Dabar jau gerokai primirštas labai veiksmingas jauko iš duonos panaudojimo būdas, kuris savo laiku buvo labai populiarus pamaryje. Meškeriotojai, vykstantys į Miniją, Nemuno žemupį ar Kuršių marias gaudyti karšių, plakių ar kuojų, nusipirkdavo pora kepalų pačios juodžiausios „Kauno“ duonos ir įsimesdavo į kuprinę 50x80 cm dydžio maišelį, pasiūtą iš tinklo su vidutinio skermens akimis.
Atvykę vieton jie pirmiausia stambokais luitais sulaužydavo kepalus, į maišelio dugną paguldydavo 1,5-2 kg akmenį, ant viršaus sukraudavo duoną, suimdavo maišelio viršų kapronine virvute ir pasiūbavę užmesdavo šią „šėryklę“ į duburį. Kol vykdavo pasirengimai, duonos maišo pūkštelėjimo į vandenį sukeltas triukšmas būdavo seniai pamirštas, o duona išbrinkdavo ir imdavo irti. Už maišo pasroviui nusidriekdavo iš išplautų duonos gabalėlių šleifas. Kai žemiau maišo būdavo nugramzdinamas masalas, kibimo ilgai laukti netekdavo.
Kadangi dabar ne kiekvienas meškeriotojas po ranka turi reikiamą gabalą tinklo su tinkamo dydžio akimis, kad galėtų iš jo pasiūti maišą duonos luiteliams užmesti į duburį, galima pasinaudoti puikia alternatyva. Tai metalinės skiaurės žuviai laikyti. Jų dangtelius užvožtus laiko spyruoklės, todėl turinys patikimai laikosi viduje.
Duona kaip jauko pagrindas
Nūdienėje meškeriojimo praktikoje populiariausia - stačiakampio formos sumuštinių duona. Vokiečių meškeriotojai per kelias minutes pasiruošia patrauklaus jauko. Iš pradžių nuo riekelių nupjaunama plutelė. Jei jos liks jauko mišinyje, tos ims kilti į paviršių. Be to, duonos pluta labai lėtai brinksta. Tada minkštimas sudrėkinamas, o po poros minučių iš jo nusunkiamas likutis. Tačiau prasideda nuobodžioji dalis - iš lipnokos minkštimo masės lipdomi reikiamo dydžio rutuliukai ir po saujelę beriami į vandenį. Tokie pat rutuliukai veriami ant kabliuko. Kad jaukas būtų kvapnesnis, jį galima pagardinti keliais lašais anyžių.
Savitą jauko paruošimo iš baltos sumuštinių duonos receptą turi anglų meškeriotojai, kurie teigia, kad suminkytame duonos minkštime - per daug rupių dalelių, kurias rankiodamos žuvys greitai pasisotina. „Miltus“ jie supakuoja į hermetiškus plastiko maišelius, iš kurių būsimąjį jauką išberia tik meškeriojimo vietoje. Kadangi tokiuose duonos milteliuose lieka pakankamai drėgmės, iš jų nesunku sulipdyti rutulius, kurie, nugrimzdę ant dugno, labai greitai suyra, paskleisdami vandenyje balkšvų „dūmų“ debesį. Toks prievilas ypač veiksmingai suburia prie masalo kuojas ir šapalus.
Jauko rutulių, sulipdytų iš pusės kepaliuko baltos duonos, paverstos milteliais, pakanka pusdienį išlaikyti vienoje vietoje būrelį šapalų, kai vandens temperatūra - 4-6 laipsniai. Skysta duonelė“ tinka ne tik jauko rutuliams lipdyti, bet ir kimšti į dugninių šėrykles. Beje, tokį jauką anglai naudoja jūroje, meškeriodami kefales, jūros karšius.
Na, o pats greičiausias būdas pasidaryti duonos jauko - labai paprastas: nuo stačiakampio formos baltos sumuštinių duonos nupjaustomos plutelės, minkštimas suvilgomas vandeniu, o paskui kruopščiai nusunkiamas. Iš gautos masės nulipdomi rutuliai, kurie nugramzdinami į parinktą vietą.
