Egzistuoja daugybė jūrinių sraigių rūšių, iš kurių nemažai yra vertinamos kaip gurmaniškas delikatesas. Nors Lietuvoje jūrinių sraigių jau galima be didelio vargo įsigyti iš egzotiškų maisto produktų tiekėjų ar netgi kartais užtikti prekybos centruose, paragauti paruoštų patiekalų iš sraigių pavyks vos keliuose sostinės restoranuose.

Jūrinių Sraigių Paruošimas

Šių sraigių namukas dailiai susisukęs į pailgą spiralę. Jų dydis gali būti nuo kelių milimetrų iki beveik metro. Sraigės paprastai renkamos pakrantėse atoslūgio metu arba žvejojamos sukurpiant spąstus ir įdedant į juos jauko. Jūrines sraiges galima ne tik virti, bet ir marinuoti, konservuoti ar šaldyti.

Renkantis sraiges patiekalui, labai svarbu įsitikinti, ar jos šviežios. Kaip ir moliuskai, sraigės turėtų būti gyvos - vos prisilietus slėptis savo namelyje. Gyvas sraiges vertėtų kruopščiai nuplauti ir bent pusvalandį pamirkyti gerai pasūdytame vandenyje. Prieš dedant į patiekalus, jūrines sraiges visuomet reikia apvirti.

Verdant patartina pasūdyti vandenį ir pridėti į jį mėgstamų žolelių, prieskonių. Taip pat sraiges galima virti sultinyje. Virimo laikas - apie 10-14 minučių, priklausomai nuo sraigių dydžio (didesnes reikėtų virti keliomis minutėmis ilgiau). Jeigu tiekėjas pristatė didelį kiekį sraigių ir matote, jog vienos vakarienės metu visų įveikti nepavyks, sraiges užšaldykite. Tokiu atveju virti užteks 7 minutes. Atvėsusias sraiges rekomenduočiau padalyti porcijomis, supakuoti ir užšaldyti.

Jūrinės sraigės pasižymi delikačiu, kiek sūrstelėjančiu skoniu. Virtos sraigės taip pat gali būti puiki sudedamoji dalis ruošiant salotas, itališką pastą, gardinant sriubas ar troškinius, įdarant virtinukus.

Sraigių Valgymas Restorane

Gerame restorane ant stalo visuomet yra viskas, ko gali prireikti klientui: krosnelė reikiamai sraigių keptuvėlės temperatūrai palaikyti, žnyplės, kuriomis suimamas kiautas ir laikomas kiauryme į viršų, ir šakutė (arba šaukštas) sraigėms valgyti. Sraigė iš kiauto išimama žnyplėmis ir tuoj pat valgoma, po to iš kiauto išsiurbiamas prieskoninis sviestas. Sviestu taip pat galima pašlakstyti prancūziško batono arba paprastos baltos duonos riekelę.

Taip pat galima sraigės minkštimą padėti į lėkštę, palaistyti prieskoniniu sviestu iš kiauto ir suvalgyti sraigę šaukštu. Dar paprasčiau, kai sraigės patiekiamos molinėje keptuvėlėje (paprastai taip ir daroma), kurios įdubėlėse jos guli svieste jau išdarinėtos. Šiuo atveju jų minkštimas paprasčiausiai smeigiamas šakute ir dedamas į burną.

Sraigių Rūšys ir Kilmė

Lietuvoje užaugintos sraigės gabenamos į vakarus ir tikrai palankiai vertinamos. Tačiau, jei lietuviai restorane užsisako sraigių, kažkodėl mieliau renkasi užaugintas Burgundijoje. Man be galo smagu įsivaizduoti, kaip didelė mašina lietuviškas sraiges pirmiausia nuveža į Prancūzija, o po to tas pačias (neva importines) vėl atveža atgal, kad įtiktų lietuvio skoniui.

Mokame už jas daugiau, nes manome, kad tai - „Made in France“ arba „Made in Italy“. O italai, šveicarai ar prancūzai Lietuvoje užaugintas sraiges superka ir moka aukščiausią kainą bei labai jas vertina.

Prancūzijoje populiarios yra dviejų rūšių sraigės - vynuoginės (pranc., escargot des vinges., lot., Helix pomatia) ir „petit gris“ (liet. „mažos pilkosios“., lot. Cornu aspersum). Pirmąją rūšį augina Centrinės ir Rytų Europos, tame tarpe ir Lietuvos verslininkai. Šios sraigės plačiai auginamos ir šiaurinėje Prancūzijos dalyje. Tuo tarpu „petit gris“ rūšiai reikalingas šiltesnis klimatas, todėl jos puikiai prisitaikiusios prie pietinės Prancūzijos klimato. Šiomis sraigėmis prancūzus taip pat aprūpina ir kitos pietų Europos šalys. Visoje Prancūzijoje galima įsigyti abiejų rūšių gyvų, konservuotų ar šaldytų sraigių. Tačiau labiausiai vertinamos yra gyvos, gamtoje surinktos (ne fermoje užaugintos) sraigės.

