlės“ galbūt ne visai atspindi tokių masalų reikšmę. Juk faktiškai avižėlė ir yra masalas, o tai, ką kabiname ant jos kabliuko - įvairūs pagardai, papildomi viliokliai.
Avižėlės, o taip pat ir bemasalinės avižėlės, būna pačių įvairiausių formų, jos gaminamos iš švino, volframo ar kitokių sunkiųjų metalų lydinių, skiriasi dydžiu bei svoriu. Visa tai reiškia, kad meškeriotojui virpinant šiuos masalus, jie vandenyje judės vis kitaip. Reikėtų pabrėžti, kad avižėlių virpesiai ir (ar) judesiai priklauso ne tik nuo minėtų parametrų, tačiau ir nuo žvejo išmonės - meškeriotojas gali gerokai pakoreguoti šitų vilioklių judėjimo amplitudę, virpesių dažnį, bendrą animaciją ir pan.
Kiekvienas žūklės būdas, lyginant su kitais, turi savo privalumų ir trūkumų. Todėl jus šiek tiek nuvilsiu - jei norite pagauti daug, šitoks žūklės būdas pasiteisins ne visada. Tačiau tikrai bus puikus tuomet, kai žuvys yra aktyvios arba jų aktyvumas bent vidutinis. Tokia žūklė pranašesnė už labiau įprastinį gaudymą avižėlėmis su „matiliais“ ant kabliuko jau vien tuo, kad sugaištama mažiau laiko maunant uodo trūklio lervas. Ant bemasalinių avižėlių gerokai dažniau kimba didesnės žuvys.
Apie pačią meškerėlę nedaug ką galiu pasakyti - ji turi būti lengva, trumpa ir patogi, kad žvejo rankos judesiai kiek galima tiksliau persiduotų valui, o po to ir masalui. Labai svarbi tokios meškerėlės dalis yra sargelis. Geriausia, kuomet einantis per sargelį valas turi bent tris lietimosi taškus. Reikia turėti bent keletą skirtingo jautrumo sargelių. Parduotuvėse parduodami netgi iš pirmo žvilgsnio vienodi sargeliai neretai būna vis kitokio jautrumo. Jie turi būti tokios formos, kad palaipsniui siaurėtų smaigalio link.
Apie avižėlių kibumą yra dvi nuomonės, nes oponentai nesutaria dėl vieno esminio dalyko - koks turi būti masalas - ar maksimaliai sunkus lyginant su jo apimtimi, ar lengvesnis. Volframiniai masalai yra sunkesni už švininius, tad jie po vandeniu dažniau dirba taip, kaip juos priverčia dirbti pats meškeriotojas. Švininės avižėlės, jei taip galima išsireikšti, žaismingesnės, kadangi jų forma labiau turi įtakos savitam žaidimo braižui. Tokias geriau naudoti iki 5 m gelmėje stovinčiame vandenyje.
Rusai naudoja netgi bemasalines avižėles, kurias daro iš plastiko, siūlų, kuriuos nulakuoja, dar kitokių medžiagų, paprastai lengvesnių už metalą. Todėl čia tas pats variantas, kaip ir su sargeliais - reikia turėti įvairiausių avižėlių, kurios tinkamos tokiam gaudymo būdui. Pagal formą sunku pasakyti, kokios avižėlės tinkamiausios gaudyti vienas ar kitas žuvis, ar yra visiškai nieko vertos. Irgi dažnos mūsų žvejų tarpe lašo formos avižėlės skęsdamos lengvai linguoja.
Labai įdomios ir geros tokioje žūklėje yra apvalios nušlifuotais kampais (tartum deimančiukai) bemasalinės avižėlės. Jos pastaruoju metu itin paklausios, nes puikiai užsirekomendavo žvejojant dideliuose gyliuose. Šitokios avižėlės geba laužti šviesos spindulius ir todėl žuvys jas gerai mato.
