Karštą vasarą ar šaltą žiemą lankantis prie vandens telkinių galima pastebėti liūdną reiškinį - nugaišusias žuvis. Todėl susiruošusiems išsikasti tvenkinį, nedidelį prūdelį ar įžuvinti natūralų ežerą naudinga žinoti, kodėl jų vandens telkinyje žuvys gali nugaišti.
Pagrindinės priežastys, kodėl gaišta žuvys
Pagrindinės priežastys, kodėl gaišta žuvys lankomame tvenkinyje ar ežere jau seniai yra žinomos:
- Per didelis karštis
- Per didelis šaltis
- Nepakankamas deguonies kiekis vandens telkinyje
- Retais atvejais - bakterijos, virusinės infekcijos.
Per didelis karštis
Vasaros karščiai itin pražūtingi vandenyje veisiamoms žuvims. Esant dideliems karščiams žuvys gaišta net srauniose upėse. Nepasirūpinus jų saugumu žuvys gali nugaišti dėl deguonies stygiaus kūdroje, prūde, tvenkinyje ar net natūraliame ežere.
Per didelis šaltis
Žiemą vandens paviršių padengia ledas. Itin didelis šaltis ir žema temperatūra sukausto į ledą visą vandens telkinio paviršių, užsąla net ežerai. Atsiradus paviršiuje ledui, vandenyje po juo pradeda stigti deguonies, kas taip pat veda prie žuvų gaišimo.
Žuvų gaišimas Minijos upėje
Pirmiausia toks reiškinys buvo pastebėtas Minijos upėje. Liepos 28 dieną ties Pakutuvėnais Minijoje nardęs Pajūrio regioninio parko vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis pastebėjo, kad keleto kilometrų ilgio upės ruožo dugne yra kritusių daug šlyžių.
Pradėjus tirti plačiau ekologas užfiksavo, kad Minijoje iki pat Gargždų upės dugnas nuklotas nėgių lervomis. Buvo pastebėta nemažai nugaišusių kūjagalvių, šlyžių, upėtakių, ešerių ir net didesnių lydekų.
Gausu buvo tik šiltame vandenyje gyvenančių gyvų žuvų rūšių.
„Minijos aukštupyje, kur yra seklu, itin pakilo upės vandens temperatūra. Sušilus vandeniui jame sumažėja deguonies tirpumas ir žuvys ima gaišti, nes šaltavandenės rūšys yra prisitaikiusios gyventi deguonies prisotintame vandenyje“, - teigė E. Paplauskis.
Anot Pajūrio regioninio parko ekologo, nuo upės vidurio link žemupio gilesnėse vietose situacija gerėja, nes ten yra daugiau vandens, kuris nėra tiek sušilęs.
Minija tuo ir yra ypatinga, kad jos aukštupyje vyrauja šaltavandenių žuvų rūšys. Anot ekologo, dėl šios priežasties Minijos upė yra įtraukta į Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklą „Natūra 2000“.
Tačiau E.Paplauskis nemano, kad šaltą vandenį mėgstančios žuvys Minijos aukštupyje išnyktų, nes įprastai karštesnę vasarą keičia vėsesnė ir gamta viską sugrąžina į savo vietas.
Kaitros efektą stiprina tarša
Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus vyresnysis mokslo darbuotojas Tomas Virbickas išvardino tris priežastis, dėl kurių vidaus vandenyse pradėjo gaišti žuvys.
Visų pirma, kaistant vandeniui jame mažėja deguonies tirpimas. Be to, sušilusiame vandenyje intensyvėja vandens organizmų medžiagų apykaita ir jos suvartoja daugiau deguonies.
Tačiau, anot T. Virbicko, kone lemiamas yra trečiasis faktorius, kai iš žemės ūkio laukų patenkantys teršalai - azoto ir fosforo junginiai skatina dumblių vešėjimą. Dienos metu vandens augalija į aplinką išskiria deguonį, tačiau naktį jie deguonį vartoja. Kuo daugiau tos augmenijos, tuo daugiau suvartojama deguonies, kurio ir taip trūksta žuvims.
Mokslininkas sakė nemanantis, kad būtent dabar upės yra teršiamos labiau, nei įprastai. Paprasčiausiai, intensyviai vystantis dumbliams prisidėjo ir sparčiai šylantis vanduo. Vyresniojo mokslo darbuotojo teigimu, šaltavandenių žuvų rūšims priskiriamų lašišų, šlakių, upėtakių jauniklių kritinė vandens temperatūra yra 23 laipsniai.
Esant tokioms sąlygoms šių žuvų jaunikliai gaišta dviejų savaičių laikotarpyje. Vandeniui sušilus iki 25 - 26 laipsnių - gaišta beveik iš karto.
