Šiuolaikinis, skubantis ir vis daugiau žinių turintis įsisavinti žmogus, jaučia didžiulį poreikį bendrauti su gamta. Akvariumai ar dekoratyviniai tvenkiniai - tai būdas pasijusti arčiau gamtos. Žiūrint į akvariume plaukiojančius mažyčius padarėlius, žmogaus emocijos aprimsta, organizmas išskiria medžiagas, kurios didina laimės pojūtį.
Žuvų kilmė ir bendrosios savybės
Seniausių žuvų liekanų (žvynų, dyglių) randama nuo apatinio silūro. Manoma, kad žuvys atsirado gėluosiuose vandenyse, o viduriniame devone pateko į jūras. Devone nuo šarvuotųjų atsiskyrė kremzlinių žuvų grupė - Cladoselache, davusi pradžią dabartiniams rykliams ir chimeroms.
- Žuvys kvėpuoja žiaunomis, juda pelekų pagalba.
- Dažniausia akvariumuose laikoma ryškių spalvų ar įdomių kūno formų žuvytės, kurios laisvėje gyvena gėluose vandenyse, prisitaikiusios gyventi šiltame tropiniame ar subtropiniame klimate.
- Dauguma akvariuminių žuvyčių yra mažos.
Žuvų kūno sandara
Žuvų kūno forma prisitaikiusi plaukiojimui, be to , ji priklauso nuo gyvensenos. Pelekai pas žuvis būna poriniai ir neporiniai. Poriniai pelekai atitinka sausumos gyvūnų galūnes. Krūtinės pelekai - priekines galūnes, o pilvo dubens - galines.
Sausumos gyventojai neturi neporinių pelekų analogų. Neporiniai pelekai - tai uodegos ir vienas ar keli nugaros bei pauodegio. Pelekų struktūra ir funkcijos priklauso nuo aplinkos sąlygų ir gyvenimo būdo. Dažniausiai jie pritaikyti plaukimui vandenyje, bet pas kai kurias labirintines žuvis pilvo pelekai pavirto į lietimo organus, turinčius neįtikėtinas siūlines formas. Yra žuvų kurios savo krūtinės pelekų pagalba paskrenda virš vandens.
Plaukimo pūslė - tai tuščiaviduris organas, pripildytas dujų mišinio, padedantis žuvims laikytis vandenyje. Pas gėlavandenės žuvys gyvenančias mažiau tankesnėje aplinkoje už jūrines, plaukimo pūslė užima iki 7% viso kūno. Egzistuoja rūšys, kurios visiškai neturi šio organo, jis pas jas atrofavosi. Dažniausia tai dugninės žuvys, kurioms nereikia išplaukti į paviršių. Kai kurioms žuvims, plaukimo pūslė, tai rezonatorius arba jos pagalba sudaromi garsiniai signalai. Daugumos rūšių žuvų plaukimo pūslė niekaip nesusisiekia su išore, dujų prisipildymas vyksta tiesiogiai iš kraujo. Kai kurios žuvys pūslę naudoja, kaip papildomą kvėpavimo organą, kuris susisiekia su išore kanalėlių pagalba.
Kvėpavimas
Visos žuvys kvėpuoja vandenyje ištirpusiu deguonimi žiaunų pagalba. Pas kai kurias žuvis yra papildomas organas primenantis plaučius. Žiauninio kvėpavimo mechanizmas toks: žuvis per burną įsiurbia vandenį, toliau vanduo plaudamas žiaunas išpilamas per žiaunų plyšį, o kraujo indų tinklas apraizgęs žiaunų lapelius, pasisavina vandenyje esantį deguonį per šį laiką. Kiekvienai žuvų rūšiai būdinga ištirpusio deguonies kiekio vandenyje ribinė vertė.
Kūno danga
Žuvų kūnas padengtas daugiasluoksne oda, kurioje išsidėsčiusios gleivių ląstelės. Jų išskiriamos gleivės apsaugo odą nuo bakterijų, virusų ir padeda slysti vandenyje. Kai kurios žuvys turi tiktai odą, pavyzdžiui šamai. Dauguma žuvų padengtos žvynais. Jų yra 4 rūšių: patys seniausi plakoidiniai žvynai, tai daugybe smulkučių dantukų plokštelių, kuriomis padengti rykliai. Kiekvienas plokštelinis dantelis ryklio kūne beveik nesiskiria (dantelio-žvyno viduje yra dentino sienelių apgaubta ertmė, panašiai kaip tikro danties pulpa, paviršių dengia panaši į dantų emalį medžiaga ) nuo danties ryklio nasruose, išskyrus dydį. Kaulinės žuvys(erškėtinės, kaimanžuvės, amijos, daugiapelekiai) turi ganoidinius žvynus. Žvynai rombo formos, tarpusavyje sujungti lanksčia jungtimi. Jauniausios žvynų rūšys yra cikloidiniai ir ktenoidiniai. Cikloidiniai būdingi didžiajai daugumai kaulinių žuvų. Jie persidengia lyg stogo čerpės. Ktenoidiniai žvynai (gr.