Kiti jauko komponentai
Pavyzdžiui, uodo trūklio ar musės lervos, saulėgrąžų išspaudos, košė, šutinti grūdai. Tačiau patyrę meškeriotojai lygiai taip pat gerai žino, kad šiuos žuvų skanėstus gana keblu nugramzdinti į reikiamą gelmę ir vietą, nes jie išsidrabsto dideliame plote arba lėtai grimzta, o dar kebliau žvejojant srovėje tokį jauką išlaikyti tam tikrame taške, kad jo tuoj pat nenuneštų tėkmė. Žodžiu, absoliučiai akivaizdu, kad be specialių priemonių ir metodų tai padaryti neįmanoma.
Turbūt dėl šios priežasties pirmiausia tarp meškeriotojų tokie populiarūs vadinamieji „firminiai“ jaukai, kurių galima įsigyti žūklės parduotuvėse. Sudrėkinai tokį jauką ir gali žvejoti. Kitas dalykas tokio jauko veiksmingumas. Pastaruoju metu dauguma meškeriotojų pastebi, kad didžiosios dalies gamintojų paruoštų jaukų mišinių veiksmingumas - gana menkas. Mat nebrangūs pirktiniai jaukai vilioja daugiausia smulkmę. Na, o tie jaukai, kurie turi visas reikiamas savybes, yra labai brangūs. Todėl nė kiek neretėja gretos meškeriotojų, išsiverčiančių su virtuvėje iššutinta koše.
Jauko gamyba namuose
Sena patarlė sako, kad nėra blogo, kuris neišeitų į gera. Jei nelabai norite tuštinti kišenę, pirkdami brangius jaukus, o abejotinų ar nežinomų gamintojų jaukų neperkate, nes žinote, kad į juos teks įmaišyti antra tiek komponentų, kol išeis tinkamas mišinys, yra nebloga išeitis. Juoba, kad ji padeda ne tik išvengti didelių kapitalinių įdėjimų, bet ir sutaupyti brangaus žūklės laiko. Jauką sėkmingai galima susikombinuoti namuose, nes daugumą reikalingų komponentų rasite savo virtuvėje.
Pirmiausia, išbandykite keletą vidutinių pirktinių jaukų ir nustatykite, kuris jų geriausiai sulimpa. Visiškai nereikšminga, kokiai žuvų rūšiai vilioti skirtas jaukas ir ar jį patariama naudoti ežere ar upėje. Svarbiausia - lipnumas. Mat to pirktinio priedo jums reikės tik tam, kad sulipdytų svarbiausius jauko elementus, o tuo pačiu nereikės ieškoti balasto. Pigiuose jaukuose primalta tiek sėlenų, kad užtektų kelioms „dūminėms“ uždangoms. Grimztantis jaukas vandenyje turi palikti drumzlių „šleifą“ arba skleisti jį srovėje. Tą jauko savybę irgi užtikrins pirktinis mišinys. Jei to mažai, prekybos centruose dabar gana pigiai parduodamos sėlenos. Įmaišykite jų papildomai.
Toliau viskas labai paprasta: išberiate reikiamą kiekį pirktinio jauko į tinkamo dydžio kubilą ir kruopščiai sumaišote su pora saujų sausų durpių. Ši jauko mišinio dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. (vienai dienos trukmės karšių žūklei visiškai pakanka 2-4 kg jauko, tad užteks 2 kg pirktinio mišinio). Paskui termose užplikote 300-400 g žirnių. Pageidautina ne puselių, o sveikų ir dailiai apvalių. Kitame termose ar katiliuke - 300 g perlinių kruopų arba kviečių grūdų (žinoma, jei turite). Vienas mano pažįstamas meškeriotojas paprastai išverda maždaug tris stiklines labai skystos manų košės.
Virtų komponentų daugiau nereikia, bet jei sugalvosite ką nors originalaus, nedvejodami bandykite. Sviestu košės nesugadinsi. Kol 2-3 valandas termose brinks reikiamos grūdinės kultūros, kavamalėje rupiai susimalkite porą saujų truputį pakepintų išlukštentų saulėgrąžų. Jas reikia sumaišyti su 200-300 g saulėgrąžų išspaudų, suberti į jauko balastą ir gerai išmaišyti. Paskui mišinį papildykite viena pakuote, t.y. 400 g avižinių dribsnių. Gali būti ir kvietiniai ar miežiniai dribsniai.