T. Virbicko teigimu, tokio masinio žuvų kritimo anksčiau nebuvo pastebėta.
„Šiemet tam reiškiniui susidarė labai palankios sąlygos. Aplinkos apsaugos tyrimų duomenimis, tarša iš žemės ūkio veiklos vidaus vandenyse paskutiniais metais tik didėja, nitratų koncentracija upėse auga. Vadinasi, didėja ir vandens augalijos kolonijos, kurioms reikia daugiau deguonies. O itin karštas vidurvasaris deguonies koncentraciją vandenyje tik sumažina. Jei mūsų upės nepatirtų tokios taršos, žuvims deguonies vandenyje pakaktų net ir per tokius karščius“, - įsitikinęs mokslininkas.
Situacija kituose vandens telkiniuose
Gaištančios žuvys yra pastebėtos ir kitose Lietuvos vietose, patvirtino Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Andrius Kairys. „Vandens būklę tiriantys mūsų darbuotojai žuvų kritimą Telšių rajone užfiksavo Virvytės upėje. Rugpjūčio pradžioje - Nevėžio upėje ties Panevėžiu.
Šioje upėje ties Raguviškių kaimu (Kretingos r.) liepos 30 dieną deguonies koncentracija siekė net 6 mg/l, nors vanduo buvo sušilęs nuo 23 iki 25 laipsnių.
Tačiau lyginant su praėjusių metų liepa, Lietuvos upėse ypatingų skirtumų nepastebėta - mažesnė nei 2 mg/l deguonies koncentracija šiemet nebuvo nustatyta, o mažesnė nei 3 mg/l buvo tik keliose labai mažose upėse.
A. Kairio pastebėjimu, žuvų gaišimo nepastebėta rytinėje Lietuvos dalyje, kur yra daugiau gilesnių ežerų. Jie įkaista lėčiau ir deguonis vandenyje tirpsta greičiau.
Ką daryti, kad žuvys negaištų kritiniu laikotarpiu?
Praktiški tvenkinių ar ežerų savininkai apie galinčias užklupti tokias problemas ir jų sprendimų variantus jau yra numatę iš anksto. Šių savininkų auginamos ir prižiūrimos žuvys negaišta nei šaltais žiemos, nei karštais vasaros laikotarpiais.
Difuzoriai tvenkiniams, štai kokius įrankius naudoja sumanūs vandens telkinių savininkai, kurie siekia apsaugoti auginamas ar veisiamas žuvis, kad jos negaištų nei žiemą, nei vasarą.
Difuzoriai arba dar kitaip vadinami vandens aeratoriai yra naudojami siekiant turimą vandens telkinio plotą prisotinti pakankamu deguonies kiekiu. Vykstant tokiam procesui vandenyje žuvys negaišta. Pasirinkus tinkamiausią, difuzoriai tvenkiniams palengvina savininkų priežiūrą.
Tačiau vien difuzorių - vandens aeratorių įsigyti nepakaks. Priklausomai nuo tvenkinio ar ežero dydžio Jums teks įsigyti oro padavimo pompą, jei ūkyje neturite kompresoriaus.
Orapūtės tvenkiniams
Tam, kad vandenyje sklandžiai veiktų difuzoriai ir aeratoriai, Jums teks įsigyti orapūtę. Orapūčių tvenkiniams galima rasti įvairių rūšių, pajėgumų ir kokybės.
Naudinga atminti, kad tvenkiniams rekomenduojamos orapūtės genda itin retai ir pagrindinė detalė, kurią teks kaskart pasikeisti, tai membranos orapūtei. Pasikeisti nėra sudėtinga ir patiems.
Vandens aeratorių komplekto kaina
Smulkiai apskaičiuoti kiek kainuoja vandens aeratoriai - difuzoriai yra sudėtinga.
Orapūtės nedideliam prūdui, tvenkiniui ar ežerui pakanka ir SECOH JDK-S-60, kurios kaina siekia apie 165 eurus su PVM.
Nedidelio tvenkinio aeravimui dažniausiai naudojami vamzdiniai difuzoriai JAGER TD 65-500. Jo kaina taip pat nėra didelė, vos 34-40 eurų už ilgai tarnaujantį vandens aeratorių.
Taigi, kaip matote, žuvų įtakai tvenkinyje, ežere ar prūde įtakos turi ne tik kritinės oro sąlygos, bet ir jų savininkų sprendimai arba pasyvumas.
Akvariumo žuvų ligos
Akvariumo žuvų ligos dažniausiai atsiranda dėl savininko aplaidumo. Akvariumo žuvys, kaip ir kiti gyvūnai, turi sveikatos sutrikimų. Jų atveju jas daugiausia lemia nenormalios aplinkos sąlygos, tokios kaip netinkama cheminė sudėtis ir vandens grynumas, temperatūra, deguonies prisotinimas.