Nuo seno žinoma, kad geriausios jos būna rudens pabaigoje, kuomet prikaupusios atsargų žiemai, užsisandarina savo kiaute.

Sraigių Ruošimo Receptas

Kad kokybiškai paruošti sraigių patiekalą (iš gyvų sraigių), pirmiausia reikia leisti išsivalyti joms vidurius - 3-4 dienom palikti vėdinamoje dėžutėje be maisto. Po to sraiges reikia sudėti į verdantį vandenį ir virti apie 30 min. Kai išvirs, specialia šakute jas reikia išimti iš kiauto, nukirpti vidurius ir filė dar virti apie 3,5 val. sultinyje, pagardintame baltu sausuoju vynu, česnakais, druska bei daugybe kitų prieskonių (geriausiai Provanso žolės bei petražolės). Kiautus reikia labai gerai išplauti ir pavirti kitame puode, kad dezinfekuotųsi.

Sraigių Įdaro Receptas

35-40 didesnių sraigių įdarui pagaminti reikės:

• 5 nedidelių česnako skiltelių
• 2 g druskos
• Žiupsnio maltų juodųjų pipirų
• 200 g natūralaus sviesto
• 50 g šviežių petražolių
• Citrinos

Sviestą palikite kambario temperatūroje, kad šiek tiek suminkštėtų. Nuvalykite česnakus ir kartu su druska sutrinkite iki purios tyrės. Ypatingai smulkiai supjaustykite petražolių lapelius ir drauge su paruošta česnaku tyre bei žiupsniu maltų juodųjų pipirų viską sumaišykite su sviestu iki vientisos masės. Išvirusias sraiges sudėkite atgal į kiautus. Įlašinkite kelis lašus citrinos sulčių ir užtepkite paruoštos sviesto masės.

Taip paruoštas galite jas užsišaldyti arba iš karto pasigaminti ir valgyti. Įkaitinkite orkaitę iki 230 C laipsnių karščio. Sraiges išdėliokite specialiame inde, kad ištirpęs sviestas iš jų kepant neišbėgtų. Sraiges taip pat galite išdėlioti ant skardos užpiltos druska. Kepti reikia apie 10 min. Išėmę iš orkaitės leiskite neilgai atvėsti ir patiekite ant stalo su šviežiu prancūzišku batonu. Skanaus!

Sraigių Valgymo Istorija ir Tradicijos

Paprotys valgyti moliuskus liko iš tų laikų, kai pirmykštis žmogus, visą laiką stokodamas maisto, valgė viską: sėklas, šaknis, kirminus, vabzdžius, gyvates ir kita. Vystantis civilizacijai ir stiprėjant ūkiui, atsiradus žemdirbystei ir gyvulininkystei, mityba pamažu keitėsi, atsisakant kai kurių valgių ir produktų. Šiandien tik žemesnės civilizacijos šalyse tebevalgoma viskas.

Tokiose senos civilizacijos šalyse, kaip Kinija, kur nuolat nepakanka maisto gausiai tautai išmaitinti, taip pat stengiamasi sunaudoti viską, ką galima gauti iš gamtos, tiktai tie produktai įdomiai kulinariškai paruošiami. Išsivysčiusiose turtingose šalyse, kur maisto visiems užtenka, kai kurie valgiai išliko kaip kulinarinis paveldas. Jie egzotiški ne tiems, kas juos valgo, o svetimšaliams.

Jei Burgundija neprieina prie jūros ir neturi austrių, tai kokius moliuskus burgundams valgyti? Aišku, sraiges. Todėl šie moliuskai - vynuoginės sraigės - dar vadinami burgundiškomis sraigėmis. Iš tikrųjų burgundai yra didžiausi sraigių valgytojai. Niekas negali paaiškinti, kodėl taip atsitiko. Juk toli gražu ne visos kaimyninės tautos pamėgo moliuskus.

Kai Burgundijos kunigaikštystė tapo Prancūzijos dalimi, sraigių valgymo paprotys plito, tačiau ne visoje šalyje. Pajūrio gyventojams, turintiems didesnį skanumyną - austres, nebuvo reikalo mėgautis sraigėmis. Tad kai sakoma, kad prancūzai mėgsta sraiges, nėra tikslu - labiausiai jos mėgstamos vienoje Prancūzijos istorinėje srityje - Burgundijoje. Jos įėjo į vietinį folklorą, meną ir architektūrą, tapo burgundų virtuvės simboliu. Kaip prancūzų kultūros dalis šis paprotys plinta visame pasaulyje.

Nelengva suprasti, kas jį daugiau propaguoja - prancūzai ar patys užsieniečiai, dažnai aklai garbinantys prancūzų virtuvę. O gal didžiausias propaguotojas - komercinis suinteresuotumas? Žmonės vis artimiau bendrauja, atstumai lengviau įveikiami, žinomų valgių poreikis auga. Sraigių patiekalų atsirado ir Lietuvoje.

