Kiekvienas nuosavo kiemo savininkas nori būti užtikrintas, kad jo vandens telkinyje vyrauja nepriekaištinga švara, skaidrus vanduo, o žuvys auga saugioje ir kuo natūralesnėje aplinkoje. Ne nuostabu, kad vanduo prie savęs traukia ne tik mus: augalai savo šaknimis ir šakomis bando pasiekti gyvybės šaltinį - vandenį, o paukščiai, vabzdžiai, varlės, žuvys ir kiti gyvūnai vandenyje ne tik prausiasi, bet ir gyvena. Visa ši gyvybė neišvengiamai palieka savo pėdsaką.
Pėdsaką, kuris virsta tarša, dumbliu ir nemaloniu kvapu. Ežeruose su šia tarša puikiai susitvarko milijardai gerųjų bakterijų, bet kodėl taip nėra su mano mažu, dekoratyviniu tvenkiniu prie terasos? Čia gi tarša kur kas mažesnė? Kodėl auga dumbliai ir kaip skaidrus vanduo tampa toks nešvarus?
Azoto Ciklas Tvenkinyje
Visi nešvarumai, patenkantys į tvenkinį: krentantys lapai, šakelės, žuvų išmatos, vandens augalų ir maisto liekanos pasiekia dugną ir ten pradeda irimo procesą, kurio metu susidaro vandens gyvūnijai toksiškas cheminis elementas Amoniakas (NH3). Gerųjų bakterijų pagalba amonis skaidomas į mažiau pavojingus Nitritų (NO2) junginius, o pastarieji - į Nitratus (NO3). Nitratai yra pagrindinė augalų ir dumblių maistinė medžiaga.
Dalį nitratų pasisavinę augalai į aplinką išspinduliuoja deguonį. Tai vadinama azoto ciklu. Nedidelis kiekis visų azoto ciklo junginių (kaip ir nedidelis dumblių kiekis) tvenkinyje yra gerai - vadinasi tvenkinys yra sveikas. Tačiau perteklinė tarša, kai nėra pakankamai gerųjų bakterijų amoniakui suskaidyti gali pražudyti jūsų žuvis! O perteklinis nitratų kiekis paskatins didelį ir staigų įvairių rūšių dumblių augimą.
Kaip Išvengti Problemų Tvenkinyje?
1. Surinkite lapus ir kitus nešvarumus, patenkančius ant vandens paviršiaus
Bet kurie nešvarumai (lapai, šakelės, augalų liekanos), patenkantys ant vandens paviršiaus ilgainiui nusėsta ant dugno ir pradeda irimo procesą. Įpraskite stebėti savo tvenkinį ir pamatę paviršiuje plūduriuojančius lapus - juos kuo skubiau išgriebkite. Tai galima padaryti naudojant paprasčiausią tvenkinio graibštą, didesnius nešvarumus lengvai galima surinkti su specialiomis tvenkinio žnyplėmis. O nenorintiems sukti galvos dėl didelės rudens lapų gausos - tvenkinį galima apdengti apsauginiu tinklu.
Tačiau tinklas gali suardyti tvenkinio natūralų, estetinį vaizdą. Kaip investiciją į savo laiką, galite rinktis tvenkinio skimerį. Šie įrenginiai traukia vandens paviršių, taip surinkdami nešvarumus dar nespėjus jiems pasiekti dugno. Skimerių pasirinkimas labai didelis - nuo mažų, siurbliu varomų modelių, kuriuos prireikus galima lengvai išimti ir įdėti į tvenkinį, iki įmontuotų tvenkinio dugne arba tvenkinio sienelėje. Jeigu renkatės skimerį, būtinai atkreipkite dėmesį kokį maksimalų paviršiaus plotą aprūpina konkretus modelis.
2. Pasirinkite tinkamą vandens filtravimo sistemą
Nedideliuose sodo tvenkiniuose yra per mažai cirkuliacijos bei terpių, kuriose galėtų augti gerosios bakterijos, skaidančios visus į tvenkinį patenkančius nešvarumus. Auginant žuvis, tokias, kaip Koi karpiai, nešvarumų kiekis yra ypač didelis. Padėti azoto ciklui vykti sklandžiai, sukurti įvairių pajėgumų ir galimybių mechaniniai, biologiniai tvenkinio vandens filtrai.
