Nyksta žuvys - šią liūdną žinią pastaruoju metu vis dažniau linksniuoja tiek aplinkosaugos specialistai, tiek kukliu laimikiu besiskundžiantys žvejai ar žuvies kainų pokyčiais besistebintys pirkėjai. Pasak pasaulinės maisto ir žemės ūkio organizacijos, pastaruosius dešimtmečius žuvies vartojimas augo dvigubai greičiau nei jos ištekliai - nenuostabu, kad nemažai rūšių atsidūrė dideliame pavojuje.

„Net 88 proc. Europos komercinių žuvų rūšių yra išgaudomos, viršijant maksimalų tausią žvejybą užtikrinantį sugaunamos žuvies kiekį“, - sako Lietuvos gamtos fondo (LGF) atstovas Robertas Staponkus.

Kaip sąmoningai pasirinkti žuvį?

Žuvininkystės specialistai pateikia keletą rekomendacijų.

• Pirmiausia, rinktis didesnę žuvį ar filė išpjovą.
• Renkantis žuvies produktus, labai svarbu atkreipti dėmesį, kur ir kaip žuvis buvo sugauta ar užauginta.
• Aišku, nereikėtų diskriminuoti ir smulkių žuvų, tokių kaip šprotai ar strimelės. Šios žuvys užauga nedidelės, jų gyvenimo ciklas gana trumpas, todėl jos gerokai atsparesnės intensyviai žvejybai.

Kadangi žvejyba būna labai įvairi ir vykdoma skirtinguose regionuose, atskirti tvarios žuvininkystės produktus gana sudėtinga.

Ką svarbu žinoti, perkant žuvį ir jūros gėrybės?

• Pirmiausia, pasidomėkite, kur šios buvo sugautos ar užaugintos. Klausimai gali paskatinti verslininkus pardavimui ieškoti gausesnių ir atsakingai gaudomų rūšių.
• Nepirkite į Raudonąją knygą įtrauktų, taip pat giliai gyvenančių žuvų rūšių kaip, sakykime, jūros ešerio. Šios žuvys auga lėtai, tad jų ištekliai yra itin jautrūs pergaudymui, o jų žvejyba menkai reguliuojama.
• Geriau rinktis didesnes žuvis, nes, jei perkate jauną, mažo dydžio žuvį, didelė tikimybė, kad ji nebus nė karto išneršusi.
• Rekomenduojama ieškoti vietinių gausių žuvų rūšių, pavyzdžiui: karpių, strimelių, Baltijos šprotų ir kitų.

Siekdami išsaugoti žuvies ir jūros gėrybių išteklius, didelė atsakomybė tenka būtent vartotojams.

„Labai svarbu suprasti, jog rinktis žuvį atsakingai - nereiškia jos visiškai atsisakyti. Žuvis yra skanus ir naudingas sveikatai produktas, tad juo mėgautis tikrai reikia. Tiesiog prisiminkime, jog pasiūlą formuoja ne gamintojai, o vartotojai.

R. Staponkus atkreipia dėmesį, kad žuvies pasiūlą formuoja ne gamintojai ar pardavėjai, o vartotojai. „Labai svarbu suprasti, jog rinktis žuvį atsakingai - nereiškia jos visiškai atsisakyti. Tai reiškia rinktis ją sąmoningai. Žinoti, kurias žuvų rūšis ir kuriose vietose sugautas galima valgyti, o kurių verčiau atsisakyti. Mūsų paruoštas gidas „Nyksta žuvys“ leis vartotojams sužinoti naujausią informaciją apie daugelį Lietuvoje parduodamų populiarių žuvų rūšių ir tikimės, kad padės formuoti žuvų pasirinkimo ir vartojimo įpročius“, - pasakoja R.

Vadovaukitės Nystazuvys.lt žuvies gidu

„Šiame gide pateikiama informacija apie daugelį Lietuvoje parduodamų populiarių žuvų rūšių. Visos žuvys čia pažymėtos šviesoforo principu: žalia (valgyk), geltona (pagalvok) ir raudona (atsisakyk) spalvomis. Žinoma, reikia nepamiršti, kad ta pati rūšis, priklausomai nuo pagavimo vietos ir būdo, gali priklausyti ne vienai kategorijai.

