Arbatą žmonės geria jau daugiau nei 5000 metų. Tai antras dažniausiai vartojamas gėrimas pasaulyje po vandens. Visų rūšių arbatos yra organizmą palankiai veikiantis ir/ar ligas gydantis gėrimas. Tokiomis pačiomis savybėmis pasižymi ir populiariausia arbata pasaulyje - juodoji arbata.

Juodosios arbatos - plikomos ar maišeliuose - rastume turbūt kiekvienuose namuose. O ją nusipirkti galime kiekvienoje bakalėjos parduotuvėje. O ar žinome, kas iš tiesų slepiasi po šiuo pavadinimu?

Kas yra juodoji arbata?

Tai, ką mes vadiname „juodąja arbata“, Kinijoje žinoma kaip „raudonoji arbata“. Vakarų pasaulyje šiuo terminu apibūdinama arbata, pasižyminti intensyviu skoniu, tamsia (nuo tamsiai vyšninės iki juodos) spalva ir turinti didelį taninų kiekį. Juodoji arbata, kaip ir dar trys arbatos rūšys (žalioji, ulongas ir baltoji) yra gaunama iš kininio (tikrojo) arbatmedžio lapelių, apdorojamų skirtingu būdu.

Kininis arbatmedis

Kininis arbatmedis (lot. Camellia sinensis) yra arbatmedinių (lot. Theaceae) šeimai, kamelijos (lot. Camellia) genčiai priklausantis augalas. Jis yra visžalis krūmas arba medelis, užaugantis daugiausia iki 2 m aukščio. Žydi baltais penkialapiais žiedeliais. Svarbiausioji arbatmedžio dalis - lapai - yra tamsiai žalios spalvos, lancetiški, karpytais kraštais. Savo forma jie kiek primena lauro lapus. Arbatmedžio augalas kilęs iš pietinės Azijos, šiuolaikiniame pasaulyje auginamas daugelyje tropinio ir subtropinio klimato regionų.

Kaip gaminama juodoji arbata

Nuo balandžio iki lapkričio mėnesio yra renkamos jaunų arbatmedžio ūglių viršūnės su 2-3 lapeliais. Žaliava išklojama ant specialių lentynų ir laikoma kol suminkštėja, tuomet - fermentuojama. Šiame proceso etape arbatos lapeliai gali būti aromatizuojami (jazminu, bergamote, citrusais ir pan.). Kai fermentuojami arbatos lapeliai įgauna specifinį kvapą ir tamsiai raudoną spalvą - sudžiovinami. Štai taip gimsta juodoji arbata!

Trumpa juodosios arbatos istorija

3000 metų prieš Kristų kinai jau leido enciklopedijas, kuriose arbatmedį aprašė kaip gydomąjį augalą. Apie iš arbatmedžio lapų ruošiamą ir vartojamą gėrimą rašė ir senovės keliautojai bei pirkliai, keliavę po Rytų ir Pietų Azijos šalis. Iš Kinijos arbata pirmiausia buvo atvežta į Mongoliją, o iš čia ji paplito į Vidurinę Aziją. Senovės Rytų pasaulyje arbata buvo naudojama kaip mainų priemonė prekyboje. Arbata kaip valiuta dar netgi XIX amžiuje naudota Mongolijoje, Tibete bei Sibiro regione.

Europoje arbatos istorijos pradžia siekia XVI amžių. Čia ji atkeliavo iš Portugalijos kolonijų, buvusių Rytų Azijoje. Nuo XVIII a. arbata paplito visuose Europos šalyse. Ypatingai mėgiama ji tapo Anglijoje, kur šios arbatos gėrimas tapo neatsiejama aristokratų kultūros dalis. Anglai savo kolonijose Azijoje netgi ėmė veisti arbatmedžių plantacijas, užtikrinusias nenutrūkstamą arbatos žaliavos tiekimą britų rinkai.

XIX a. juodoji arbata Anglijoje buvo tokia populiari, kad viena iš jos variacijų - su bergamočių aliejumi - buvo pavadinta Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Čarlzo Grėjaus (Charles Grey) titulu - Earl Grey. Šis juodosios arbatos lapelių ir bergamotės mišinys tradiciškai laikomas anglišku, tačiau iš tiesų yra kilęs iš Pietrytinės Azijos regiono. Earl Grey šiandien yra vienas žinomiausių juodosios arbatos pavadinimų ne tik Europoje, bet ir pasaulyje.