Šiuose filtruose pirmiausia atskiriami didieji nešvarumai (mechaninis filtravimas), po to vanduo patenka į filtro terpę, kuri pripildyta įvairia, korėta medžiaga. Tai gali būti lavos akmenukai, specialūs korėti rutuliukai, kempinės ir pan. Šiose medžiagose auga milijardinės gerųjų bakterijų kolonizacijos, kurios padeda valyti vandenį.
Didžioji dalis tvenkinio vandens filtrų jau turi integruotus UVC (ultravioletinių spindulių) sterilizatorius. Jeigu tokio jūsų filtre nėra - reikėtų pagalvoti apie jo įsigijimą. Šis įrenginys neutralizuoja ir suriša dumblių (bei kitas nereikalingas) bakterijas, joms dar nespėjus išsiplėtoti tvenkinyje, kad mechaninis filtras (arba skimeris) pašalintų iš tvenkinio. Nepamirškite, veikiantis UVC sterilizatorius - skaidrus vanduo!
Prie kiekvieno vandens filtravimo sistemos modelio galite rasti informaciją, kokiam vandens ir žuvų kiekiui (bei rūšiai) tas modelis yra naudojamas. Pasirinkite tinkamą filtravimo sistemą pagal savo tvenkinio vandens tūrį ir leiskite sistemai veikti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Išjungus vandens filtravimo sistemą, gerosios bakterijos nebegauna deguonies ir maistinių medžiagų, dėl ko jos žūva.
3. Įsitikinkite, kad neperpildote tvenkinio žuvimis
Matydami, kaip puikiai auga žuvys dekoratyviniame tvenkinyje, kiekvienas užsinorime jų turėti daugiau ir didesnių. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad daugiau žuvų - daugiau taršos. Pildant savo tvenkinį naujomis žuvimis, pravartu pasitikrinti ar jau esamas ir būsimas žuvų kiekis atitiks esamos filtravimo sistemos parametrus. Žinoma, visada filtravimo sistemą galima pakeisti į pajėgesnę.
O kad žuvys augtų sveikos, taip pat yra nustatyti sveiko tvenkinio standartai žuvų kiekiui. Jeigu auginate Koi karpius, rekomenduojama skirti bent 132 litrus tvenkinio vandens 2,54 cm žuvų ilgiui. O auginant spalvotus karosus bent 75 litrus tvenkinio vandens 2,54 cm žuvų ilgiui. Kokybiškam žuvų gyvenimui taip pat reikalingas bent 1,5 m maksimalus tvenkinio gylis.
4. Neperšerkite žuvų
Kai šeriate žuvis daugiau, nei jos gali suvalgyti, nesuvalgytas maistas lieka tvenkinyje irti. Rinkitės tinkamus, subalansuotus, žuvims skirtus pašarus, kurie plūduriuoja paviršiuje - taip galėsite stebėti kiek žuvys iš tikrųjų suvalgo vienu metu. Plaukiantys paviršiuje pašarai, o kartu ir skaidrus vanduo padeda pastebėti žuvų ligas, žaizdas bei pratinti augintinius prie jūsų draugijos. Venkite savo žuvis šerti kaloringu, nesveiku maistu: duona, batonu, grūdais.
Rekomenduojama į vandenį paberti tiek maisto, kiek žuvys pajėgia suvalgyti per 2-5 minutes. Likęs maistas turi būti išsemiamas lauk iš tvenkinio, kad neirtų. Šėrimo intervalai (kartai per dieną, savaitę) skiriasi pagal vandens temperatūrą:
- 8-12°C - 3-4 kartus per savaitę;
- 12-15°C - 1-2 kartus per dieną;
- 15-18°C - 2-3 kartus per dieną;
- nuo 18°C - 3-4 kartus per dieną.
Ir atminkite: geriau mažiau, negu per daug. Koi karpiai yra visaėdė žuvis, jeigu nepamaitinsite jų kelias dienas, galite būti tikri, kad žuvis ras ką užkrimsti tvenkinio dugne.
