Pica - itin mėgstama ne tik Italijoje, bet ir visame pasaulyje. Tikriausiai sunku būtų rasti žmogų, kuris nemėgsta picos - juk tai ne tik vienas spalvingiausių bei universaliausių maisto pasirinkimų pagal skonį ar mitybos ypatumus, bet ir populiariausias patiekalas pasaulyje!
Itališka virtuvė garsėja savo paprastumu ir išskirtiniu skoniu. Pica ir pasta - tai du itališkos kulinarijos simboliai, kurie užkariavo pasaulį. Pagalvojus apie Italiją, pirmiausia vaizduotėje iškyla įspūdingo grožio pakrantės, neaprėpiama makaronų įvairovė bei gardžios picos. Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo maisto ekspertė, sako, kad pagrindinis itališkų patiekalų bruožas - visada švieži ingredientai.
Picos Istorija ir Tradicijos
Pica nuo seno buvo vienas pagrindinių Italijos patiekalų: ankstyviausia picos forma buvo duona, kepta ant ugnimi įkaitintų akmenų ir pagardinta įvairiausiais priedais. Vis dėlto pats žodis „pica“ pirmą kartą užfiksuotas 997 m., Gaetos mieste Italijoje. Manoma, kad į Ameriką pica atkeliavo kartu su italais XIX amžiaus pabaigoje. Italai už Atlanto atidarė daug kepyklėlių, kuriose tarp gausybės kepinių buvo prekiaujama ir pica. Pirmoji picerija JAV atidaryta Niujorke 1895 m.
Pasak legendos, į Neapolį atvykusi Karalienė Margarita pamatė gatvėje žmones valgančius papločius su pagardais. Vedina smalsumo pati šio patiekalo paragavo ir liko begalo sužavėta. Todėl picų kepėjo Raffaele Esposito ji paprašė sukurti kelias skirtingas picas būtent jai. Margaritą labiausiai iš visų variantų sužavėjo kepinys, kuriame atsispindėjo Italijos vėliavos spalvos: raudona (pomidorai), balta (mocarelos sūris) bei žalia (bazilikai). To pasekoje, ši pica buvo pavadinta Pizza Margherita, o Italijoje pasklidus kalboms, jog tai karalienės mylimas maistas, patiekalas ne tik išpopuliarėjo visose šalyje, bet ir tapo kulinariniu paveldu.
Picos Gaminimo Principai
Kaip pasakoja V. Juodkazienė, pica, kaip ir kiti itališki patiekalai, gaminama iš aukščiausios rūšies produktų. O svarbiausia yra tinkamas tešlos paruošimas. Dar vienas produktas, be kurio neįsivaizduojama pica, - sūris. Dažniausiai kepant autentiškas šios šalies picas naudojama mocarela. Žinoma, pica - patiekalas, kurį kepant galima laisvai improvizuoti, todėl kartais jos pagardinamos ir kitais itališkais sūriais, pavyzdžiui, provolone, pecorino romano, ricotta ar scamorza.
Svarbu atminti picos ingredientų dėliojimo eigą: pagrindas, padažas, sūris… o po to jau tegul reiškiasi vaizduotė. Nekepkite žalių žolelių kaip bazilikai ar gražgarstė - juos dėkite tik ant iškepusios picos. Iškepusios picos kraštelius iš karto aptepkite alyvuogių aliejumi. Kepant orkaitėje taip pat labai svarbi kepimo funkcija su vėjeliu - taip pica ne tik greitai iškeps, bet ir bus traški, sultinga bei gardi. Taip pat nepamirškite užmesti akies į kepimo procesą.
Picos Tešlos Receptas
Naminės picos yra itin gardžios, ypač jei picos padą irgi gaminate namuose. Itališkos picos tešla turi būti lengva, puri, tačiau traški.Štai vienas iš tešlos receptų:
- 1 arbat. š. cukraus
- 2 valg. š. alyvuogių aliejaus
- 3 vid. pomidorai
- ½ a. š. druskos
- ¼ a. š. džiovinto raudonėlio
- ½ a. š. džiovinto baziliko
Cukrų ir sausas mieles suberkite į šiltą vandenį ir maišykite, kol ištirps. Dubenyje sumaišykite abiejų rūšių miltus, druską, supilkite alyvuogių aliejų, vandenį su cukrumi bei mielėmis ir minkykite tešlą rankomis kokias 15 minučių. Uždenkite ją medžiaginiu rankšluostėliu ir leiskite mielėms atlikti savo darbą. Kai tešla dar truputį pakils, iš kiekvieno kamuoliuko rankomis suformuokite apvalius picų padus ir išdėliokite juos ant kepimo popieriumi išklotos skardos.
Picos Gaminimas Be Pomidorų Pastos
Štai receptas, kaip pasigaminti picą be pomidorų pastos, naudojant kitus ingredientus:
- Picos padą ištepiau pomidorų pasta.