Juodosios arbatos sudėtis ir nauda

Nustatyta, kad juodoji arbata turi daugiau kofeino nei kitos arbatų rūšys. Stiprios arbatos puodelyje gali būti 0,02-0,1 g kofeino. Todėl ji yra puikus pasirinkimas ieškant alternatyvos kavai ar energetiniams gėrimams. Tačiau tonizuojamasis, kavai prilygstantis poveikis yra ne vienintelė juodosios arbatos stiprybė.

Juodojoje arbatoje yra specifinių antioksidantų (polifenolių), kurių nėra jokioje kitoje arbatoje. Tai - teaflavinai, susidarantys arbatos fermentacijos metu. Arbatos lapeliuose taip pat yra taninų, rauginių medžiagų, alkaloidų (kofeino), eterinių aliejų, vitaminų, mineralinių medžiagų. Kasdien geriama juodoji arbata stiprina tam tikras organizmo sistemas ir padeda išvengi kai kurių ligų.

• Juodojoje arbatoje esančios rauginės medžiagos - katechinai - pagerina askorbo rūgšties pasisavinimą. Tai padeda stiprinti kapiliarus, mažina jų sienelių pralaidumą.
• Juodojoje arbatoje esantis antioksidantas - teaflavinas - padeda sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje. O flavonoidai žymiai sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
• Juodojoje arbatoje esančios rauginės medžiagos - taninai - pasižymi kenksmingas medžiagas sutraukiančiu poveikiu. Tai padeda palaikyti sveiką virškinimo sistemą. Juodosios arbatos kompresai padeda perkaitus saulėje.
• Moksliniais tyrimais pagrįsta, kad kasdien išgeriant bent du puodelius juodosios arbatos galima sumažinti infarkto, insulto ir kitų širdies ligų riziką beveik 13 %.
• Taip pat tyrinėjamas juodosios arbatos poveikis vėžinių susirgimų prevencijai. Pirmieji rezultatai rodo juodosios arbatos poveikį odos, burnos vėžio prevencijai. Pastebimas ir tikėtinas potencialas kitų organų (pvz. krūties) vėžio prevencijai.

Klasikinis juodosios arbatos paruošimo būdas

Juodosios arbatos ruošimą galima pavadinti „greitu“ arba „klasikiniu“. Pastarasis artimesnis Rytų tradicijoms, tam reikalingas ir specialus inventorius. Greituoju būdu arbata tiesiog užplikoma puodelyje. Tai paprastas ir turbūt kiekvieno išbandytas būdas pasimėgauti kvapnios arbatos puodeliu.

Klasikiniam juodosios arbatos ruošimui reikia trijų dalykų: arbatžolių, vandens ir specialaus, patartina, porcelianinio arbatinuko. Geriausias arbatžolių ir vandens santykis yra 0,5 arbatinio šaukštelio arbatžolių vienam puodeliui vandens, tačiau jį galima keisti pagal pageidaujamą arbatos stiprumą. Arbatinuke užplikomas koncentruotas arbatos antpilas, kuris maždaug po 5 minučių išpilstomas į puodelius ir praskiedžiamas virintu vandeniu. Arbatinuke dar neatšalusį antpilą galima užplikyti antrą kartą. Tokia arbata savo skoniu ir savybėmis prilygsta pirmą kartą užplikytai, tačiau nebeturi tokio intensyvaus kvapo.

Greitasis juodosios arbatos paruošimo būdas

Kitas arbatos paruošimo būdas yra toks: į ant ugnies kaitinamą arbatinuką sudedamos arbatžolės ir užpilamos trupučiu šalto vandens. Paliekama pastovėti keletą minučių ir pakaitinama, tačiau neužverdama. Tuomet nuoviras papildomas karštu vandeniu ir išpilstomas į puodelius.

Greituoju būdu ruošiamai arbatai užtenka puodelio ir užvirinto vandens. Į puodelį dedama 0,5-1 arbatinis šaukštelis arbatžolių, užpilamos verdančiu vandeniu, uždengiamos lėkštele ir paliekama 3-5 minutėms pastovėti. Štai ir viskas - arbatą galima gerti.

Juodosios arbatos skonių įvairovė

Juodoji arbata gali būti skaninama įvairiausiais priedais. Ji gali būti ruošiama kaip karštas arba kaip šaltas gėrimas. Naudojama kaip bazė gaiviesiems ir alkoholiniams kokteiliams. Juodosios arbatos variacijų receptai pasaulyje turbūt skaičiuojami šimtais.