5. Pasirūpinkite, kad tvenkinyje nepritrūktų augalų
Vandens augalai jūsų dekoratyviniame tvenkinyje atlieka ne tik estetinę funkciją. Kaip jau minėjome anksčiau, vandens augalai pasisavina azoto ciklo komponentus - nitratus ir paverčia juos deguonimi. Kuo daugiau augalai pasisavins nitratų, tuo mažiau jų liks dumbliams. Augalai taip pat svarbūs jūsų žuvims slėptis nuo plėšrūnų, o dideli lelijų lapai išsaugo tvenkinio vandenį vėsesnį (kuo vanduo šiltesnis, tuo mažiau deguonies yra ištirpę jame) bei Koi karpius nuo saulės nudegimų. Taip, Koi karpiai gali nudegti saulėje!
Tačiau nereikėtų persistengti. Vandens augalų kiekis turi užimti nuo 40% iki 60% tvenkinio vandens paviršiaus ploto, sezono piko metu. Per didelis augalų kiekis gali sukelti vandenyje ištirpusio deguonies trūkumą naktį, kai augalai fotosintezės būdu pasisavina deguonį išspinduoliuodami į aplinką anglies dioksidą. Sodinkite augalus į tam skirtus augalų krepšelius, kad augalų ir jų šaknų kiekis būtų lengvai kontroliuojamas.
6. Reguliariai testuokite vandenį
Reguliarus vandens cheminių rodiklių stebėjimas padeda užbėgti už akių dekoratyvinio tvenkinio vandens kokybės suprastėjimui. Naudojant lengvai suprantamą vandens testavimo įrangą galėsite patikrinti amoniako, nitritų, nitratų, fosfatų, ph bei kitas reikšmes. O atskiras naudojimosi vadovas parekomenduos kokių priemonių reikia imtis konkrečių cheminių elementų reikšmėms perlipus ribas.
7. Pavasarinis tvenkinio valymas padės išlaikyti jį švarų
Skaidrus vanduo nėra švaraus tvenkinio garantas. Rekomenduojama ankstyvą pavasarį, prieš prasidedant naujam tvenkinio sezonui atlikti tvenkinio valymą. Atliekant valymą pirmiausia būtina išsiurbti ir atgal grąžinti bent 50% tvenkinio vandens.
Antras ir vienas svarbiausių patarimų - tvenkinio dugno paviršius negali būti plaunamas aukšto slėgio aparatu (taip nuplaunamas didelis kiekis susiformavusių gerųjų bakterijų), galima plauti tik švelnia srove, naudojant tvenkinio vandenį. Galiausiai, po plovimo būtina papildyti tvenkinį koncentruotomis gerosiomis bakterijomis, kad tvenkinio gerųjų bakterijų balansas nebūtų sutrikdytas.
Tvenkinio dugno valymą galite atlikti ir neišsiurbdami viso tvenkinio vandens. Tam puikiai pasitarnauja vakuuminiai tvenkinio siurbliai. Didelis modelių pasirinkimas leidžia valyti įvairių dydžių tvenkinius, o daugybė siurblio antgalių leis pasirūpinti tarp žvyro susikaupusiais nešvarumais bei išsiurbti įkyrėjusius siūlinius dumblus.
8. Nepamirškite prieš žiemą nukarpyti vandens augalų
Dauguma vandens augalų žiemą nėra aktyvūs. Visus per sezoną sukrautus lapus ir žiedus jie nusimeta ir pavasarį augina naujus. Nepamirškite, kad visos šios augalų liekanos nusėda į dugną ir irsta. Jeigu vėlyvą rudenį nukirpsite ir surinksite šias augalų liekanas - reikšmingai sumažinsite organinių atliekų kiekį sodo tvenkinyje. Bet nenukirpkite per žemai, būtina palikti bent 5-10 cm kotelį nuo šaknų.