Žuvų dauginimasis
Išskiriama ikrus dedančios ir gyvavedės žuvys. Žuvys yra skirtalytės, kai kurios hermafroditės (pvz., akmeninis ešerys). Patelės dažniausiai didesnės už patinus. Neršto metu pakinta daugumos žuvų kūno spalva, kai kurių kūno dalių forma. Kai kurios žuvys migruoja į tolimas nerštavietes ( pvz., lašišos, niegės, stintos). Išneršiama nuo keliolikos iki kelių milijonų ikrų. Dauguma dauginasi keletą kartų per gyvenimą, kai kurios - tik vieną kartą ( pvz., Tol.Rytų lašišos), po to žūva.
Žuvų mityba
Egzistuoja keli mitybos tipai.
- Planktofagai - ( gr. planktonas - klajojantis + phagos - ėdikas ) mintantys planktonu ( pvz., žuvų jaunikliai, stintos, seliavos, aukšlės, banginiai).
- Planktonas - gyvenančių vandenyje (skendinčių jame ) ir gebančių šiek tiek savarankiškai judėti, vandens srovių nešiojamų smulkių organizmų ir jų kiaušinių visuma.
- Bentofagai - ( gr. benthos - gylis + pnagos - ėdikas ) mintantys vandens dugno gyvūnais ( zoobentosu) (pvz., karšis, lynas, plekšnė).
Jūrų zoobentosas
Infauna ( dugno nuosedų sluoksnyje gyvenančios daugiašerės kirmelės, dvigeldžiai moliuskai, echiuros), onfauna ( grunto paviršiumi judantys moliuskai, dauguma dygiaodžių, įv. vėžiagyviai ) ir epifauna ( prie supstrato prisitvirtinusios pintys, įv. koralai, hidroidiniaia polipai ). Gėlavandenis zoobentosas - pirmuonys, pintys, mažašerės ir žieduotosios kirmelės, įv. moliuskai, aukštesnieji vėžiagyviai, daugybė įv. vabzdžių lervų.
- Plėšrios žuvys - maitinasi smulkesnėmis žuvimis.
Žuvų spalva
Visi žuvų atspalviai priklauso nuo pigmento ląstelių, kurios išsidėsčiusios tarp odos sluoksnių, epidermio ir dermos. Kitoks spalvų atsiradimo mechanizmas tik pas sidabriniai balto, švytinčio prieš saulę, žuvies atspalvio: giliai odoje slūgso ląstelės, užpildytos guamino kristalais, šios ląstelės atspindi saulės spindulius ir žuvis spindi, žvilga. Įdomu tai, kad visų atspalvių funkcija yra maskuojanti. Tarp ryškių tropinių augalų ryškiaspalvės žuvelės, beveik nematomos.
Žuvų dydžiai
Žuvų dydis labai įvairus. Nuo 8mm ( Knipowitschia panizae), 1cm grundulo ( Pandaka pygmaea) iki 18m. bangininio ryklio. Bangininio ryklio svoris gali siekti 20 t, ansčiau šias žuvis jūrininkai vadindavo jūrų pabaisomis.
Žuvų simbiozė ir regeneracija
Žuvims būdingas bendradarbiavimas su kitos rūšies individais. Jeigu nauda yra vienai rūšiai be žalos kitai ( pvz., žuvys- lipukai ( Echeneidae) ir rykliai) tai yra komensalizmas.
Žuvys gali atsiauginti prarastus ūselius, žvynus, pelekus,pažeistą odą ir raumenis, netgi dalinai žiauninius dangtelius.