Daugeliui labiausiai įprasti juodosios arbatos priedai yra citrina, medus, pienas, grietinėlė. Tačiau, tiesą sakant, šią arbatą galima derinti beveik su viskuo - priklauso nuo kiekvieno skonio ir fantazijos. Štai keletas idėjų:

• Vaisiai - apelsinas, greipfrutas ir pan.
• Uogos - džiovintos vyšnios, juodieji serbentai, mėlynės ir pan.
• Prieskoniai - anyžiai, gvazdikėliai, kardamonas, cinamonas, vanilė ir pan.
• Kreminei tekstūrai - karvės pienas, augalinis pienas, vaniliniai ledai, Ghi sviestas, kokosų aliejus.
• Saldumui - karamelė, šokoladas ir pan.

Iš juodosios arbatos, panaudojant arbatos grybą, gaminamas fermentuotas gėrimas - kombučia.

Juodoji arbata naudojama gaminant burbulinę arbatą iš tapijokos perlų.

Juodosios arbatos sirupas

Juodąją arbatą galima skaninti įvairiausiais priedais. Tačiau lygiai taip pat įvairiausius produktus galima skaninti ir juodąja arbata. Tam puikiai tinka juodosios arbatos sirupas, kurį galima pasigaminti namuose:

Ingredientai:

• 1 puodelis vandens
• 1 valgomasis šaukštas juodosios arbatos lapelių arba 4 arbatos pakeliai
• 1 puodelis cukraus

Paruošimas:

1. Puode užvirinkite vandenį, išjunkite ugnį, sudėkite arbatą, uždenkite ir palikite 5 minutėms pastovėti.
2. Tuomet arbatą perkoškite, į skystį suberkite cukrų ir maišant kaitinkite ant silpnos ugnies kol skystis taps tirštas ir lipnus (apie 12 minučių).
3. Paruoštą sirupą supilkite į švarų ir sandarų indą (užsukamą butelį, stiklainį ar pan.).
4. Paruoštą gaminį laikykite šaldytuve ir suvartokite per 6 mėnesius.

Šį juodosios arbatos sirupą galima naudoti įvairiems gėrimams ir patiekalams paskaninti. Pavyzdžiui:

• Šaltiems gėrimams - gazuotam vandeniui, punšui, limonadui - vienai porcijai rekomenduojama dėti 1 arbatinį šaukštelį sirupo.
• Karštiems gėrimams - late kavai arba arbatai - taip pat vienai porcijai naudojamas 1 arbatinis šaukštelis sirupo.
• Pagal skonį apšlakstomos šviežių vaisių salotos, ledai, įpilama į pieno, ledų kokteilius.
• Užpilama ant blynelių, pyragų ir pan.

Galimas juodosios arbatos šalutinis poveikis

Suaugusiems žmonėms juodąją arbatą gerti yra saugu. Rekomenduoja dienos norma yra 2-3 puodeliai arbatos. Tačiau kasdien išgeriant labai didelį kiekį arbatos (4-5 puodelius ir daugiau) gali kilti sveikatos problemų dėl kofeino perdozavimo:

• nerimas ir miego sutrikimai
• pagreitėjęs kvėpavimas
• galvos skausmas
• padažnėjęs šlapinimasis
• širdies ritmo sutrikimas
• spengimas ausyse
• drebulys
• padidėjęs kraujospūdis

Juodosios arbatos nereikėtų vartoti kartu su kitais kofeino turinčiais produktais.

Juodosios arbatos rūšys

Yra įvairių juodosios arbatos rūšių, kurios skiriasi ne tik skoniu, bet ir paruošimo būdu, taip pat auginimo regionais. Pavyzdžiui:

• Assam arbata, kilusi iš Indijos, pasižymi stipriu, intensyviu skoniu ir ryškia spalva.
• Darjeeling arbata, taip pat kilusi iš Indijos, yra šviesesnė ir subtilaus skonio, su gėlių ir vaisių aromatu. Ši arbata dažnai vadinama „šampanu tarp arbatų“ dėl savo unikalumo ir lengvumo.
• Ceylon arbata, kilusi iš Šri Lankos, yra gerai žinoma dėl savo gaivaus, šiek tiek citrusinio skonio ir yra dažnai vartojama tiek šilta, tiek šalta.
• Keemun arbata iš Kinijos pasižymi švelniu, dūminiu skoniu ir kartais net medaus ir šokolado natomis.

Kaip laikyti juodąją arbatą

Arbatžoles patartina laikyti stikliniame arba porceliano inde. Svarbu, kad indas būtų sandarus ir laikomas sausoje ir tamsioje vietoje. Arbatžolės linkusios lengvai sugerti kvapus, todėl laikomų nesandariame inde skonis gali pakisti. Arbatą galima išlaikyti ilgą laiką, tačiau laikui bėgant joje natūraliai mažėja kofeino kiekis.

