Kalbant apie seniai ragautus vaikystės ska­nėstus, mamų ir senelių gamintus ypatingo­mis progomis, dažnas prisimename specia­liose keptuvėse keptus grybukų, voveraičių formos sausainius, vaflius, riešutėlius su įdaru. Jų receptus moterys gaudavo vienos iš kitų, o kiekvienuose namuose būdavo bent viena keptuvė. Dabar jas keičia elektri­nės, tačiau yra ir senųjų, ant ugnies vartomų keptuvių gerbėjų!

Senovinių keptuvių aistra

„Senovinės keptuvės - mano aistra. Kiek jų turiu? Blynai, vafliai - gana tradiciniai pa­tiekalai. Kelios siekia XX a. pradžią. Turiu 1917 m. lietuvišką su užrašytu blynų receptu, taip pat 1919 m. norvegišką vartomą keptuvę, naudotą ant krosnies kepant tradicinius vaflius.

Internete ar sendaikčių turguje randu daug keptuvių iš Švedijos, Norvegijos. Daž­na jų pagaminta „Jøtul“. Ši norvegų firma šiandien žinoma dėl gaminamų židinių ir krosnelių, bet įsikūrusi XIX a. viduryje, ji ilgą laiką gamino metalo gaminius.

Norvegai gamina šventinius vaflius krumkake, kepamus tik per Kalėdas: ap­valios formos, puoštus gėlių raštais, plonus, traškius, susuktus į trikampius puodelius - kaip tie, į kuriuos dedami ledai.

Krumkake receptas

Nors kiekviena šeima turi savo receptą, bet galite pabandyti ir šį: 2 kiaušiniai, 140 g grietinėlės, stiklinė cukraus, šiek tiek kardamono, arba 1,5 stiklinės miltų ir stiklinės pieno, arba stiklinės miltų, stiklinės bulvių krakmolo ir stiklinės vandens. Karšti krumkake su­sukami naudojant medinę formelę.

Dabar nuo seno šventiniais laikomi blynai - elementarus dalykas, jų mūsų vaikai gali valgyti kasdien. Kasdien nekepdavo, nes nebuvo taip lengva, kaip dabar. Keptuvė sunki, kepama po vieną blyną, o kaimo žmogus visada būdavo užsiėmęs. Norisi visus pavalgydinti kuo greičiau.

Net Lietuvoje sovietmečiu kaimo žmonės tokius blynus kepdavo tik sekmadienį. Dažnai tai daryti tiesiog nebuvo laiko ir kitose šalyse.

Vafliai Europos virtuvėje

Akivaizdu, kad vafliai kilo iš Europos, tačiau iš kokios šalies, sunku pasakyti, nes nuopelną savintis linkę visi! Į šią garbę pretenduoja tiek Prancūzija (pirmasis žinomas vaflių receptas XIV a.), tiek Bel­gija (gilūs jų vaflių įspaudai leido geriau įsigerti priedams), tiek Vokietija (XVIII a. lyderiavusi pagal vaflių ir blynų receptų skaičių, taip pat naudojusi įvairiausias for­mas), tiek Skandinavijos šalys (pavyzdžiui, danai, viduramžiais kontroliavę Europos cukraus prekybą, arba švedai, savo vaflius ir blynus puošę sudėtingais gaidelių, gėlių ornamentais).

Viduramžių Europoje tokie kepiniai dažnai naudoti ir bažnytinėse apeigose - pagal įspaudus buvo lengviau skirti duoną apeigoms nuo paprastos. Specialiose formose kepti ir meduoliai - pagal jas buvo aišku, kurio kepėjo meduolis, nes kiekvienas gamino skirtingus.

Vafliai ir blynai kepami iš paprastų produktų. Senieji vafliai nebuvo saldūs arba šiek tiek saldinami medumi - iki XVIII a. cukrus buvo labai brangus. Vėliau jo ėmė vežti iš cukranendrių plantacijų Karibuose, tad kiek atpigo, o XIX a. pradėta gaminti iš cukrinių runkelių ir tapo prieinamas daugeliui: vafliai tapo saldesni, miestuose juos pradėjo kepti amatininkai.

Nostalgiški prisiminimai

Senovinių kulinarijos reikmenų ko­lekcionierių nedaug. Mano mama turėjo tris keptuves: gai­delių, grybukų ir voveraičių. Standartines, sovietines, su užrašu „Druskininkai“, mat jas ten gamindavo.

Prisimindama, kaip su mama kepdavau, koks tai būdavo įvykis, no­rėjau ir pati su dukrele tai daryti. Dažnai užsuku į sendaikčių turgus, taigi ten įsigijau pirmąją savo senovinę grybukų keptuvę.