Dažniausios akvariumo žuvų ligos
- Oodinozė
- Pienligė
- Sepsis
- Dujų burbulo liga
Gydant akvariumo žuvis daugiausia dėmesio skiriama ligos sukėlėjo pašalinimui. Sergantys asmenys pernešami į rezervuarą stovinčiu vandeniu, prisotintu 100% deguonies. Jei simptomai nėra sunkūs, jie išnyks per kelias dienas, o išplitę simptomai yra susiję su gyvūnų nužudymu.
Masinis žuvų gaišimas ir jo priežastys
Masinis žuvų gaišimas - tai nenatūrali jų mirtis tam tikrame vandens telkinyje. Masinis žuvų gaišimas dažnai būna pirmasis vizualiai pastebimas požymis, įspėjantis apie neigiamus veiksnius vandens telkinyje. Šis poveikis yra susijęs su gamtinės (natūralios) kilmės pokyčiais žuvų gyvenamojoje aplinkoje arba su žmogaus veikla.
Pripažįstama, kad tiek natūralūs, tiek su žmogaus veikla susiję veiksniai turi bendrą vardiklį - tai stresas, veikiantis žuvis.
Deguonies trūkumas
Kai trūksta deguonies vandenyje, žuvys pradeda dusti (asfiksija). Žuvys gali iškęsti trumpalaikius deguonies sumažėjimo periodus, tačiau, kai deguonies kiekis vandenyje nukrinta žemiau negu 2 mg/l, žuvies organizme prasideda negrįžtamieji procesai.
Vienas iš pagrindinių požymių, kad žuvų gaišimo priežastis - ištirpusio deguonies trūkumas vandenyje, yra tas, kad gaišta įvairių rūšių ir įvairaus dydžio žuvys.
Vandens pH
Dėl paminėtų natūralių, taip pat ir su žmogaus veikla susijusių veiksnių kinta ir vandens pH. Vanduo, nelygu vandenilio jonų kiekis, būna neutralus (7), rūgštus (mažiau negu 7) ir šarminis (daugiau negu 7).
Vandens temperatūra
Jeigu kinta optimali temperatūra arba staiga ji pasikeičia net optimalaus lygio ribose, žuvys patiria stresą ar šoką, sumažėja adaptacinės organizmo savybės, gali gaišti pavienės žuvys arba masiškai.
Amoniako ir azoto junginiai
Laisvasis amoniakas yra labai nuodingas žuvims. Laisvojo amoniako kiekis didėja kylant vandens pH, t. y. šarminiame vandenyje jo toksiškumas didėja. Amoniaku dažniausiai apsinuodija žuvys, kai jų tankis didelis, o vandens cirkuliacija lėta.
Žuvų kvėpavimo ypatumai
Žuvų kvėpavimo sistemos labai įvairios. Pavyzdžiui, miksinų žiaunos su burna nesujungtos, nes šių parazituojančių žuvų burna skirta prisisiurbti prie kitos žuvies kūno. Į žiaunas vanduo patenka per nosį.
Silkės ir plačiakakčiai tokiais atvejais žūsta beveik iš karto, ne ką ilgiau gyvena upėtakiai, lašišos, starkiai. Karosų ir sazanų žiaunų dangteliai tvirtai užsidaro, todėl šios žuvys šlapioje žolėje keletą valandų gali išbūti gyvos.
Vijūnai taip pat turi papildomo kvėpavimo sistemą - tai žarnynas. Atmosferos orą tiesiogiai gali siurbti kai kurios mūsų žuvys - lynai, karosai, karpiai.
Kaip humaniškai elgtis su sugauta žuvimi
Vokietijos ir Didžiosios Britanijos žvejai neįsivaizduoja situacijos, kad sugauta žuvis, kol nugaiš kelias valandas galėtų žiopčioti kibire ar siete ir iš lėto dusti. Jie laimikį užmuša iškart.
Lietuvos gamtos fondo žuvų specialistas Robertas Staponkus sakė, kad kiekvienas žvejas turi asmeniškai nuspręsti, kaip pasielgti su laimikiu. Tačiau, anot jo, krante žuvis patiria stresą, todėl pakinta jos skonis. Jei norite mėgautis skaniais žuvies patiekalais, turėtumėte neleisti žuviai kankintis.
„Jei žvejas nori turėti geresnę žuvį, ją turi iš karto užmušti. Nereikia jokio specialaus įrankio - užtenka bet kur surastos lazdos. Reikia suknežinti smegenų kanalą. Taip pat jis pataria prapjauti žiaunas, kad nubėgtų kraujas. Specialisto teigimu, gendančioje žuvyje prasideda skilimo procesai, o kraujo nuleidimas tai šiek tiek pristabdo.
Humaniškiausias būdas - sušaldymas
Staigią žuvies baigtį R. Staponkus vadina kur kas humaniškesne. Ir, pasak jo, šiuo metu net ir nesant privalomo reikalavimo kai kurie žvejai taip elgiasi.