LGF, bendraudarbiaudami su Pasaulio gamtos fondu (WWF), visuomenei netrukus pristatys atnaujintą žuvies ir jūros produktų vadovą sąmoningam vartotojui „Žuvies gidas“, kurio paskirtis - padėti atsakingai išsirinkti žuvį ir kitas jūros gėrybes, tausojant jų išteklius. Leidinyje žuvys suskirstytos į tris kategorijas: „Valgykite į sveikatą!“, „Atsargiai - pasidomėkite ir pagalvokite!“ ir „Nepirkite!“.

• „Valgykite į sveikatą!“ žuvų grupėje esančioms žuvims net ir intensyvi žvejyba nekelia grėsmės išnykti. Deja, šioje kategorijoje kasmet vis mažėja žuvų rūšių, kurias galima rinktis ramia sąžine. Be dvejonių galite pirkti MSC ir ASC sertifikuotus produktus, kurių žvejyba yra stebima sertifikatą suteikiančių organizacijų.
• „Atsargiai - pasidomėkite ir pagalvokite!“ grupės žuvims intensyvi žvejyba kol kas dar nekelia grėsmės išnykti, tačiau rekomenduojama mažinti jų pirkimą bei vartojimą dėl to, kad vis dar neturima pakankamai duomenų apie šių žuvų rūšių paplitimą (jų gali būti daug mažiau, negu manoma) arba jų žvejybos, auginimo būdai kenkia aplinkai.
• „Nepirkite!“ kategorijoje esančių žuvų rūšių rekomenduojama visai nepirkti, tokiu būdu neprisidėti prie intensyvios jų žvejybos, nes žuvų pagaunama kur kas daugiau nei iš tiesų leidžiama. Minėtoms žuvų rūšims gresia išnykimas, o jų žvejyba kelia didelį pavojų aplinkai.

Jei turite galimybę, pasistenkite nepirkti ungurio, menkės, oto, jūros ešerio, daugumos rūšių tuno, taip pat ryklių ir rajų mėsos, tropinių krevečių. Pasidomėti reikėtų ir apie tokias žuvis, kaip jūros lydeka, Aliaskinė rudagalvė menkė, skumbrė, šiaurinės krevetės, paprastasis vilkešeris.

Kaip pagauti gyvenimo žuvį?

Turbūt žinomiausi lietuvių sukurti produktai žvejybai, sulaukę milžiniškos sėkmės pasaulyje - tai sonarai „Deeper“ (Parsisiųsti „iOS“ ar „Android“). Šie išmanieji žuvų ieškikliai skenuoja vandenį, skleisdami ultragarso bangų impulsus, ir susieti su aplikacija išmaniajame - ekrane atvaizduoja realią žuvų buvimo vietą bei telkinio dugno reljefą. Tokiu išmaniu būdu savo gyvenimo žuvį sugauti tampa daug paprasčiau.

... ir jos nepamesti?

Turbūt viena apmaudžiausių situacijų žvejyboje - pagautas, bet nutrūkęs ir pasprukęs laimikis. Tokių nesėkmių išvengti kartais padėtų vien tinkamai surištas mazgas. Būtent to galima išmokti specialioje programėlėje „Fishing Knots“ (Parsisiųsti „iOS“ ar „Android“). Šioje aplikacijoje galima susipažinti su detaliais skirtingų žvejybinių mazgų aprašymais ir patarimais, kada kokį rišimo būdą rinktis. Patogu tai, kad prie kiekvieno aprašymo yra pateiktos detalios iliustracijos, žingsnis po žingsnio parodančios, kaip taisyklingai surišti valą ir kiek jį užveržti.

Kurią dieną žvejoti geriausia?

Patyrę žvejai sėkmingai žvejybai ruošiasi gerokai anksčiau nei įsitaiso krante ar sėda į valtį. Oro temperatūra, jos pokyčiai, vėjo greitis, slėgis ir net mėnulio bei saulės padėtis - šių rodiklių analizė gali padėti sužinoti, kada ir kur galima tikėtis geriausio laimikio.

Visus šiuos parametrus ir pagal juos parengtas prognozes galima rasti vienoje vietoje - programėlėje „Fishing Calendar“ (Parsisiųsti „iOS“ ar „Android“). Be to, šioje aplikacijoje galima išsisaugoti geriausias žūklės vietas, dalintis pagautų žuvų nuotraukomis ir žymėti statistiką.

Pažinkite savo laimikį

Žuvis užkibo, bet net nežinote jos pavadinimo? Ne bėda, jį išsiaiškinti padės programėlė „Fish Planet“(Parsisiųsti „iOS“ ar „Android“). Čia pristatoma per 550 skirtingų žuvų rūšių, pateikiama kiekvienos jų iliustracija, pavadinimai lotynų ir 28 šnekamosiomis kalbomis bei kiekvienos biologinė informacija. Be to, ši aplikacija veikia ir be interneto ryšio.