9. Reguliariai keiskite dalį tvenkinio vandens
Kaip jau žinome, augalai pasisavina tik dalį azoto ciklo liekanų. Nepasisavinti nitratai kaupiasi tvenkinyje, o tai yra pagrindinė dumblių maistinė medžiaga. Reguliarus (bent 20% tvenkinio vandens tūrio) vandens pakeitimas per mėnesį ženkliai sumažina dumblių formavimosi tikimybę. Tačiau venkite į tvenkinį leisti lietaus vandenį, šis vanduo turi mažai mineralų, o per didelis lietaus vandens kiekis gali būti pavojingas žuvims. Papildyti dekoratyvinį tvenkinį mažais kiekiais, geriausiai tinka gręžinio arba buitinis vanduo. Tik reikėtų įsitikinti, kad jūsų regione buitinis vanduo neturi chloro, jeigu toks aptiktas - būtina jį pašalinti, naudojant tam skirtus preparatus arba specialius filtrus.
Didžioji dalis filtravimo sistemų yra valomos tvenkinio vandeniu, todėl dalį vandens išleidžiate filtro valymo metu. Taip pat dalis vandens karštomis dienos išgaruoja iš tvenkinio, ypač naudojant krioklius ir fontanus. Todėl dažnai tiesiog užtenka papildyti tvenkinio vandenį nauju.
10. Galite tvenkinį papildyti gerosiomis bakterijomis
Gerųjų bakterijų niekada nebus per daug. Papildoma koncentruotų gerųjų bakterijų injekcija padės suskaidyti didesnį kiekį organinių medžiagų per trumpesnį laiką. Gerųjų bakterijų injekcijos gali būti naudojamos ir esant padidėjusiam amoniako kiekiui neutralizuoti.
Kaip Išsaugoti Žuvis Tvenkinyje?
Dažno savininko sodyboje ar turimo didesnio sklypo tam tikrame plote galima rasti kūdrą, prūdą, tvenkinį ar net visą ežerą. Kai kurie jų yra įžuvinti, kad vandenyje vyktų biologiniai procesai, nesikauptų dumblas, vanduo nežaliuotų ir kt. Neretai prūdelis ar tvenkinys yra kasamas norint praplėsti pramogas - atsivėsinti po pirties, kuri pastatyta ant kranto. Kitokia situacija pasistačius pirtį ant ežero kranto. Tačiau itin karštomis vasaromis ar itin šaltomis žiemos dienomis žuvys tvenkinyje ar net ežere pradeda gaišti. Tokiais atvejais tenka priimti skubius sprendimus ir nuspręsti ką daryti, kaip išgelbėti žuvis.
Kad žuvys negaištų tvenkinyje - ką daryti
Dėl per didelės gausybės reikalų, kai kurie tvenkinių savininkai praleidžia itin svarbius momentus siekiant apsaugoti žuvis, kurios išleistos tam tikrų biologinių procesų sureguliavimui. Svarbiausi momentai, kurie praleidžiami prūdo ar net ežero pakrantėje yra temperatūrų svyravimai, kurie nėra naudingi ir yra pavojingi žuvims.
- Aukšta oro temperatūra. Įšilęs prūdo, tvenkinio ar ežero vanduo neturi pakankamai deguonies. Dėl didelės šilumos vandenyje jame gali atsirasti įvairios bakterijos, kurios taip pat gali būti pražūtingomis žuvims. Žaliuojantis vanduo karštomis vasaros dienomis taip nėra stebuklingas ir netikėtas reiškinys. Jei vandens tūris telkinyje yra nedidelis, aukšta oro temperatūra itin greitai pakelia tvenkinio vandens temperatūrą kas ir veda prie būsimų problemų. Dažnais atvejais žuvys tvenkinyje, prūde ar net ežere pradeda gaišti dėl deguonies stygiaus;
- Itin žema oro temperatūra. Esant intensyviai ir itin žemai oro temperatūrai kelias paras nedideli tvenkiniai ar ežerai užšąla. Vandens paviršių pilnai uždengęs ledo sluoksnis „išjungia deguonies padavimą” žuvims. Atsiradus deguonies stygiui bet kokiame užšalusiame vandens plote žuvys pradeda gaišti nuo mažiausių iki ištvermingiausių, didelių.
