Žuvys yra vieni įdomiausių gyvūnų pasaulyje, o jų poravimosi būdai - vienas iš labiausiai intriguojančių aspektų. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime, kaip žuvys poruojasi, aptarsime įvairias veisles, rūšis ir spalvas, taip pat atskleisime įdomių faktų apie žuvų dauginimąsi ir mitybą.
Žuvų įvairovė
Dažniausia akvariumuose laikoma ryškių spalvų ar įdomių kūno formų žuvytės, kurios laisvėje gyvena gėluose vandenyse, prisitaikiusios gyventi šiltame tropiniame ar subtropiniame klimate. Dauguma akvariuminių žuvyčių yra mažos.
Kūno danga
Žuvų kūnas padengtas daugiasluoksne oda, kurioje išsidėsčiusios gleivių ląstelės. Jų išskiriamos gleivės apsaugo odą nuo bakterijų, virusų ir padeda slysti vandenyje. Kai kurios žuvys turi tiktai odą, pavyzdžiui šamai. Dauguma žuvų padengtos žvynais.
Žuvų dauginimasis
Išskiriama ikrus dedančios ir gyvavedės žuvys. Žuvys yra skirtalytės, kai kurios hermafroditės (pvz., akmeninis ešerys). Patelės dažniausiai didesnės už patinus. Neršto metu pakinta daugumos žuvų kūno spalva, kai kurių kūno dalių forma. Kai kurios žuvys migruoja į tolimas nerštavietes ( pvz., lašišos, niegės, stintos). Išneršiama nuo keliolikos iki kelių milijonų ikrų. Dauguma dauginasi keletą kartų per gyvenimą, kai kurios - tik vieną kartą ( pvz., Tol.Rytų lašišos), po to žūva.
Žuvų mityba
Egzistuoja keli mitybos tipai:
- Planktofagai: mintantys planktonu (pvz., žuvų jaunikliai, stintos, seliavos, aukšlės, banginiai).
- Bentofagai: mintantys vandens dugno gyvūnais (zoobentosu) (pvz., karšis, lynas, plekšnė).
- Plėšrios žuvys: maitinasi smulkesnėmis žuvimis.
Populiarios akvariumo žuvys
Pradedantieji akvariumistai kartais nusprendžia auginti pernelyg reiklias žuvis ir tai gana dažnu atveju baigiasi didele nesėkme. Kad taip nenutiktų, vertėtų pasidomėti, kokios akvariumo žuvys reikalauja mažiausiai priežiūros, ir kurios jų gali „atleisti“ dėl patirties stokos daromas klaidas. Taigi, kokias žuvis galima drąsiai rinktis nepatyrusiems akvariumo žuvų augintojams?
Gaidelis (Betta splendens)
Tai - labai puošni šaltavandenė žuvis, kuri puikiai jaučiasi ir gana nedidelės talpos akvariume. Nors šios rūšies žuvų patinėliai yra puošnesni už pateles, tačiau svarbu žinoti, kad jie yra linkę peštis (būtent todėl viename akvariume nerekomenduojama auginti dviejų patinėlių). Gaideliai pirmenybę teikia šaldytam maistui, tačiau taip pat galima duoti augalinės kilmės maistą.
Gupija (Poecilia reticulata)
Gupija yra taiki ir draugiška žuvytė, kuri puikiai sugyvena ir su kitos rūšies akvariumo žuvimis. Gupijos gali būti šeriamos akvariumo žuvims skirtu sausu maistu, tačiau jos tikrai neatsisakys ir gyvo maisto. Šios rūšies akvariumo žuvys labai greitai dauginasi, todėl vertėtų nepersistengti su šių žuvyčių skaičiumi. Įdomu tai, kad gupijų patinėliai yra mažesni už pateles, tačiau jie spalvingesni ir turi didesnius pelekus.
Kardinolas (tanichthys albonubes)
Kardinolai - labai populiarios akvariumo žuvys, kurios lengvai prisitaiko prie įvairių gyvenimo sąlygų. Šios rūšies akvariumo žuvys gali būti šeriamos ir sausu augalinės kilmės maistu, ir šaldytu gyvūniniu maistu. Kardinolai geriausiai jaučiasi gyvendami būriais, todėl rekomenduojama įsigyti ne vieną, bet kelias šios rūšies žuvis.