Kaip priversti žuvį kibti?

Kai jau esate apsisprendę dėl žuvies gaudymo vietos, reikia padaryti kelis metimus, kuriuos išbandysite ir kurie padės suprasti vietinių žuvų pomėgius. Norint žinoti, kaip styvinti žuvų srautą, būtina svarbią reikšmę skirti masalui. Žuvis prie jo reikia vilioti visais įmanomais būdais, pageidautina per porą dienų: masalą į vandenį būtina mesti tuo pačiu paros metu.

Geriausias masalas žuvims

Galima masalą dėti iš karto keliose vietose ir kartkartėmis patikrinti, ar jose nėra kibimo. Norint sėkmingai žvejoti ir turėti puikų kibimą, būtina atsižvelgti ir žinoti, kuo galima žvejoti upėje. Nurodysime, koks yra geriausias masalas žuvims ir kokiomis sąlygomis jį naudoti.

Planuojant žvejybos kelionę būtina atsižvelgti į oro veiksnius ir žinoti, kaip žuvų laimikis priklauso nuo atmosferos slėgio. Žuvys labai jautriai reaguoja į oro sąlygų pablogėjimą ir prieš jį tampa aktyvios.

Būtina atsižvelgti ir į tai, kokią įtaką žuvų gaudymui daro mėnulio fazės, ir tai yra reikšmingas veiksnys.

Aukšlės žvejyba

Kas yra aukšlė?

Aukšlės išvaizda. Aukšlė - tai mažo dydžio, sidabriškai žvilganti žuvelė, priklausanti karpinių žuvų šeimai. Dažniausiai ji užauga iki 15-20 cm ilgio ir sveria iki 100 g. Tai labai greita, judri ir žaisminga žuvis.

Kur gyvena aukšlės? Aukšlės paplitusios visoje Lietuvoje - upėse, ežeruose, tvenkiniuose. Dažniausiai laikosi paviršiniuose vandens sluoksniuose, ypač saulėtomis dienomis, netoli krantų, prie tiltų ar pakrančių augmenijos.

Kada geriausiai gaudyti aukšles?

• Tinkamiausias metų laikas: Aukšlių žvejyba geriausia nuo pavasario vidurio iki ankstyvo rudens. Šiltuoju metų laiku jos būna aktyvios beveik visą dieną, ypač vasarą.
• Geriausias paros metas: Ryte (6:00-9:00), Vakarop (17:00-20:00)
• Oro sąlygos: Aukšlės aktyviausios esant šiltam orui ir saulėtam dangui.

Kokie masalai geriausi?

• Gyvi masalai: Uodo trūklio lervos, Sliekai (mažais gabaliukais)
• Dirbtiniai masalai (XUL/SUL): Nano guminukai ant 0.5 g galvakablių (jei nori gaudyti XUL metodu), Mikromasalai su aktyvia uodega

Kaip gaudyti aukšles - žvejybos technikos

• Paprasta plūdinė žūklė: Užmeskite masalą prie paviršiaus. Masalas turi grimzti lėtai - aukšlės jį pastebi judėdamos greitai. Kirtimas turi būti greitas - aukšlės greitai spjauna masalą.
• Žūklė su mikromasalais (XUL): Naudokite itin lengvą spiningėlį (0.5-2 g masalams) Traukite guminuką trūkčiojančiai, kartais darykite pauzes

Teisiniai reikalavimai Lietuvoje

• Aukšlė neturi minimalaus dydžio
• Kiekio apribojimų nėra, bet rekomenduojama žvejoti saikingai
• Leidimas žvejoti būtinas (jei ne nemokama zona)

Žiobrių žvejyba

Nors pats žiobrių (lot. vimba vimba) žvejybos įkarštis laukia tik kitą mėnesį, tačiau šiemet, kaip ir kiekvienais metais, vos pasitraukus ledams ir šiek tiek pradėjus kaitinti saulutei, žvejai pradeda ruoštis žiobrių žvejybai.

Žiobris yra migruojanti žuvis, į upes nerštui atkeliaujanti iš Baltijos jūros. Kaip būdinga daugeliui iš jūros į upes atplaukiančių žuvų, jis yra itin kovingas ir stiprus, savo jėga nustebinantis daugelį pirmą kartą žiobrius gaudančių žvejų.