Na, o tuomet eilė džiūvėsiams. Juodos duonos kriaukšles ar batono likučius patartina ne išmesti, o krauti į drobinius maišelius. Juodą duoną būtinai atskirai nuo pyragų. Pusę kilogramo duonos ir pusę kilogramo batono džiūvėsių reikia du kartus permalti mėsmale. Jei visa tai parengta vakare, tai reikia atsikelti pusvalandžiu anksčiau ir visus minėtus komponentus dar kartą gerai sumaišyti, o tada suberti šutintus žirnius ir kruopas ar supilti skystą manų košę ir mišinį sudrėkinti, kad jis pradėtų brinkti. Kol nuvyksit iki vandens, jauko mišinys jau bus tinkamas ir iš jo bus galima lipdyti rutulius.
Tai visai logiška, nes šio gana dietiško jauko mišinį galima papildyti sočiais komponentais, kurie žuvį traukia kaip magnetas, o svarbiausia ilgam prikausto vienoje vietoje. Vienas mano pažįstamas, ruošdamas jauką lynų žūklei, į aprašytą mišinį būtinai įmaišo skardinę ar dvi saldžių konservuotų kukurūzų. Tais atvejais, jei masalas - sliekai, įberia saują kapotų sliekų. Labai veiksmingas jauko papildas - uodo trūklio lervos. Tai universalus vilioklis visoms žuvims. Žinoma, pageidautina ir ant kabliuko verti trūklį, tačiau kuojos puikiai kibs, jei masalas bus kukurūzo grūdas ar pora musės lervų. Beje, musės lervos - taipogi puikus sotusis jauko papildas. Šios žvitrios kirmėlaitės gana greitai išsikrapšto iš jauko rutulių ir ima ropinėti dugnu, o žuvys jas entuziastingai rankioja. Minėtą jauko kiekį patartina papildyti maždaug 2 stiklinėmis musės lervų. Pilnai pakaks.
Dar vienas puikus ir natūralus papildas - stiklinė šutintų kanapių grūdų. Ar būtina naminio jauko mišinį papildyti sočiais komponentais? Tai priklauso nuo daugelio dalykų - žuvų įpročių konkrečiame vandens telkinyje, žūklės taktikos, žūklės laiko trukmės. Tad spręsti turite patys. Tačiau gerai žinoma, kad sviestu košės nepagadinsi.
Aromatai
Namuose paruoštą jauką galima naudoti be jokių priedų. Kai kas netgi mano, kad jaukas sudarytas iš natūralių komponentų gardžiai kvepia savaime ir jokių aromatinių medžiagų į jį pilti nereikia. Tai absoliučiai teisinga. Žinoma, yra meškeriotojų, kurie mano visiškai priešingai. Tačiau pastaruosius reikia perspėti, kad kvapias, o ypač kvapias sintetines, medžiagas reikia naudoti labai atsargiai. Persūdysi jauką, ir rezultatas bus atvirkščias. Žuvis aplenks vietą, kur užmetėte masalą.
Todėl patyrę meškeriotojimo veteranai paprastai siūlo kompromisą. Ir ne tik siūlo, bet ir patys jo laikosi. Kadangi jauką ruošiate namuose, tai nėra jokio reikalo skuosti į parduotuvę ir pirkti kokį nors firminį aromatizatorių. Daug protingiau į išbrinkusį jauką prieš pat žūklę įterpti kokio nors koncentruoto gardžiai kvepiančio produkto. Žinoma, augalinės kilmės. Tai gali būti česnako išspaudos, žali krapai, medaus šaukštas, aviečių ar braškių sultys, malti čiobreliai, mėtos, kakavos milteliai, smulkinta karamelė.
Kokios priedų proporcijos? Galite orientuotis pagal tai, kad į 5 kg sauso jauko mišinio patartina įmaišyti tik... 3-4 šaukštus kakavos miltelių arba vienos česnako skiltelės išspaudas.