Šoninė linija
Šoninė linija - vandens judėjimo jutimo organų sistema, kuri leidžia žuvims orentuotis erdvėja. Tai tarsi šeštas jausmas, leidžiantis jausti objektus, kurie randasi tamsoje ar drumzliname vandenyje, kai rega nepadeda. Šoninė linija padeda gyvūnui suvokti vandens srovės kryptį, greitį, aplenkti kliūtis, pajusti artėjantį pavojų, rasti maisto. Linija išsidėsčiusi aplink akis ir burną, taip pat išilgai visą kūną iš abiejų pusių. Ji susideda iš odos kanalėlių, kuriuos dengia plaukuotos išaugos (0,1mm) padengtos želatinine kapsule ir apgauptos epitelinėmis ląstelėmis.
Žvynai palei šoninę liniją priglunda nesandariai, todėl leidžia vandeniui laisvai tekėti per sensorius ir priimti visus vandens sūkuriavimus. Gauti signalai siunčiami į smegenis, kurios analizuoja informaciją, nustatydamos vandens judėjimo šaltinį, jo vietą ir kilmę. Įdomiausia tai, kad tokia smulki ir tiksli analizė daug kartų viršija žuvų primityvios nervų sistemos galimybes. Daug sunkiau įsisavinti integruotų signalų informaciją ateinančią ne iš 1- 2 organų, o iš kelių šimtų ar tūkstančių. Mokslininkai iki dabar nesupranta, kaip žuvų neuronams pasiseka išspręsti šią užduotį. Šoninės linijos jutimai visiškai nepanašūs į kitus jutimus, tai visiškai kitos kokybės jutimas, kurio realiai žuvis negali jausti. Tai viena iš daugelio biologijos mįslių.
Skoniniai žuvų jutimai
Nei vienas gyvūnijos atstovas neturi tiek skoninių juslių kiek jų turi žuvys. Pas žuvis skoniniai svogūnėliai yra ne tik burnos ertmėje, jie gali būti išmėtyti po visą kūną, dažniausiai lokalizuojasi galvoje, ūsiukuose, pelekuose.
Žuvų kvėpavimo tankumas
Kvėpavimo tankumas priklauso nuo žuvies rūšies ir nuo deguonies kiekio vandenyje. Visų rūšių akvariuminių žuvyčių protėviai gyveno natūralioje aplinkoje, kuri, aišku, skiriasi nuo tos kurią sukuria žmonės. Taigi reikia stengtis sukurti aplinką, kuo artimesnę natūraliai, tos rūšies žuvims kurios laikomos akvariume.
Žuvų auginimas akvariume
Akvariumo dydis mažesnis už bet kokį natūralų vandens telkinį.
Vandens prisotinimas deguonimi
Akvariumuose vandens aeracija ( prisotinimas deguonimi) panašiausia į stovinčių telkinių vandenį, todėl akvariumuose geriausia prisitaiko gyventi šių vandenų žuvys. Sunkiausia prisitaikyti tekančių vandenų atstovėms.
Pastovi vandens temperatūra
Natūraliomis sąlygomis vandens temperatūra keičiasi paros bėgyje. Žuvų bioritmas pritaikytas prie šio temperatūriniio kitimo. Akvariume šių kitimų nėra.
Žuvų veisimas
Žuvų veisimas tai ne tik hobis, tai užsiėmimas, kuris reikalauja kruopštumo, kantrybės pastabumo ir naujų žinių įsisavinimo. Šiandien informacijos apstu internete, knygose, klubuose. Reikia tik užsinorėti ir įgyvendinti savo svajonę.
Kaip tinkamai parinkti žuvų maistą pagal žuvų tipą ir vietą akvariume
Tam, kad žuvys akvariume būtų sveikos ir gražios, būtina daugelio veiksnių darna, o vienas iš svarbiausių - gerai subalansuota ir žuvų poreikius atitinkanti mityba. Aukštos kokybės pašarai ne tik aprūpina žuvis būtinomis maistinėmis medžiagomis, bet ir saugo akvariumą nuo per didelio medžiagų apykaitos produktų kiekio.
Natūralioje aplinkoje žuvys gyvena skirtingame vandens lygyje. Vienos rūšys laikosi arti dugno, kitos viduriniame vandens sluoksnyje arba tarp augalų. Kai kurios dažniausiai plaukioja ties vandens paviršiumi. Įvairi pašarų forma leidžia išsirinkti tokį produktą, kuris geriausiai tiks žuvų rūšiai (bus pritaikytas pašarų dalelių dydis, atsižvelgta į maisto rinkimo būdą bei vietą).