Paprastai patyręs avižėlininkas turi bent penkių rūšių sargelius, kuriuos pritaiko pagal gaudomų žuvų rūšis, žvynuotųjų požiūrį į avižėlių animaciją, svorį ir pan. Patys geriausi sargeliai yra lavsaniniai arba padaryti iš labai plono spyruoklinio metalo. Jie turi būti tokios formos, kad palaipsniui siaurėtų smaigalio link. Dar geriau, jei ir plonėtų.
Pačios geriausios gaudymui be masalo yra juodos spalvos avižėlės. Neblogi yra ir „apmusiję“ vario, švino spalvos masalai. Tačiau išbrokuoti baltų blizgančių ar auksu tviskančių taip pat nederėtų.
Tam tikromis sąlygomis šios grupės bemasalinės avižėlės net labai pasiteisina. Pavyzdžiui, moliuskų imitacijas labiau mėgsta karšiai, o gaudant seklumose tarp žolių su „lašalų lervomis“ galima tikėtis kuojų kibimo. Prie bemasalinių avižėlių priskiriamos „ožkos“ ir „velniukai“. Pastarųjų nepainiokite su pas mus plačiai naudojamais „velniais“. Nemažą dėmesį skiriu ir įvairiems avižėlių papuošimams, kurie dalinai kompensuoja uodo trūklio lervų trūkumą.
Jei kalbėtume apie tuos papildomus „papuošimus“ ant kabliukų, tuomet sakyčiau, kad žiemą aktualiausios yra šešios jų spalvos. Pagrindinės būtų raudona, balta ir juoda, mažiau naudojamos - geltona bei ruda, rečiausiai - žalia. Raudona, kaip ir geltona spalva, yra pati mėgstamiausia ešerių. Balta labiausiai patinka karšiams. Baltą karoliuką derinant su geltonu galima tikėtis geresnio kuojų, o juodą su baltu - plakių kibimo.
Verslinės žūklės draudimas
Kovo 15 dieną, keturiasdešimt Seimo narių, išgirdę meškeriotojų pagalbos šauksmą ir įsigilinę į problemą bei verslinės žūklės mokesčių ir deklaravimo subtilybes, registravo verslinės žūklės draudimo pataisas.
- Drausti verslinę žvejybą ežeruose ir upėse!
- Drausti verslinę žvejybą Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje!
Įstatymas numato, kad ežeruose verslinė žvejyba privalo pasitraukti iki 2022 m. liepos mėnesio, o Kuršių mariose bei priekrantėje palaipsniui iki 2024 metų. Toks laikotarpis nustatytas dėl verslinės žvejybos įmonių projektinių įsipareigojimų. Verta paminėti, kad Verslininkų sugaunama žuvis tesudaro apie 4 procentus visos Lietuvoje parduodamos žuvies ir tik iki 1 procento žuvies sugaunama vidaus vandenyse.
Matydami didelį pramoginių straipsnių antplūdį siekiant apginti verslinę žūklę, norime atkreipti dėmesį, kad šiuose straipsniuose neminimi faktai, o tik išvedžiojimai. Versline žvejyba Kuršių mariose 2019 metų duomenimis užsiėmė 47 įmonės, kuriose dirbo 140 žmonių. Visos įmonės bendrai sumokėjo iš viso tik 238 tūkstančius EUR mokesčių - čia jau įskaičiuoti ir PVM su pelno bei nuo darbuotojų algų mokami GPM bei SoDros mokesčiai. Tuo metu per 2019 metus žvejai mėgėjai nupirko beveik 380 tūkstančių įvairių žvejybos leidimų, už juos sumokėdami per 1,66 milijonų EUR mokesčių. Nors po jų žvejybos žuvies beveik nelieka - katastrofišką žuvų kiekio Kuršių mariose mažėjimą rodo Aplinkos ministerijos užsakyti tyrimai.