- Tuomet susmulkinau svogūną, pomidorus ir pievagrybius.
- Viską susidėjau ant picos.
- Taip pat pridėjau per pusę supjaustytų alyvuogių, saulėje džiovintų pomidorų ir ant viršaus dedame per pusę perpjautas alyvuoges ir saulėje džiovintus pomidorus.
- Kepame 15min. iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.
- Tuomet ištraukiame picą, apibarstome sūriu, sudedame špinatus ir kepame dar apie 5 min.
Taigi, imame kokius 6-7 vidutinio dydžio pomidorus, labiausiai tinka prinokę ir saldūs. Dedame į puodą ir užpilame verdančiu vandeniu. Palaukiame minutę - pomidorai pradės skilinėti. Nupilame vandenį ir juos nulupame. Jeigu nesiskundžiate kantrybės stoka, pašalinkite sėklytes iš pomidorų. Supjaustome pomidorus smulkiais gabaliukais, metame į puodą, ten pat dedame keletą smulkiai pjaustytų nedidelių svogūnų, keletą šaukštelių cukraus, pora šaukštelių druskos bei pipirų, valgomąjį šaukštą raudonojo vyno acto, kokius 5 lapelius smulkiai kapoto baziliko. Įjungiame ugnį ir palaukiame, kol viskas užvirs. Tuo metu susmulkiname 6 česnako skilteles, jas pakepiname alyvuogių aliejuje ir pilame į puodą (kartu su aliejumi). Viską gerai permaišome, uždengiame ir sumažinę ugnį troškiname apie 3 valandas. Pabaigoje viską pertriname blenderiu ir maišydami kaitiname tol, kol padažas pasidarys tirštas ir kraštuose nesimatys skysčio. Puodą statome į šaltą vandenį ir padažą atšaldome.
Prieš sudedant kitus ingredientus, pakepam 3-5 minutes 200 C įkaitintoje orkaitėje. Kepimo fukcija- iš viršaus ir apačios su vėjeliu.Išimame paplotį, ant jo dedame pomidorų padažą, surį ir kitus jūsų pasirinktus ingredientus. Pašauname į orkaitę ir kepame su vėjelio funkcija apie 10 minučių, arba tol, kol papločio krašteliai tampa auksinės spalvos.
Įkaitinkite orkaitę iki 250°C. Ant viršaus išdėliokite supjaustytus vyšninius pomidorus, berkite mocarelos, parmezano (maždaug šaukštą šio sūrio pasilikite pabaigai) ir pašaukite picas į orkaitę. Šitos picos net ir namuose iškepa labai greitai - vos per 10 minučių. Kai gražuolės iškeps, apibarstykite jas likusiu sūriu ir papuoškite baziliko lapeliais. Štai ir viskas.
Taip pat, galite naudoti tokį įdarą: visas daržoves bei kumpį, reikia supjaustyti nedideliais gabaliukais, o kol viską pjaustau, prieš tai padėjęs ant lentelės picos padą - leidžiu jam atšilti iki tol, kol jis pasidaro minkštas. Viską supjaustęs sudedu į puodą, taip pat sudedu saują Rucola žolių, aš mėgstu jas suplėšyti per pus, taip jos labiau pasiskirstys po visą masę. Į masę sutarkuoju fermentinį sūrį, gerą šlakelį extra virgin alyvuogių aliejaus, susmulkintą čili pipirą bei raudonėlį. Visą masę išmaišau su šaukštu, reikia gerai išmaišyti, tam jog viskas vienodai pasklistų.
Atšilus picos padui, pabarstau ant skardos miltų, tam kad picos padas nepridegtų. Picos padą aptepu nestoru sluoksniu extra virgin alyvuogių aliejumi ( ne ne ne, pica tikrai nebus riebi, nebijokit! :) tiesiog dėl alyvuogių aliejaus, jos padas nesukeps ir nebus kietas). Tada ant tolygiai išteptu extra virgin alyvuogių aliejumi picos pado dedu 1 valg.šaukštą pomidorų pastos (čia jau kiekvienas pagal skonį tegul deda pomidorų pastos ).
Kai picos padas paruoštas, sudedu pamažu visą masę ant picos, tolygiai paskirstau, keli mostai Džiugo sūrio ir į orkaitę. Kepu įkaitintoje +180 C orkaitėje,10 - 12 min. Po gabalėlį į rankas ir .... Bon appetit!
Štai ir viskas. Patiekiam jums net tris picos skonius, kuriuos patys dažniausiai gaminame namuose. Tad laisvai galite pasirinkti - gaminti mūsiškius variantus ar pasiruošti tai, ką patys mėgstate.
Italų virtuvė remiasi paprasta taisykle: mažiau yra daugiau. Naudokite šviežius, aukštos kokybės ingredientus, o patiekalus gaminkite su meile.