Depresija yra psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika bei interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimu, tai trukdo kasdieniniam gyvenimui.

Dėl sumažėjusios motyvacijos, energijos, produktyvumo bei socialinio aktyvumo gali kilti sunkumų darbe bei santykiuose su kitais. Sergant depresija nuotaika būna bloga kasdien didžiąją dienos dalį bent dvi savaites iš eilės ir tai paveikia sergančiojo kasdienį gyvenimą.

Kiti dažni depresijos simptomai:

• Sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi pablogėjusia atmintimi, pastebima pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena
• Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi.
• Perdėtas kaltės jausmas, savigrauža.
• Pesimizmas dėl ateities
• Sutrikęs miegas. Dažniausiai - nemiga, bet taip pat gali būti perdėtas mieguistumas, reikėtų atkreipti dėmesį į ankstyvus prabudimus, dažnai keliomis valandomis prieš įprastą prabudimo laiką
• Pasikeitęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs), tai gali sukelti kūno svorio pokyčius.

Depresija nebūtinai pasireiškia visais išvardintais simptomais. Net sergantiems sunkia depresija, gali pasireikšti ne visi simptomai.

Depresijos Priežastys ir Gydymas

Depresijos priežastys yra daugialypės, tiek genetinės (biologinės), tiek psichologinės, tiek socialinės.

Depresijos priežastys:

• Genetika - jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, turite didesnę tikimybę susirgti.
• Biologiniai pakitimai - manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių - medžiagų, reguliuojančių visą eilę procesų smegenyse, pakitimų.
• Tam tikri aplinkos faktoriai, kaip gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe, gali provokuoti depresiją.
• Psichoaktyvių medžiagų vartojimas (alkoholis, narkotikai ir kt.) - 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos.
• Lėtinės ligos: artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs sutrikimai, gali provokuoti depresiją. Ypač dažnai depresiją provokuoja lėtinis, nuolatinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos.
• Kai kurie vartojami vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.

Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:

• Palaikymas. Jis apima įvairias sritis - pokalbius apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją.
• Psichoterapija. Tai darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę.
• Medikamentinis gydymas.

Valgymo Sutrikimai Sergant Depresija

Sumažėjęs apetitas arba visiškas nenoras nieko valgyti - tai būdingi depresijos požymiai. Gydytoja D. Mičiūnienė pažymi, kad depresija sergantis žmogus neretai pamiršta pavalgyti, todėl gali išsekti organizmas.

Neretais atvejais, sergant valgymo sutrikimais, greta gali vystytis ir kitos ligos, tokios kaip depresija, nerimo sutrikimai, polinkis į alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimą, gali atsirasti savęs žalojimas ir mintys apie savižudybę.

Taigi galima sakyti, kad visi valgymo sutrikimai yra skirtingi būdai išreikšti vidinius konfliktus ir reaguoti į skausmingas, nuviliančias ar liūdinančias emocijas.

Kaip Paguosti ir Paskatinti Valgyti

Esant depresijai taip pat žmogus nebegali patirti seksualinio malonumo, nebejaučia noro bendrauti net su savo šeimos nariais, draugais ir kas anksčiau teikė džiaugsmą, susirgus tampa nebeįdomu.

Svarbu parodyti, kad suprantate, kaip jam sunku. Taigi depresiją būtina gydyti, kaip ir bet kokią kitą ligą.

Jei žmogus neturi jėgų, reikia padėti atlikti kasdienius darbus, bet verta pasiūlyti pagal galimybes juos atlikti kartu. Svarbus emocinis palaikymas. Be abejo, joks palaikymas nepadės išgyti be profesionalios pagalbos.

Jei anksčiau linksmas ir optimistiškai nusiteikęs draugas tapo liūdnas ir niekuo nesidžiaugiantis, jei jis atsisako įvairių pramogų, jam sunkiai sekasi net lengviausios užduotys, reikėtų pagalvoti apie depresiją.

Ką daryti:

• Nenuvertinkite jo savijautos, supraskite, kad tuo metu žmogus išties jaučiasi beviltiškai.
• Taip pat svarbu siūlyti jam kartu išeiti pasivaikščioti ar kažką nuveikti kartu, kadangi veikla veikia teigiamai, išjudina. Tačiau neverskite to daryti žmogaus, jeigu jis atsisako.
• Na ir žinoma, svarbu paskatinti kreiptis pagalbos į specialistus, neužleisti depresijos praeiti savaime, kadangi ji linkusi kartotis.

Svarbu sukurti palaikančią aplinką, kuri galėtų padėti įveikti krizę. Depresija sergančio žmogaus artimiesiems svarbu patiems išlaikyti emocinį stabilumą. Patiriant psichologinę įtampą svarbu neužsisklęsti. Svarbu nepasijusti auka, atsisakančia savo gyvenimo. Kad ir kaip sunku, reikia rasti laiko sau, veikloms, kurios patinka ir atpalaiduoja.

---