Argumentai, kad uždraudus žvejybą Kuršių mariose rusai savo pusėje pasididins kvotas ir išgaudys žuvis neturi jokio realaus pagrindo. Pastaraisiais metais rusų žvejai savo kvotų nepasiekia. Tačiau svarbiausias argumentas yra tai, kad mūsų Kuršių marių pusė yra dalis didžiulio žuvų migracijos kelio tarp Baltijos jūros ir Lietuvos upių baseinų, kuri dabar yra tankiai užtverta verslininkų tinklais.
Visi skaičiai rodo, kad yra tik vienas kelias - Lietuva turi tapti rekreacinės žūklės šalimi. Verslinė žūklė nėra tvarus verslas - jis niokoja mūsų visų bendrus gamtos resursus praktiškai nesukurdamas jokios didesnės pridėtinės vertės mūsų šaliai ir jos piliečiams.
Pagal žvejų klubų ir asociacijų kreipimąsi:
- Asociacija “Lašišos dienoraštis”
- Asociacija “Klaipėdos rajono žvejai”
- Žvejybinių katerių asociacija
- Motorinių jachtų asociacija
- Asociacija “Dugninė meškerė”
- Lietuvos muselininkų asociacija
- Asociacija “Spudleris”
- Asociacija “Tarpūnas”
- Lietuvos fiderio asociacija
- Lietuvos karpininkų asociacija
- Asociacija “Vokės bendruomenė”
- Asociacija “Žvirblių pieva”
- Asociacija “Trolling.lt”
- Elektrėnų savivaldybėje veikiančių NVO asociacija
- Povandeninės žūklės ir laisvojo nardymo asociacijų federacija
- Laisvojo nardymo ir povandeninės žūklės asociacija “Vienu įkvėpimu”
- Asociacija “Gelmės valdovai”
- Gyvūnų apsaugos ir gerovės asociacija
- Asociacija “Mano miestas Klaipėda”
- Asociacija “Buriavimo vystymo centras”
- Sportinės žūklės asociacija “Tucas”
- Dugninės meškerės metodo asociacija
- Lietuvos spiningautojų lyga
- Lietuvos sportinės žūklės federacija
- Lietuvos meškeriotojų sąjunga
- Žvejų klubas “Raudona žuvis”
- Sportinės žūklės klubas “Utenis”
- Suvalkijos muselininkų klubas
- Žūklės sporto klubas “Salmo Kaunas”
- Žvejų klubas “Žvejo tribūna”
- Žvejų klubas “Galvakablis”
- Kauno žūklės klubas “Plėšrūnai”
- Žvejų klubas “Elektrėnų tritonas”
- Sportinės ir mėgėjiškos žūklės klubas „Anykščių žvejų lyga”
- Alytaus sportinės Žūklės klubas “Taparas”
- Vilniaus beisbolo klubas “Vanagai”
- Žvejų klubas “Tironas”
- Žvejų klubas “Beržtalis”
- Žūklės klubas “Lures LT”
- Klaipėdos muselinės meškerės klubas “Verpetas”
- Žvejų klubas “Spiningavimas LT”
- Žvejų klubas “ŽVEJYS.LT”
- Povandeninės žūklės ir nardymo aistruolių klubas “NERIAM”
- Povandeninės medžioklės klubas “Nasrai”
- Povandeninės medžioklės klubas “Taikliai”
- Ukmergės karpininkų klubas
- Karpininkų klubas “Sūduva”
- Žūklės klubas “FWS”
Statistika
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Verslinės žvejybos įmonių skaičius Kuršių mariose (2019 m.) | 47 |
| Dirbančiųjų skaičius (2019 m.) | 140 |
| Sumokėta mokesčių (2019 m.) | 238 tūkst. EUR |
| Žvejų mėgėjų įsigyti leidimai (2019 m.) | 380 tūkst. |
| Žvejų mėgėjų sumokėta mokesčių (2019 m.) | 1,66 mln. EUR |