Juodosios arbatos nauda sveikatai

Reguliarus juodosios arbatos vartojimas gali pagerinti širdies sveikatą, nes sumažina cholesterolio kiekį ir širdies ligų riziką. Be to, juodojoje arbatoje esantys taninai gali nuraminti virškinimo sistemą, todėl ji naudinga po valgio.

Juodoji arbata gali būti naudinga širdies ligoms, virškinimo sistemai, cukraus kiekiui kraujyje reguliuoti ir stresui mažinti. Be to, juodoji arbata gali palaikyti virškinimo sistemos sveikatą, skatindama naudingų žarnyno bakterijų, kurios yra būtinos virškinimui, vystymąsi. Nors juodoji arbata nėra vaistas nuo visų ligų, dėl jos galimos naudos šioms būklėms ji yra vertingas jūsų sveikatingumo rutinos priedas.

Juodoji arbata su maistu

Kalbant apie maisto derinimą, juodoji arbata puikiai dera su įvairiais patiekalais. Per pietus prie juodosios arbatos labai tinka pikantiški sumuštiniai su rūkyta mėsa ar stipriais sūriais. Vakarėjant juodoji arbata tinka prie ant grotelių keptos mėsos, ypač pagardintos žolelėmis ir prieskoniais.

Juodosios arbatos maistinė vertė

Juodosios arbatos maistinė vertė priklauso nuo konkrečios arbatos rūšies, jos paruošimo būdo ir nuo to, ar ji yra šviežiai užplikyta. Jame taip pat yra šešių grupių polifenolių - sveikatai naudingų augalinių junginių. Polifenolių kiekis priklauso nuo to, kaip arbata ruošiama. Juodojoje arbatoje taip pat gausu aminorūgšties L-teanino, kuris padeda atsipalaiduoti. Puodelyje juodosios arbatos yra 20-40 mg L-teanino.

Juodojoje arbatoje esantys antioksidantai, patekę į organizmą, neutralizuoja kenksmingus laisvuosius radikalus. Kasdien suvartojant tris puodelius juodosios arbatos padidėja antioksidantų kiekis organizme. Juodojoje arbatoje esantys teaflavinai riboja uždegiminių molekulių gamybą ir užkerta kelią nervinių ląstelių silpnėjimui ir naikinimui.

Arbatos ir vandens kokybė

Vandens kokybė šiuose kraštuose tokia gera, kad puikios kokybės arbatą galima paruošti naudojant vandenį iš čiaupo. Kietas vanduo ypač netinka ypatingų rūšių arbatai ruošti, nes dėl jo nukenčia išskirtinės arbatos skonio kompleksiškumas ir rafinuotumas. Didžioji dalis arbatos rūšių, užplikytų kietu vandeniu, greitai, paprastai per minutę, tampa stipri ir įgauną spalvą. Dažnai arbata tampa purvinai rudos ar juodos spalvos, o turėtų būti visai kitokia.

Patarimai, kaip teisingai paruošti juodąją arbatą

Norėdami teisingai paruošti juodąją arbatą, pirmiausia pasirinkite aukštos kokybės juodosios arbatos lapelius arba arbatos maišelius. Šviežią filtruotą vandenį užvirinkite iki maždaug 93 °C temperatūros. Po mirkymo išimkite arbatos lapelius arba arbatos maišelį.

Galimas šalutinis juodosios arbatos vartojimo poveikis

Galimas šalutinis juodosios arbatos vartojimo poveikis: jautrumas kofeinui, virškinimo sutrikimai ir apsunkintas geležies pasisavinimas. Be to, juodoji arbata gali dirginti skrandžio gleivinę ir sukelti pykinimą ar nemalonius pojūčius, ypač jei geriama tuščiu skrandžiu. Atkreipkite dėmesį į geležies kiekį, nes juodojoje arbatoje esantys taninai gali slopinti geležies pasisavinimą, ypač iš nekeminių šaltinių, pavyzdžiui, augalinės kilmės maisto produktų.

Apibendrinant galima teigti, kad juodoji arbata yra aromatingas ir naudingas gėrimas, kuris saikingai vartojamas gali padidinti energijos kiekį ir palaikyti širdies sveikatą. Ją paruošti paprasta, tereikia kokybiškus lapelius kelias minutes pamirkyti verdančiame vandenyje. Nepamirškite žiūrėti, kiek suvartojate, kad išvengtumėte galimų šalutinių poveikių, tokių kaip drebulys ar skrandžio diskomfortas. Juodoji arbata, turinti daugybę privalumų, gali būti puikus kasdienės rutinos papildymas, ypač kai ji derinama su mėgstamais užkandžiais.

---