Nėra smagu, kai klausimas ką daryti, kad žuvys tvenkinyje negaištų iškyla joms į vandens paviršių pradėjus kilti aukštyn pilvais. Tačiau užbėgti problemai už akių ir jos išvengti įmanoma, jei tik pasinaudosite vieninteliu praktišku patarimu. Galima sukurti Eko sistemą tvenkinyje ar ežere, kuri padės išvengti nemalonių, o gal net ir nuostolių galinčių pridaryti problemų.
Eko sistema tvenkinyje, prūdelyje ar ežere
Praktiški ūkininkai jau yra perėmę patirtį iš savo senolių ar tėvų, todėl žuvys jų tvenkiniuose visada yra saugios. Nesvarbu kokie karščiai, nesvarbu kokio šaltumo oras už lango, ūkininko valdose niekada nenugaiš ne viena žuvis dėl itin nepalankių oro sąlygų. Jų vandens plotai visada yra saugi, nes juose yra įrengtos Eko sistemos. Tai oro padavimo sistemos, kurios nuolat veikia turėdamos pagrindinę užduotį - vandenį prisotinti deguonimi. Tokios sistemos nereikalauja daug išlaidų, tik į įrangą ir jos darbo palaikymą naudojimo metu.
Oraputes tvenkiniams SECOH
Tai patikimiausias įrankinis tvenkinių Eko sistemos kūrimui. Tai įrenginiai, kurie per tam tikrą laiką į vandenį supučia tam tikrą kiekį deguonies. Taigi, orapūtės tvenkiniams yra geriausias techninis sprendimas siekiant apsaugoti žuvis nuo nugaišimo vasarą ar žiemą. Kodėl rekomenduojamos SECOH orapūtės tvenkiniams? Atsakymas paprastas, tai ilgaamžiškumu pasižyminti Japoniška technika. Kai kuriems veikia net 15 metų, kurių laikotarpiu yra keičiamos tik pagrindinės susidėvinčios dalys - oraputes membranos. Šios sudedamosios orapučių SECOH dalys taip pat tarnauja ilgai, nuo 2 metų iki 5-7. Laikas priklauso nuo veikimo intensyvumo, apkrovų ir veikimo sąlygų.
Vandens aeratoriai
Taip pat yra Eko sistemos sudedamoji dalis. Difuzoriai leidžia oro srautui pasiskirstyti po didesnį vandens plotą prisotinant jį deguonimi. Tai efektyvus būdas padidinti deguonies kiekį tvenkinyje ar norimame vandens telkinyje. Taip, galima ant vandens telkinio dugno nuleisti tik žarną be antgalio, tačiau didelis ir stambus burbuliavimas neduos tokios naudos, kurią gali suteikti vandens aeravimo difuzoriai tvenkiniams.
Papildomos sudedamosios dalys yra smulkmė, kurią teks įsigyti ir kuri nesukurs didelių išlaidų: žarnos oro padavimui į difuzorių, įvairios plastikinės jungtys/trišakiai. Papildomi komponentai sukurs tik tiek išlaidų, kiek bus reikalinga norimo vandens plotui tvenkinyje aeruoti prisotinant tam tikrą vandens plotą deguonimi.
Papildoma vandens aeratorių funkcija
Be to, kad vandens aeratoriai ir deguonies padavimo difuzoriai tvenkiniams naudojami žuvų išsaugojimui, šaltą žiemą sistema neleidžia užšalti vandeniui. Tai reiškia, kad turint ant ežero kranto ar tvenkinio ar nedidelio prūdelio kranto pirtelę, Jums nereikės kaskart kirsti eketės lede, kuris susidarė dėl šalnų žiemą. Sutaupytas laikas ir energija padės susikoncentruoti ties savo pagrindinėmis pramogomis.
Kokiomis Žuvimis Įžuvinti Tvenkinį?