Pašarų formos
- Dribsniai. Universaliausia pašarų forma. Tinka bet kokiame akvariumo gylyje maistą renkančioms žuvims. Švelnios struktūros dėka dribsniai, palietę vandenį, pirmiausiai plūduriuoja paviršiuje, o po to pradeda iš lėto skęsti. Plaukiojančius po akvariumą, juos ras visos, net ir mažiau aktyvioms rūšims priklausančios ar hierarchijos apačioje esančios žuvys. Norėdami gauti mažesnes pašarų daleles, dribsnius sutrupinkite.
- Granulės. Koncentruoti, granulių pavidalo pašarai. Siūlomi skirtingi dydžiai: granulės (1,4-6,0 mm), mini granulės (0,8-1,2 mm) ir mikrogranulės (0,5-0,7 mm). Tai skęstantys arba lėtai skęstantys pašarai. Tinka viduriniame vandens sluoksnyje ir akvariumo dugne mintančioms žuvims. Daugumos granulių paviršius yra lygus. Uždarų porų dėka granulės iš lėto sugeria vandenį, greitai neyra, todėl į vandenį patenka nedaug maistinių medžiagų. Asortimente taip pat yra „kąsnio” („bites“) tipo, nelygaus paviršiaus granulės, kurios minkštėja greičiau ir todėl puikiai tinka jautresnėms ir ne taip noriai granulėmis mintančioms žuvims.
- „Čipsai“. Tai plokščių diskų pavidalo pašaras. Greitai skęsta ir ilgai neyra vandenyje. „Čipsai“skirti didesnių rūšių žuvims. Įmetus juos mažesnėms žuvims, maistas yra gnaibomos po gabaliuką, todėl labai ėdrios žuvys nesugaudo mažų dalelių per greitai.
- Žirneliai ir lazdelės. Plaukiantys pašarai vidutinio dydžio ir didelėms žuvims, mintančioms vandens paviršiuje. Žirnelių pavidalo pašarai yra S (3,5 mm) ir M (5-6 mm) dydžių. Lazdelės gali būti M (4 mm) ir L (6 mm) dydžių.
- Išgaubtos tabletės (Wafers). Šios formos pašarai skirti nuo dugno mintančioms žuvims bei vėžiagyviams. Greitai skęsta, todėl patenka ten, kur minta dugninės žuvys arba slepiasi nedrąsių rūšių atstovai. Tabletės iš lėto sugeria vandenį, todėl ilgai nesuyra. Jų forma ir struktūra leidžia natūraliai misti Loricariidae šeimos žuvims, turinčioms siurbtuko formos burną ir dantis, pritaikytus tam, kad galėtų nugremžti maistą nuo skirtingų paviršių. Lipnias ir plokščias išgaubtas tabletes reikia priklijuoti prie akvariumo stiklo. Visos tabletės vandenyje suyra į mažas daleles.
- Natūralus maistas. Džiovintuose, šaldytuose arba liofilizuotuose bestuburiuose (dafnijose, šoniplaukose, artemijose, uodo trūklio lervose, tubifeksuose, krevetėse) yra daug chitino ir karotinoidų. Biologiškai saugūs pašarai, puikiai paįvairinantys dekoratyvinių žuvelių racioną.
- Minkšti („Soft“) pašarai. Įvairių granulių pavidalo pašarai modernios gamybos technologijos dėka pasižymintys minkšta struktūra. Jie yra labiau žuvų mėgstami ir lengviau virškinami.
Natūralioje aplinkoje žuvys randa įvarius maistinių medžiagų šaltinius. Žuvų virškinamasis traktas yra pritaikytas konkretaus tipo maisto virškinimui ir būtent tokį maistą jos turi gauti. Spalvą paryškinantys pašarai sustiprina visas žuvų spalvas.
Vietoj gyvo maisto saugiau yra žuvis maitinti liofilizuotais arba šaldytais pašarais. Pagal sudėtį pašarus galima skirstyti į daugiakomponenčius, augalinius ir baltyminius. Juos derinant ir naudojant įvairiomis proporcijomis, galima žuvis aprūpinti visomis būtinomis maistinėmis medžiagomis.
Dugninės akvariumo žuvys
Dugninėms akvariumo žuvims galime priskirti šamines, vijūnines ir kai kurias karpines žuvis. Šaminių žuvų būriui priskiriamos net 42 šeimos. Lorikarinės - labai didele žuvų įvairove pasižyminti šeima. Žinoma 1511 žuvų rūšių. Visos jos gyvena Pietų Amerikoje.