Auksinė žuvelė (Carassius auratus)
Auksinė žuvelė yra šaltavandenė žuvis, kuri nėra labai reikli ir reikalaujanti išskirtinio dėmesio. Šios rūšies akvariumo žuvys dažniausiai nesiskundžia apetitu, o jų fekalijos smarkiai užteršia akvariumą (būtent todėl rekomenduojama įrengti kokybišką filtrą ir pasirūpinti dažnu vandens keitimu). Nors auksinės žuvelės akvariumas gali būti visai nedidelis, tačiau svarbu žinoti, kad nuo vietos akvariume priklausys ir pačios žuvies dydis (jei norite, kad auksinė žuvelė išaugtų didesnė, rinkitės pakankamai erdvų akvariumą).
Molinezija (Poecilia)
Nors molinezijos nėra labai reiklios akvariumo žuvys, tačiau joms reikalingas gana erdvus (100-200 l talpos) akvariumas. Molinezijų patinėliai įprastai yra kiek mažesni už pateles: suaugę jie būna maždaug 8 cm ilgio, o patelės - apie 12 cm. Naudinga žinoti, kad šios rūšies akvariumo žuvys nemėgsta minkšto vandens - priešingu atveju akvariumo gyventojas gali kankinti įvairios ligos. Akvariumo vandenį reikia reguliariai filtruoti, o kartą per savaitę pakeisti penktadalį akvariumo vandens. Šios rūšies žuvys mėgsta ir sausą augalinį, ir šaldytą gyvūninės kilmės maistą.
Rasborai (Rasbora)
Rasborų genties žuvys puikiai jaučiasi nedideliuose akvariumuose, o šių žuvų priežiūra tikrai nėra sudėtinga. Rasborai mėgsta ramų vandenį, kurio temperatūra turėtų būti 22-28 °C. Subrendusios rasborų patelės įprastai yra kiek didesnės už patinus, o patinėliai - ryškesnių spalvų. Rasborus rekomenduojama šerti akvariumo žuvims skirtu sausu pašaru ir karts nuo karto mitybą praturtinti šaldytomis dafnijomis ar artemijomis.
Žaliasis kalavijuotis (Xiphophorus)
Žaliasis kalavijuotis (Xiphophorus hellerii) - daug priežiūros nereikalaujanti akvariumo žuvis, kuri geriausiai jaučiasi gyvendama su tos pačios rūšies partneriu. Nors žalieji kalavijuočiai tikrai nėra pernelyg reiklios žuvys, tačiau svarbu žinoti, kad joms yra reikalingas pakankamai erdvus akvariumas (geriausia rinktis akvariumą su dangčiu ir pasirūpinti akvariumo augalijos bei kitų dekoracijų įrengimu). Viename akvariume galima auginti ne daugiau nei tris ar keturis žaliuosius kalavijuočius: jei jų bus daugiau, žuvys tarpusavyje gali peštis.
Burundžio princesė (Neolamprologus brichardi)
Burundžio princesė (Neolamprologus brichardi) - tai viena tų žuvų, kuri geriausiai jaučiasi gyvendama tos pačios rūšies gentainių grupėje. Su kitų rūšių žuvimis burundžio princesės gali elgtis agresyviai: šios žuvys yra nusiteikusios prieš visas jų teritoriją užimančias žuvis. Jei norite burundžio princeses auginti su kitų rūšių žuvimis, pastarosios akvariume turi atsidurti pirmos (geriausia, jei senbuvės yra gerokai didesnės už burundžio princeses). Akvariume burundžio princesė išauga iki 15 cm ilgio, todėl šioms žuvims reikalingas ganėtinai didelis akvariumas.
Floridinė heterandrija (Heterandria formosa)
Floridinė heterandrija (Heterandria Formosa) taip pat puikiai tinka pradedantiesiems akvariumistams. Šios akvariumo žuvys toleruoja staigų vandens temperatūros kritimą bei akvariumo vandens pH pokyčius. Floridinė heterandrija mėgsta slėptis tarp akvariumo augalų ar kitose slėptuvėse, todėl įrengiant akvariumą rekomenduojama pasirūpinti gausiomis dekoracijomis. Svarbiausia - užtikrinti, kad akvariumas nebūtų perpildytas, todėl floridines heterandrijas geriausia auginti pakankamai erdviame akvariume.