Įdomiausia, kad pas mus patiekiamos ne importuotos, bet vietinės sraigės. Enciklopedija teigia, kad vietinėmis jos tapo XVI amžiuje, kai buvo atgabentos iš Prancūzijos. Atgabeno tie, kas Prancūzijoje pripratę jas valgyti, norėjo gardžiuotis ir Lietuvoje - dvarininkai ir vienuoliai. Paleistos į dvarų ir vienuolynų parkus bei sodus, jos aklimatizavosi ir paplito.

Ypač daug prisiveisė, kai nebeliko dvarų ir vienuolynų, taigi nebeliko ir valgytojų. Lietuvių kaimiečiai, kaip rašė K. Donelaitis, visada baisėjosi tokiu ponišku maistu. Ir šiandien daugelio lietuvių širdys jo nepriima. Tačiau sraigės renkamos ir eksportuojamos. Jų reikia burgundams. Mat ten tiek jų suvalgoma, kad nebespėja priaugti. Net ir lietingą dieną, kai visos sraigės išlenda aikštėn, mažai beprirenkama. Juk valgo vietiniai, valgo ir turistai, norėdami pasidžiaugti burgundų virtuve.

Vyno Parinkimas prie Sraigių

Visiems sraigių mėgėjams labai svarbu prie jų tinkamai pasirinkti vyną. Kaip ir valgant austres, geriamas baltasis vynas. Tačiau labai kilmingo, subtilaus neverta rinktis, nes česnako, žolių ir padažų skonis bei aromatas nuslopins vyno subtilumą. Tinkamiausiu burgundai laiko jauną Bourgogne Aligote. Tai nesudėtingas, bet gyvas vynas.

Vengriški Sraigių Patiekalų Receptai

Sraigės Vengriškai

Paimkite vieną smulkiai supjaustytą svogūną ir 4 gabaliukus keptos supjaustytos kiaulienos. Užberkite arbatiniu šaukšteliu raudonųjų pipirų, truputį vandens ir virkite ant mažos ugnies 1O min. Įdėkite į tą puodą paruoštas sraiges (po pusę tuzino asmeniui), įberkite žiupsnelį druskos, įdėkite česnako galvutę, 1 supjaustytą pipirą ir 1 nuluptą pomidorą. Toliau virkite, kol pomidoras suminkštės. Patiekite su ryžiais, papuoškite petražolėmis.

Sraigių Sriuba

• 100 sraigių
• 1 česnako galvutė
• 150 g trupintų džiūvėsių
• 100 g kiaulienos
• 1 petražolės šakelė
• Druskos, pipirų, prieskonių pagal skonį

Kiaulieną, pridėję česnako, petražolių ir prieskonių, išvirkite vandenyje. Įdėkite į puodą sraiges, įberkite trupintų džiūvėsių ir virkite toliau 20 min. Patiekite su citrinos skiltele ir lašeliu vyno acto.

Sraigės Mėsos Padaže

• 150 sraigių
• 400 g maltos mėsos
• 1 česnako galvutė
• 3 supjaustyti pomidorai
• Petražolės, druska, pipirai
• Aliejus

Apkepkite mėsos faršą aliejuje, pasūdykite, pagal skonį įdėkite pipirų. Sudėkite sraiges ir virkite ant mažos ugnies 30 min. Prieš pabaigą įdėkite pomidorus ir supjaustytas petražoles. Patiekite baltoje bandelėje.

Kaip Paruošti Sraiges Maistui

Biologas A.Liutkus patarė sraiges rinkti anksti rytą, kol laikosi rasa, ar pavakary drėgnesnėse, bet šiltose vietose. Maistui tinka tik švarios, gyvos, nepažeistos sraigės, kurių skersmuo ne mažesnis kaip 3 centimetrai. Kad sraigės nepradvistų, renkant negalima jų dėti į polietileno maišelį.

Svarbu tinkamai paruošti sraiges, o tik tada iš jų gaminti patiekalus. Parsinešus sraiges namo reikia palaukti, kol jų žarnynas išsivalys. Surinktas sraiges geriausia saugoti medinėje ar plastikinėje dėžutėje, kuri būtų gerai vėdinama (sraigių kiekis negali viršyti trečdalio dėžutės tūrio). Moliuskų reikia nemaitinti bent 3-5 paras ir laikyti sausoje vėsioje vietoje.

Kad sulįstų į kiautelius, išsivaliusios žarnyną sraigės pasūdomos, tik tada sumetamos į verdantį vandenį. Puode vandens turi būti bent du kartus daugiau nei sraigių. Virkite sraiges vandenyje 5 minutes, tada kiaurasamčiu išgraibykite jas iš puodo. Kai sraigės atvės, tuomet galima dvidante šakute išimti kojelę iš kiauto. Aštriomis žirklėmis nukerpamas žarnynas, sraigių kojelės dar kartą gerai nuplaunamos, o tada užkaičiamos virti su prieskoniais ir druska.

Po to tuščiavidurius kiautelius dar kartą išplaukite. Tada viename puode virkite kojeles, galite parūgštinti vandenį citrinų sultimis ar actu, o į kitą puodą įdėkite kiautus ir dar kurį laiką pavirkite. Kad kiautai geriau išsivalytų, įberkite valgomosios sodos.

---