Dėl savo unikalios burnos sandaros lorikarinės žuvys maitinasi dumbliais, augančiais ant įvairių paviršių. Šios žuvys akvariume itin svarbios, nes valo dumblius nuo stiklo, augalų ir dekoracijų. Vieni populiariausių - ancistrusai (Ancistrus sp.). Tai itin taikūs akvariumo gyventojai. Jie puikiai jaučiasi mišriame akvariume kartu su kitomis žuvimis.
Pterygoplichtas (Pterygoplichthys gibbiceps)- dar viena dugninė žuvis, mintanti daugiausiai augaliniu maistu. Dauguma lorikarinių žuvų dar nėra moksliškai aprašytos, todėl neturi pilno lotyniško pavadinimo, o tik L kodą. Retesnių rūšių egzemplioriai ypač vertinami tarp akvariumistų kolekcionierių.
Šamukai (Corydoras sp.) - itin mėgstami akvariumų gyventojai. Jų išskirtinis bruožas - aplink burną esantys jutimo organai - ūsai, kuriais ieško maisto. Šiuo metu yra žinoma 430 Corydoras šeimos šamukų rūšių. Mažiausi iš jų užauga iki 26 mm, didžiausi - iki 90 mm. Daugiausia rūšių - iki 50 mm.
Tarakatas (Hoplosternum thoracatum) - iki 17 cm užauganti šaminė žuvis, taip pat gerai valo akvariumo gruntą. Šamas angelas (Pimelodus pictus) - itin gražiai atrodo dideliame akvariume, plaukiodamas būrelyje. Labai mėgstamos akvariumistų dugninės žuvys yra botijos (vijūninių šeima). Tai žuvys, kurios visą dieną nepailsdamos juda palei dugną ieškodamos maisto.
Botijos padeda kontroliuoti nepageidautinų sraigių populiaciją, nes sraigės yra vienas iš jų mėgstamų skanėstų. Svarbu atminti: dugninės, kaip ir visos kitos žuvys, yra jautrios amoniakui ir kitiems azoto junginiams, todėl būtina reguliariai siurbti dugno nuosėdas ir atšviežinti vandenį.
Kadangi gamtoje lorikarinės žuvys minta dumbliais, akvariuminių žuvų kasdieniame racione jų taip pat negali trūkti. Vienas iš pagrindinių šioms žuvims skirtų pašarų komponentų - dumbliai (algae).
HIKARI - vienas populiariausių Premium klasės žuvų pašarų gamintojų Japonijoje - sukūrė aukštos kokybės tablečių formos kasdieninius pašarus šamams ir kitoms dugninėms žolėdėms žuvims. HIKARI nuolat atlieka tyrimus laukinėje gamtoje, stebėdami žuvų mitybą.
Karšių žvejyba
Karšių žvejyba yra populiari tiek tarp pradedančiųjų, tiek tarp patyrusių žvejų dėl šių žuvų nemenko dydžio ir gerų kulinarinių savybių. Karšiai žvejojami dugnine ar plūdine meškere ir XUL spiningu. Taip pat karšiai žvejojami ir nuo ledo. Dažniausiai tai žvejai daro naudodami palapines.
Karšiai kimba visą sezoną, tik ne visur vienodai. Ežeruose rezultatyvi karšių žvejyba prasideda jau tik gegužės gale, na o upėse ar tvenkiniuose karši sėkmingai galima žvejoti visą sezoną. Kartais karšiai geriau kimba naktį ir dienos metu apskritai nelabai yra šansų jų pagauti, kartais atvirkščiai. Turbūt populiariausia Lietuvoje karšių žūklavietė yra Kauno Marios.
Čia karšiai auga tikrai greitai ir jų populiacija yra labai didelė, taigi atkakliausi žvejai randa būdų juos sugauti bet kurį mėnesį. Tiesa Kauno mariose karšių kibimas yra labiau epizodinis, tai jie kimba išties gerai tam tikrame marių ruože, tai jų kibimas visai susilpnėja. Kauno marios yra apsuptos žvejų mėgėjų iš visų pusių ir jie dalinasi informacija apie kibimą, kuris sustiprėja tai vienoje tai kitoje Marių pakrantje, ir kimba tam tikru metu paros metu. Dėsningumų surasti tikrai sunku bet jų yra.
Metai nelygu metams, tačiau užkietėja Kauno marių žvejai jau maždaug žino kada ir kur galima tikėtis gero karšių kibimo.
Žvejybos taisyklės
Karšius galima žvejoti visą sezoną išskyrus Nemuno deltos regioniniame parke nuo balandžio 20d iki gegužės 20d.