Tvenkinys ar kūdra šalia namų yra ne tik puiki kraštovaizdžio detalė, tačiau ir poilsio vieta. Vieni renkasi ją maudynėms, kiti sodina joje augalus, treti eina dar toliau ir patys kuria ne tik savo tvenkinio augaliją, tačiau įleidžia ir keletą žuvų rūšių. Įžuvinant tvenkinį, reikėtų atsižvelgti ar tvenkinys skirtas rekreacijai, ar vistik naudosite jį žvejybai. Antruoju atveju geras pasirinkimas bus karpiai. Šios žuvys šalies tvenkinuose yra gana populiarios, kadangi jie gana sparčiai augina masę. Tiesa, karpiai drumsčia vandenį, nes ieško maisto tvenkinio dugne esančio dumblo sluoksnyje. Pirmamečių karpių į arą reikėtų suleisti ne daugiau 10, jei įžuvinate antramečiais - ne daugiau 5. Tiesa, jeigu žuvis šersite papildomai, jų viename are gali būti ir daugiau.
- Karpis, o taip pat ir karpio-sidabrinio karoso hibridas (liaudyje vadinami F1) - nereiklios gyvenimo sąlygoms ir maistui žuvys puikiai auga daugelyje tvenkinių. Jas galima šerti įvairiais grūdais, ar specializuotais žuvų pašarais. Tinkamiausi įžuvinimui vienmečiai (20-50 g) ar dvimečiai (300-600 g) karpiai.
- Amūras ir Plačiakaktis - nors mūsų kraštuose šios žuvys sėkmingai daugintis negali, jų daromas poveikis vandens telkinių bendrijoms labai gerai matomas. Amūras - žolėdis, naikinantis perteklinę vandens augaliją. Plačiakaktis - planktofagas, vandens filtratorius. Rekomenduojama įžuvinimo norma, Vienmečiai (30-80 g) - 3-5 vnt . tvenkinio arui, arba dvimečiais amūrais ir plačiakakčiais (150-300 g) - 1-2 vnt.
- Eršketas - taip pat nereikli gyvenimo sąlygoms, tačiau šiltamėgė žuvis.
Žuvų Šėrimas
Šerti ar nešerti žuvis - dažnas, žuvis nuosavame vandens telkinyje pradėjus auginti, „žuvininko“ klausimas. Toks klausimas natūralus, juk ežeruose ar upėse žuvys sėkmingai augo milijonus metų ir be papildomo maitinimo. Visgi skirtumas tarp natūralaus seno vandens telkinio ir neseniai (prieš metus ar penkis) įrengto tvenkinio - didžiulis. Natūrali mitybinė bazė (įvairūs dugno bestuburiai, augalija ir kt.) gali būti jau pilnai susiformavusi ir kelių metų amžiaus tvenkinyje, tačiau žuvų gausumas tvenkinyje dažnai būna ženkliai didesnis nei natūralioje gamtoje, o įvairovė skurdi, arba vyrauja 1-2 rūšys. Būtent tai ir lemia ar tvenkinio žuvys turės pakankamai maisto ar badaus? Tad papildomas maitinimas visada ženkliai padidins Jūsų tvenkinio produktyvumą, svarbu maitinti žuvis tinkamai.
Pašaro Kiekis
Intensyviausiai mūsų platumų žuvys maitinasi šiltuoju periodu, o daugumai mūsų platumų žuvų rūšių maksimalus augimo greitis pasiekiamas esant +14 - +22oC temperatūrai. Šiltamėges žuvis, t.y. visas karpines žuvis (karpius, karosus, amūrus, lynus ir kt.) bei eršketus rekomenduojama pradėti šerti vandens temperatūrai pasiekus bent +8oC vid. temperatūrą (matuojant 0,6-1m gylyje). Mūsų klimtato sąlygomis tai balandžio-gegužės mėn., o lašišinės žuvys (upėtakiai, palijos) gali būti maitinami ištisus metus, jeigu vandens temperatūra nepakyla aukščiau +20oC.
Visgi reiktų turėti omenyje, kad žiemos metu žuvų aktyvumas ir medžiagų apykaita ženkliai sulėtėja, tad ir pašaro nomos šaltuoju periodu turėtų būti ženkliai mažesnės. Maksimalus pašaro kiekis, reikalingas tvenkinyje augančiai žuviai, per parą neturėtų viršyti 1,5% jos svorio. Šiltamėgės žuvys aktyviausiai maitinasi esant +12o - +24oC temperatūrai, Lietuvoje, tai atitiktų periodą tarp gegužės-spalio mėn.