Jauko konsistencija
Kai atvyksite prie vandens ir atsigabensite namie užmaišyto brinkti jauko, būtinai patikrinkite jo konsistenciją. Paprastai meškeriotojai pasitenkina tuo, kad jaukas limpa į rutulius. Tačiau labai svarbu, kad rutuliai būtų tokio tankio, kuris leistų jiems teisingai skilti, o jauko mišiniui skleistis ant dugno. Rupesnis jaukas naudojamas, kai žvejojama ežere ar tvenkinyje. Jei gelmė toje vietoje, kur žvejosite, neviršija 4-5 m, o vanduo pakankamai skaidrus, patikrinti jauko konsistenciją labai paprasta. Teniso kamuoliuko dydžio jauko rutulį paleiskite laisvai grimzti tiesiog po kojomis. Atsitrenkęs į dugną, rutulys turi suskilti maždaug per 20-40 sek., o paskui imti pamažu skleistis, kol ant dugno atsiras 50-70 cm skersmens pločio „dėmė“.
Nors jauko konsistencija - labai svarbus dalykas, tačiau vis dėlto - ne pats svarbiausias. Kur kas svarbiau yra tinkamai naudoti jauką. Patys veiksmingiausi ir originaliausi, o tuo pačiu garantuojantys fantastišką žūklės sėkmę jaukai dažniausiai sukuriami specialiai sportinės žūklės varžyboms, o kita dalis - liaudies kūrybos produktas. Firminiai jaukai - labiausiai universalūs, todėl pritaikomi labai įvairioms žūklės sąlygoms, juos lengva paruošti, tačiau jie - anaiptol ne geriausi.
Jei pastebėsite, kad kažkoks komponentas, t.y. skanėstas, įmaišytas į jauką, konkrečiame vandens telkinyje užtikrina žūklės sėkmę, tai galite laikyti, kad pavyko atskleisti reikiamą subtilybę. Ją patartina saugoti ir kam pakliuvo neviešinti. Antra, namie ruošdami jauką, visada gerai pagalvokite, kokį produktą norite sukurti ir kam jis bus skirtas (atsižvelgiant į metų laiką, vandens telkinį, žuvų rūšį ir t.t.). Taigi bandykite. Juk tikslas - sutaupyti brangaus žūklės laiko tikrai vertas bet kokių priemonių.
Tešlos receptai
Gaminant tešlas galima naudoti įvairius produktus. Komponentai maišomi ieškant, kokios proporcijos tam tikrame vandens telkinyje geriausios, kokia tešla geriau tinka vienai ar kitai žuviai. Pagrindinės medžiagos gaminant tešlą gali būti miltai, manų kruopos, malti avižiniai dribsniai, kukurūzų kruopos, miltai biskvitams, malti kukurūzų dribsniai, gatavi mišiniai įvairiems kepiniams namuose kepti, batonas, sumuštinių duona, žuvų, kraujo miltai ir t. t. Miltus tešlai gaminti žvejys gali susimalti ir pats. Tam tinka riešutai, makaronai, fermentinis sūris, seni sausainiai, granuliuotas žuvų pašaras, sausas maistas paukščiams ar šunims. Kartais miltams gaminti naudojamos ypač egzotiškos žaliavos, pavyzdžiui, džiovinti žiogai.
Žodžiu, variantų daug, o tešlos rūšių iš šių produktų galima gauti dar daugiau. Svarbiausia ne tik tai, kad tešlos - puikus augalinės kilmės masalas, bet ir tai, kad jų savikaina maža, be to, norint pasigaminti, nereikia daug laiko. Puiki medžiaga tešlai gaminti. Iš duonos pagaminta tešla puikiai vilioja įvairias žuvis. Gaminti paprasta: šaliname plutą, duoną sutrupiname ir suberiame į indelį su vandeniu. Šį galima paskaninti trupučiu kvapniųjų papildų. Gerai išbrinkusią duoną suminkykite į elastingą rutulį. Tai viena geriausių tešlų karpiams ir lynams žvejoti.