Auksinė tetra (Hemigrammus rodwayi)
Auksinė tetra - tai gana nedidelė (iki 5,5 cm ilgio) akvariumo žuvis, kurios priežiūra gali pasirūpinti ir nepatyrę akvariumistai. Auksinės tetros mėgsta gyventi būriais (po 6-10 žuvis), todėl šioms žuvelėms reikės ganėtinai erdvaus akvariumo (rinkitės mažiausiai 70 l talpos). Suaugusios patelės yra apvalesnės už patinus, tačiau patinėliai turi skiriamąjį bruožą - baltą peleko kraštelį. Auksinės tetros yra taikios, todėl jos gali sugyventi ir su kitomis akvariume laikomomis žuvimis.
Koi karpiai
Nors Dekoratyvinių žuvų augintojų Lietuvoje vis daugėja, dauguma žmonių net nėra girdėję Koi karpiai pavadinimo. Šios žuvys ne tik labai spalvingos, gražios, draugiškos bet ir velniškai įdomios būtybės!
Kas yra Koi karpis?
Koi yra itin populiari ir spalvinga gėlavandenių amūrinių karpių (Cyprinus rubrofuscus) žuvų rūšis. Šios žuvys dažniausiai laikomos kaip dekoratyvinės žuvys lauko tvenkiniuose ar sodo vandens telkiniuose. Jos turi turtingą, tūkstančius metų siekiančią Azijos kultūros istoriją. Nors visi Koi karpių tėvyne laiko Japoniją, manoma, kad Koi žuvys pradėtos veisti Kinijoje maždaug IV amžiuje, dėl maisto. Japonijoje Koi karpių veisimas prasidėjo maždaug XIX amžiuje.
Simbolika
Japonų kultūroje Koi simbolizuoja jėgą, drąsą, tvirtybę, sėkmę, pergalę, vaisingumą ir atkaklumą. Kiekviena veislė pagal savo spalvas gali turėti skirtingas simbolines reikšmes. Koi žuvys dažnai perduodamos iš kartos į kartą, kaip šeimos paveldas. O šios dovanojimas kitam atneša sėkmę, turtus ir laimę. Ir nesvarbu ar tai gyva žuvis, ar piešinys.
Gyvenimo trukmė
Dažnai Koi karpiai gali gyventi ilgiau nei jų šeimininkas. Vidutiniškai naminiai Koi išgyvena 10-30 metų, o nelaisvėje net iki 70 metų!
Dydis
Dauguma Koi karpių paauga vidutiniškai 1,27 cm per mėnesį, paprastai pilną savo dydį pasiekia būdamas 8-10 metų amžiaus (augimas, žinoma, svyruoja kiekvieną mėnesį ir sulėtėja po pirmųjų 2 metų). Vidutinis suaugęs Koi sveria nuo 5-7 kg, o įprastai užauga nuo 50 iki 70 cm ilgio. Jumbo Koi užauga iki 80-90 cm ilgio.
Kaina
Koi kaina gali skirtis dėl daugelio veiksnių. Paprastai Koi jauniklis kainuos nuo 3 iki 50 €, perkant iš Koi karpių veisėjų. Koi karpių kainą į neregėtas aukštumas gali pakelti keli veiksniai:
- Genetinė giminė
- Veislė
- Vizualinis vaizdas
- Dydis
Veislės, rūšys, spalvos
Trys pagrindinės spalvos sudaro daugybę koi veislių: raudona (Hi), balta (Shiro) ir juoda (Sumi). Kitos dažniausiai matomos spalvos yra geltona, oranžinė, mėlyna ir kreminė. Kai kurios žuvys gali turėti sidabro arba aukso metalo blizgesį. Įprastai Koi gali būti vienspalviai, dvispalviai arba įvairiaspalviai.
Elgesys
Koi karpiai draugiški tiek pat, kiek šunys ir katės! Koi iš prigimties yra labai smalsūs ir gali būti išmokyti gudrybių, įskaitant maisto paėmimą tiesiai iš rankos. Laikui bėgant jie tampa gana artimi ir ištikimi savo šeimininkams. Gali atpažinti savo šeimininkus: jų veidą, balsa, išvaizdą. Taip pat yra draugiški šunims ir katėms. Koi karpiai yra žinomi, kaip švelnūs ir paprastai nesielgia agresyviai žmonių atžvilgiu, bei mielai kartu su jumis paplaukios tvenkinyje.