Pašarų Tipai
Nors žuvys dažnai laikomos „visaėdžiais“ gyvūnais, jų maitinimas „atliekomis“ nuo mūsų stalo yra ne tik neestetiškas ar mažai naudingas, bet neretai net ir žalingas pačiam vandens telkiniui. Todėl, tvenkinyje augindami žuvis maitinkime jas tinkamai.
- KOMBINUOTI / EKSTRUDUOTI PAŠARAI - tinkamiausias, puikiai subalansuotas, visomis būtinomis medžiagomis praturtintas, tačiau kiek brangesnis pašaras. Jam nereikalingas joks papildomas paruošimas, o pašaro efektyvumo-konversijos koeficientas (t.y. kiek kg pašaro reikia užauginti 1 kg žuvies) net kelis kartus didesnis už visus kitus naudojamus augalinės ar gyvulinės kilmės pašarus.
- GRŪDINĖS KULTŪROS - šio tipo pašarais rekomenduojama žuvis šerti šiltuoju periodu, vandens temperatūrai pakilus virš +12oC, tuomet mažai baltymingas, tačiau gausus angliavandeniais pašaras bus greitai virškinamas, o jo perteklius verčiamas į riebalinį audinį. Visgi šeriant grūdinėmis kultūromis svarbu neperšerti, t.y. stebėti, kad žuvys pateiktą maisto kiekį suvalgytų per 8-12 val., kitu atveju kyla pavojus pašarui sugęsti ir/ar teršti vandens telkinį.
- GYVULINĖS KILMĖS PAŠARAS - natūralus (sliekai, įv. vabzdžių lervos), gyvulių skerdienos atlekos (kepenys, blužnis, mėsos likučiais) yra puikus maisto papildas ne tik plėšrioms, bet ir visoms karpinėms žuvims. Didelis šių produktų baltymingumas teigiamai veiks šeriamų žuvų augimą ir praturtins jų racioną. Visgi šio maisto pagrindiniu trūkumu yra nepatogus jo dozavimas ir neestetiškas jo pateikimas.
Žuvų Šėrimas
Maitinant žuvis svarbus ne tik pašaro pasirinkimas, bet ir jo pateikimas, kiekis bei šėrimo periodiškumas. Nuolatinis, stabilus žuvų maitinimas, atsižvelgiant į jų mitybos intensyvumą priklausomai nuo gamtinių sąlygų ir kt. faktorių užtikrintų geriausią žuvų augimą, būtent todėl retas žuvininkas drįstų ginčytis, kad šėrimas „ iš įgudusios rankos“ yra geriausias žuvų maitinimo būdas, deja ne visada tam turime galimybių.
Kasdienis žuvų šerimas net ir du kart per parą (pvz. ryte ir vakare) sunkiai įmanomas jeigu šio darbo nelaikote pagrindiniu gyvenimo tikslu, o ką jau kalbėti apie tikslų dozavimą ir žuvų matinimą 3-4 kart per parą. Todėl dažniausiai žuvys tvenkinyje maitinamos kelis kartus per savaitę, vienu kartu sušeriant santykinai didesnę pašaro normą. Toks matinimas iš dalies mažina pašaro įsisavinimo efektyvumą (dalis jo lieka nesunaudota žuvų) ir nesudaro sąlygų stabiliam žuvų augimui. Tačiau net ir netolygus, chaotiškas papildomas žuvų maitnimas (pvz. tik savaitgalį) yra ženkliai geriau nei visiškas nemaitinimas. Tokiu atveju svarbiausias maksimalus galimas žuvų šėrimo reguliarumas. Nuolat tuo pačiu metu (pvz. penktadienį vakare ar trečiadieniais ryte) šeriamos žuvys ilgainiui pripras prie tokio reguliarumo ir bus „paruošusios savo skrandžius“ maistui.
Visgi vis dažniau į mūsų kasdienį gyvenimą ateinančios technologijos neaplenkia ir žuvininkystės sektoriaus, tad mechaninės, dalinai ar pilnai automatizuotos šėrimo sistemos yra puikus sprendimas jeigu norite maksimalaus rezultato su minimaliomis pastangomis.