Mėsa yra puiki terpė bakterijoms ir grybeliams veistis ir netinkamai vartojama ji gali pakenkti sveikatai. Pasikeitęs mėsos kvapas yra vienas iš sugedusios mėsos simptomų, tačiau tai - ne vienintelis ženklas, parodantis, kad jos geriau nebevalgyti. Jeigu mėsa dvokia neįprastai aitriai, ją išmesdami pasielgsite teisingai. Tačiau netgi jeigu jos kvapas yra įprastas, mėsa gali būti jau nebetinkama vartoti.
Bakterijos ir mėsos gedimas
JAV žemės ūkio departamento atstovė Marianne Gravely teigia, kad mėsą paveikia dviejų rūšių bakterijos: patogeninės, dėl kurių apsinuodijame maistu, ir gedimą lemiančios bakterijos, kurios veisiasi net ir žemoje temperatūroje. Jos gadina mėsą, lemia nemalonų jos kvapą, sudėtį ir skonį. Jeigu jūsų mėsą užkrėtė pastarosios bakterijos, jūsų nosis greičiausiai jus perspės prie jos nesiliesti. Tačiau M.Gravely įspėjo, kad patogeninės bakterijos gali sparčiai veistis nuo +5 iki +60 C laipsnių temperatūroje ir jūsų juslės jų sukeltos žalos nepajus.
Kiek laiko galima vartoti mėsą?
Jeigu nerimaujate, ar mėsa nesukels pavojaus jūsų sveikatai, neužtenka vien ją pauostyti prieš valgant. Svarbu žinoti, kad mėsą reikia ir teisingai laikyti bei ruošti. Ar mėsa nesugedusi, vis pirma galima spręsti pagal tai, kiek laiko ji praleido šaldytuve. Žemesnė nei +5 Celcijaus laipsnių temperatūra tik sulėtina bakterijų dauginimąsi, bet visiškai to nesustabdo.
JAV Sveikatos departamentas rekomenduoja spręsti, atsižvelgiant į jos rūšį, kiek laiko visiškai atitirpdytą žalią mėsą galima valgyti:
- Termiškai neapdorotą mėsą, tokią kaip faršas, paukštiena ar jūros gėrybės, galima vartoti 1-2 dienas.
- Žali kepsniai, didkepsniai, žlėgtainiai, šonkauliukai, išpjovos, gali būti laikomi šaldytuve 3-5 dienas.
- Termiškai apdorota mėsa, paukštiena ir jūros gėrybės bus tinkamos vartoti 3-4 dienas.
- Bet kokią mėsą bus saugu vartoti beveik neribotą laiką ir kone metus ji nepraras skoninių savybių, jei bus laikoma užšaldyta.
Mažiau tikėtina, kad E.coli bakterijomis bus užkrėsta šviežiai pas mėsininką sumalta mėsa, arba ta, kurią susimalėte patys namuose iš turėto gabalo, nei ta kurią įsigijote maisto prekių parduotuvėje, supakuotą vakuuminėje pakuotėje, nes toks faršas neretai būna pagamintas iš skirtingų gyvūnų skerdienos.
Tinkamas mėsos paruošimas
Net jeigu ir mėsa laikoma teisingai, prieš valgant ją vis tiek būtina teisingai paruošti. Tik taip išvengsite apsinuodijimo maistu. Netinkamai paruoštoje mėsoje greitai dauginasi bakterijos, todėl ją valgyti tampa nesaugu. Prieš ruošdami mėsą ir po to nusiplaukite rankas. Niekada mėsos nelaikykite kambario temperatūroje - geriau pasinaudokite šaldytuvu, kad išvengtumėte pavojingos zonos, kurioje bakterijos greitai dauginasi. Jeigu mėsą laikėte tinkamomis sąlygomis, ją kepkite tik gerai įkaitinę kepimo indą, kad vidinė temperatūra būtų ne žemesnė, kaip +70 C laipsnių. Tik taip išnaikinsite visas kenksmingus mikrobus.
Knygos „Kaip teisingai gaminti“ autorius Haroldas McGee, pažymi, kad viso mėsos gabalo viduje paprastai bakterijų nebūna. Tačiau jų gali būti susmulkintoje mėsoje. Taigi, galite patiekti ir žalią mėsą, jeigu tinkamai apdorojote jos paviršių, nesujaudindami dėl žalingų bakterijų.
Spalvos pokyčiai
Jeigu mėsa, kurią ruošiates valgyti, laikyta netinkamai arba per ilgai, pažiūrėkite, ar ji vis dar tinkamos spalvos. Spalvos pokyčiai gali signalizuoti, kad ji sugedo, tačiau nublukimas ar patamsėjimas dar nereiškia, kad ji pavojinga. Žalios dėmės reiškia, kad mėsos valgyti nebegalima. Gleivės ant paviršiaus ar tąsi oda yra gendančios mėsos ženklai. Jeigu ant mėsos pastebėjote šiuos nerimą keliančius ženklus, tai gali reikšti, kad mėsoje daug gedimo bakterijų, todėl tinkamiausias mėsos vartojimo laikas jau praėjo.
Papildomi patarimai
- Šviežią žuvį galite atpažinti iš jos išvaizdos ir kvapo.
- Drumzlinos akys, parudavusios žiaunos ir prarastas elastingumas (paspaudus žuvį, lieka įdubimas), parodo, kad žuvis nėra šviežia.
- Pastebėjus žalias žiaunas, gleives ant jų ir, juolab, užuodus prastą kvapą, tokią žuvį reikia išmesti - ji sugedusi ir tikrai netinkama vartojimui.
- Pieną būtina suvartoti iki nurodyto termino pabaigos, o jeigu pakuotė atidaryta - per 24-ias valandas nuo atidarymo.
- Šviežius kiaušinius atskirti galima paprasto testo pagalba: panardinus kiaušinį į vandenį, šviežias kiaušinis nusėda į dugną, ne pats šviežiausias šiek tiek pakyla nuo dugno, o sugedęs - plūduriuoja vandens paviršiuje, tad pastarojo vartoti negalima.
Tikimės, kad šie patarimai padės išvengti apsinuodijimo pavojaus ir leis mėgautis šviežiu, sveiku, saugiu maistu.