Kadaise žiobriai migruodavo iki pat Nemuno aukštupio, tačiau nuo Kauno HE pastatymo jo pasiekti negali, todėl neršia Nemuno žemupyje, Neryje, Dubysoje, Nevėžyje, Minijoje, Jūroje, Šventojoje ir šių upių intakuose. Kadangi migruoja iš Baltijos jūros, pirmiausia pasirodo Žemaitijos upėse, kur žiobrių žvejybos sezonas ir pradedamas.

Kaip atpažinti žiobrį?

Žiobrį kone lengviausia atpažinti pagal jo buką nosį, be kurios ši žuvis niekuo per daug neišsiskiria, yra vidutinio aukščio, plokščia, vyrauja sidabrinė spalva su rausvais ar oranžiniais krūtininiais ir analiniais pelekais, kiti pelekai pilkšvi, tamsūs. Mėgsta gilesnes upių vietas, tačiau neretai kimba ne pačioje gelmėje, o išėjime iš duobės. Renkasi žvyru padengtą, žolėmis gausiai neapaugusį dugną, dažnai sutinkami netoli akmenuotų vietų su greitesne srove.

Jaukas ir masalas žiobriams

Kaip ir kone kiekvienoje žvejyboje su plūdine ar dugnine meškere, jaukas ir masalas yra labai svarbios žvejybos dalys. Šioje kategorijoje žiobris yra išimtis, mėgsta daug aštresnius bei mūsų nosiai galbūt mažiau malonius kvapus. Pastaraisiais metais kone populiariausi jaukai pagaminti iš žuvies miltų ir į miltus sutrintų vežiagyvių kiautų.

Taip pat pastebėta, kad žiobrį labiausiai traukia raudonos spalvos jaukas, todėl ši spalva dominuoja tarp būtent šiai žuviai vilioti skirtų produktų. Masalui dažniausiai naudojamos dar gyvos, ne vakuumuotos, musės lervos, tradicinės baltos arba rožinės spalvos. Taip pat gan plačiai naudojamos uodo truklio lervos, nevengiama ir sliekų. Neretai ant to pačio kabliuko maunami ir skirtingi masalai, pavyzdžiui musės lerva su slieku.

Įrankių pasirinkimas žiobrių žvejybai

Įrankių pasirinkimas dažniausiai priklausys nuo upės, kurioje žvejojate. Gaudant didžiosiose upėse, tokiose kaip Nemunas ar Neris, kone visada renkamasi naudoti galingesnes dugnines meškeres.

Žvejojant mažesnėse upėse lygiai taip pat sėkmingai galima gaudyti dugnine meškere, tačiau čia retai kada reikia itin sunkių šeryklų, todėl galima rinktis liaunesnius meškerių modelius, su kuriais žvejoti ir traukti žuvį dažniausiai bus dar smagiau. Mažesnėse upėse labai sėkmingai gaudoma ir plūdinėmis meškerėmis, naudojamos srovinės plūdės, dažniausiai sveriančios nuo 4 iki 10 gramų. Su plūdine meškere dažniausiai naudojamas monofilamentinis pagrindinis valas kurio storis 0.18-0.25mm, nors vis dažniau renkamasi naudoti ir pintus valus, kurie suteikia daugiau jautrumo.

Baltijos jūros žuvų žvejyba

Kas niekuomet nežvejojo Baltijos jūroje, veikiausiai galvoja, kad čia yra itin platus žuvų rūšių asortimentas. Iš tiesų pagrindinis laimikis mūsų priekrantėje bus plekšnės, ką ir akcentuoja straipsnio pavadinimas, nes tikrų jūrinių žvynuotųjų nėra labai daug. Laimei, kad laimikį kartais praturtina ir kai kurios gėliesiems vandenims būdingos ir visiems meškeriotojams gerai pažįstamos žuvys.

Geriausi masalai plekšnėms

Plačiausiai naudojamas ir tikriausiai pats geriausias masalas plekšnėms yra krevetės, ją mes vadiname „maksimine“. Taip pat geras vilioklis yra žuvies „porcija“. Tai - šviežios žuvelės išpjova be žvynų (geriausiai - nugarinė dalis), maždaug mažojo piršto nago dydžio. Tačiau plekšnės, kaip, beje, ir kitos jūrinės žuvys turi rūšinius prioritetus. Šiuo atveju be konkurencijos būtų kuojų „porcijos“.

---