Mityba
Koi karpiai yra visaėdžiai. Jie gali būti šeriami komerciniu, specialiai jiems pritaikytu ir subalansuotu maistu. Tačiau Koi taip pat valgo krevetes, kirminus, vabzdžius, vandens augalus, vaisius, daržoves, kietai virtus kiaušinius ir net tam tikras grūdų rūšis.
Poravimasis
Koi karpiai natūraliomis sąlygomis neršia vieną arba du kartus per metus, pavasarį ir vasarą. Neršto metu Koi patelės deda kiaušinėlius, paskatintos patinų. Tada patinai plaukia per kiaušinėlius ir juos apvaisina. Viena patelė per vieną nerštą dažniausiai išleidžia iki 50 000 kiaušinėlių.
Žuvys, kurių rekomenduojama nepirkti
Pateikiame dešimties žuvų ir jūros gėrybių sąrašą, kurių rekomenduojame atsisakyti, nes jų ištekliai sparčiai nyksta arba jų vartojimas daro didelę žalą aplinkai:
- Jūros ešeriai
- Jūros lydekos
- Paltusas
- Jūrų velnias
- Unguriai
- Tilapijos
- Tunai
- Riebžuvė
- Krevetės
Informacija apie kai kurias žuvis
| Žuvis | Lotyniškas pavadinimas | Papildoma informacija |
|---|---|---|
| Aliaskinė rudagalvė menkė | Gadus chalcogrammus | Viena labiausiai pasaulyje žvejojamų žuvų. |
| Upinė plekšnė | Platichthys flesus | Dažnai gyvena sekliuose pakrančių vandenyse. |
| Sterkas | Sander lucioperca | Plėšri žuvis, prisitaikiusi medžioti tamsoje ir drumzliname vandenyje. |
| Vilkžuvė | Anarhichas lupus , Anarhichas spp. | Lėtai auganti žuvis atsiskyrėlė, gyvenanti ant smėlėto arba dumblėto dugno tarp akmenų. |
| Paltusas | Hippoglossus hippoglossus | Godus plėšrūnas, ryjantis menkes, juodadėmes menkes ir kitas žuvis. |
| Juodadėmė menkė | Melanogrammus aeglefinus | Gali užaugti iki metro ilgio ir sverti iki 14 kg. |
| Jūros lydekos | Merluccius merluccius, Merluccius productus | Yra giminingos menkėms. |
| Jūros ešeriai | Sebastes norvegicus , Sebastes mentella | Gyvena jūrų pakrančių vandenyse ir fiorduose. |
| Vėgėlės | Lota lota | Gyvena giliuose ežeruose ir lėtai tekančiuose šaltuose vandenyse, kuriuose daug deguonies. |
| Lašiša | Salmo salar | Žuvis praeivė, neršianti gėlame vandenyje, bet auganti jūroje. |
| Skumbrės | Scomber scombrus | Greitos plaukikės, jos medžioja žuvis plaukiodamos būriais ir tobulai sinchronizuodamos judesius. |
| Durklažuvė | Xiphias gladius | Didelė jūrų žuvis su įspūdingu medžioklės įnagiu. |
| Menkės | Gadus morhua | Gyvena šaltuose šiauriniuose vandenyse, iki 600 m gylyje. |
| Midijos | Mytilus spp | Aptinkamos palei Europos krantus. |
| Austrės | Ostrea spp., Crassostrea gigas | Gyvena panašiomis sąlygomis kaip ir midijos, bet joms reikia švaraus ir sūraus vandens, jos auga lėtai. |
| Kalmarai | ||
| Aštuonkojai | Octopus vulgaris | Gyvena dugne, auga lėtai ir yra labai jautrūs pergaudymui. |
| Gėlavandeniai vėžiai | Astacus astacus, Pacifastacus sp., Astacus leptodactylus, Procambrius clarkii, Pacifastacus leniusculus, Orconectes limosus | Gyvena ežeruose ir tekančiuose vandenyse. |
| Krabai | Cancer pagurus | Gyvena pakrantėse ant uolėto ir akmenuoto dugno, nuo kranto iki maždaug 30 metrų gylio. |
| Šiaurinės krevetės | Pandalus borealis | Gyvena ant minkštodugno 50 - 500 m gylyje. |
| Auksaspalviai sparai | Sparus aurata | Daugiausiai maitinasi moliuskais (midijomis ir austrėmis), o suaugę individai pasiekia 70 cm ilgį. |