Tarkuotus džiūvėsius ir manų kruopas maišome santykiu 1:1. Į šį mišinį iš vieno ar dviejų konservuotų kukurūzų indelių supilame tiek ten esančio skysčio, kad iš gautos masės galima būtų sukočioti gana kietą ir tamprią tešlą. Kad ši tešla būtų dar pikantiškesnė, į ją galima įdėti šiek tiek sutrintų kukurūzų grūdų. Vasarą tai puikus masalas žvejojant šapalus ir ūsorius, žiemą ši tešla neblogai vilioja kitas karpines žuvis.
Kad tešla ne taip greitai išsileistų žvejojant (šapalus ir ūsorius paprastai gaudome stiprioje srovėje), pagrindiniai šios tešlos komponentai turi būti smulkiagrūdžiai ir sunkūs. Gaminant šią tešlą, puikiai tinka kukurūzų miltai, manų kruopos, sumalti avižiniai dribsniai. Proporcijas lemia srovės stiprumas, todėl teks kiek paeksperimentuoti: įdėti vandens arba atvirkščiai - kiaušinio. Kiaušinis tešlą padaro kietesnę. Baigiant gaminti į tešlą galima įdėti šiek tiek kepeninės dešros, minkšto sūrio, o kaip papildomas prievilas puikiai tinka maltos jaučio širdis.
- 2 arbatiniai šaukšteliai žirnių miltų, 4-5 šaukštai manų kruopų. Sausi žirniai sumalami į miltus, pridedama šiek tiek vandens ir verdama kartais pamaišant. Gautos masės konsistencija turi būti panaši į kisieliaus. Į šiek tiek pavirtą masę supilti manų kruopas, nuimti indą nuo ugnies ir greitai masę maišyti tol, kol šaukštas nepradės linkti. Tada iš gautos masės suformuoti rutulį, įdėti jį į indą, uždengti ir palikti valandą šiltoje vietoje. Paruoštos tešlos konsistencija turi būti panaši į plastiliną.
- 2 šaukštai manų kruopų,0,5 arbatinio šaukštelio cukraus, 3 - 4 lašai saulėgrąžų aliejaus. Viską gerai sumaišyti, suvynioti į marlę, gerai užrišti. 20 minučių palaikyti marlę verdančiame vandenyje. Žvejojant atgnybti tešlos gabalėlį, suformuoti nedidelį rutuliuką ir užmauti jį ant kabliuko.
Kiti jauko priedai
Šviesoje ir šilumoje pagyvenusi musės lerva tampa ovalios formos, kietesnė, tamsesnė. Nors kokonai iš pažiūros kietoki, kietas tik pats apvalkalas, nes viduje - pilkšvas klampus skystis. Jaunas kokonas gana sunkus, skęsta vandenyje. Tokį kokoną lengviau užmauti ant kabliuko. Su senesniais kokonais teks pavargti: jų kiautas, nors ir kietas, labai trapus. Seni kokonai neskęsta, todėl nerekomenduotina jų dėti į jauką prie dugno gyvenančioms žuvims vilioti.
Laiką, per kurį lervos virsta kokonais, lemia temperatūra. "Pagyvenusios" musės lervos 20 laipsnių temperatūroje kokonais virsta po dviejų dienų. Kai šalta, šis procesas gali trukti savaitę ar ilgiau. Jei nusipirkote ne kokiame nors namudiniame fabrikėlyje, bet specializuotoje veisykloje augintų musės lervų, vienu metu kokonais virsta apie 80 proc. lervų. Jei jas augino mėgėjai, šis procentas gali būti gerokai mažesnis.
Kokonai - efektyvus masalas įvairioms karpinėms žuvims gaudyti. Jie tinka žvejojant stovinčiame, tekančiame vandenyje, svarbu, kad nebūtų sugedę. Kai kurie meškeriotojai kokonus mauna ant kabliukų be užkarpėlių. Pasak jų, plonos vielos užkarpėlės neturintis apvalaus įlinkio kabliukas kur kas mažiau pažeidžia kokono apvalkalą, todėl šis masalas geriau laikosi ant kabliuko.
Dažniausiai kabinamas vienas arba du kokonai, bet žvejai dažnai naudoja ir sumuštinius. Keletas populiariausių: kokonas ir uodo trūklio lerva, kokonas ir musės lerva, kokonas ir perlinė kruopa. Kabliuką per kokoną duriame labai atsargiai, nes tas pilkšvas glitus skystis ir yra didžiausia žuvis viliojanti kokono vertybė. Jei skystis iščiulptas, kokonas, net jei iš išvaizdos atrodo nepažeistas, žuvų visai nedomina.
Kruopos
Tikriausiai dauguma žvejų savo virtuvėse rastų įvairių kruopų. Jas galima puikiai panaudoti tiek kaip jauką, tiek kaip masalą. Be to, kruopas galima pagardinti įvairiais aromatais, toks jaukas žuvims bus dar patrauklesnis. Vienas populiariausių tokių virtuvinių jaukų - perlinės kruopos. Jas itin mėgsta karšiai, kuojos, raudės, gaudant upėse į šias kruopas tikrai nespjauna ir šapalai. Tiesa, kad perlinės kruopos būtų birios ir tikrų žvejybai, jas reikia teisingai virti.
Į puodą su vandeniu supilkite pusantros stiklinės stiklinės kruopų ir pavirkite apie 10 minučių. Tuomet kruopas nukoškite ir tris ar keturis kartus perlieti šaltu vandeniu, kuris nuplauna lipnias nuoviras. Išvirtas kruopas išpilkite ant popieriaus ir leiskite nudžiūti. Viskas. Taip paruoštas perlines kruopas galėsite berti į vandenį kaip jauką ir verti ant kabliuko. Karpinėms žuvims labai patinka ir manų košė. Iš su šlakeliu aliejaus išvirtos manų košės galima pasidaryti puikią tešlą, kuri žuvis itin gerai vilioja šaltuoju metų laiku.
Beje, žiemą kai kurie žvejai jaukina niekaip neapdorotas manų kruopas tiesiog berdami į eketę. Subertos kruopos pamažu prisigeria vandens ir ima leistis dugno link, suformuodamos savotišką povandeninį jauko debesį, iš toli viliojantį žuvis. Gaminti tešlai idealiai tinka ne tik manų, bet ir sojų košė. Šutinti žirniai - tikra klasika, itin populiari tarp šapalus didžiosiose mūsų šalies upėse gaudančių meškeriotojų. Teisingai išvirti žirniai saujomis metami į vandenį. Nešami srovės jie rieda dugnu ir vilioja šapalus. Atplaukęs šapalų būrys rankioja srovės nešamus žirnius, kol kuri nors žuvis apsigauna ir pačiumpa grūdą su paslėptu kabliuku.
Tokiu pačiu būdu žuvys upėse viliojamos ir į vandenį metamais suspaustos baltos ar juodos duonos gabaliukais.
Priedai jaukinimui
Visus šiuos virtuvinius jaukus galima dar labiau pagardinti naudojant įvarius priedus. Galima rinktis įvairius žūklės reikmenų parduotuvėse parduodamus kvapiklius, tačiau taip pat galima naudingų priedų pasiieškoti virtuvėje. Pavyzdžiui, kai vanduo šiltas dauguma karpinių žuvų mėgsta pasmaguriauti kuo nors saldaus. Todėl, pavyzdžiui, perlines kruopas verta pagardinti vanile, ją mėgsta tiek karšiai, tiek kuojos. Jeigu turite desertams naudojamos skystos karamelės, tai taip pat bus puikus jauko priedas. Karpinės žuvys mėgsta ne tik saldžius, bet ir pikantiškus prieskonius. Štai karšiams ar karosams kažkodėl labai patinka česnako aromatas, tik su juo nereikia persistengti, nes česnako skonis ir kvapas yra labai intensyvūs.
Ir pabaigai - viena gudrybė, kurią šaltuoju metų laiku sėkmingai naudoja žvejai sportininkai. Kai vanduo atšąla, žuvys kažkodėl pradeda norėti sūraus maisto. Tad jūsų jaukas vandens gyventojoms bus daug skanesnis, jei į jį įbersite gerą žiupsnį druskos. Netikite? Patikėkite, druską į žieminei žūklei skirtus mišinius deda net patys garsiausi jaukų gamintojai.