Tada prireikė voveraičių, gaidelių, pamačiau, kad jų yra įvairiausių, pasidarė įdomu, kokių dar gali būti. Gimusieji XX a. tikrai jaučia nostalgiją tokiems kepiniams.

Badas skatina kūrybą. Jei tik turėjai keptuvę, sausainiai, blynai, vafliai iš formi­nių keptuvių buvo gana prieinami. Kaimo gyventojai elementarių produktų turėdavo, o pinigų pirkti fabrikiniams kepiniams - ne visada. Dėl to tokia keptuvė namuose buvo galimybė švęsti.

Iš miltų, kiaušinių, pieno šeimininkės gamindavo tortus, ledus, sausainius. Dauguma senovinėmis laikomų kep­tuvių yra sovietinių laikų, kai didelės produkcijos įvairovės nebuvo. Jų ir vienos tematikos yra labai skirtingų! Keptuves gamino skirtinguose regionuose, taigi jos skirdavosi.

Keptuvių įvairovė

Tarkime, žanro klasika - grybukai. Bet jų keptuvių yra įvairiausių: vienose telpa tik du dideli grybai, kitose į grybų vidų galima dėti įdaro ar kurių forma kaip musmirės. Yra keptuvių, kur iškart iškepama sulipdyta grybų pora - didelis ir mažas.

Prisimenate, senais laikais ant vestuvių stalo būdavo ir kaštonų. Jų forma - tiesiog rutuliukai, spygliukai padaromi iš glajaus. Būdavo keptuvių su tų laikų vaikų mėgstamais personažais: „Na, palauk!“ veikėjais arba olimpiados simboliu - meš­kiuku.

Tokių irgi turiu kolekcijoje. Pamačiusi keptuvę, atsimenu, kad labai seniai esu kažką tokio mačiusi iškepto - ar šventėse, ar turguje. Iš pradžių labai knietėjo išbandyti. Tačiau vėliau pastebėjau, kad tiesiog nebespėju - galiu arba kolekcionuoti, arba kepti.

Kartais, aišku, kepu, tačiau dažniausiai, kai norisi kažko skanaus, su dukra traukiame vis tą pačią čirvinių blynų keptuvę - blynus kepti greičiausia. Iškeptus grybukus reikia dažyti skirtingais glajais.

Užsimanius dažyti voverę - jau teks dirbti teptuku. Iškepus gaidelį vien uodegai prireiks kelių skirtingų spalvų! Paukščiukui reikia sparniukus nupiešti ki­tokia spalva. Kartą nusprendžiau išbandyti daugiau keptuvių - tris paras vien kepiau ir glaisčiau.

Ne su visomis keptuvėmis ir įmanoma kepti ant dujinės viryklės ar elektrinės kaitlentės. Sovietinės keptuvės pritaikomos lengvai - nebent sunkiau ant indukcinės kaitlentės.

Sunku, nes visos skirtingos. Turiu vie­ną daug mačiusią, pajuodusią keptuvę, kurią man pardavęs žmogus pasakė, kad jo mama ją parsivežė iš Sibiro. Vėliau nusipirkau geresnės būklės, tačiau senąją pasilikau. Kai pagalvoji - eilinė keptuvė, bet kiek ji mačiusi!

Dukrytei keptuvės įdomios, tik kai jose kepi, - kolekcija jos nedomina. Aišku, sau­sainiai skanūs, tačiau ji pati labiau mėgsta kočioti jų tešlą ir spausti formelėmis. Dar vaikui smagu gauti blyną, ant kurio galima kažko uždėti, lankstyti, arba kepti grybukus, kuriuos leidžiama mirkyti glaiste. Jai reikia veiksmo!

Vyras susitaiko ir su senovinių vežimėlių, lagaminų, kalėdinių žaisliukų kolekcijomis.

Sausainių receptas

Produktus sumaišykite, tešla turi būti riebios grietinėlės tirštumo - lėtai bėgti nuo šaukšto. Pilkite į keptuvę ir kepkite. Prieš pildami tešlą, kaskart keptuvę patepkite lašinių gabalėliu, kad nepriliptų.

Vaflių receptas

Tešla turi būti čirvinių blynų skystumo. Vaflius reikia kepti plokščioje, suvožiamoje keptuvėje. Ją taip pat kaskart prieš pil­dami tešlą perbraukite lašinių gabalėliu.

Riešutėlių receptas

Šioms formelėms tinka sviestinė arba bet kuri tešla, kurią galima įspausti į formeles.

Reikės:

• 250 g miltų
• 2 vnt. kiaušinių
• 100 g sviesto
• 100 g grietinės
• 70 g krakmolo
• 50 g cukraus
• 2 arbatiniai šaukšteliai vanilinio cukraus
• 1 arbatinis šaukštelis kepimo miltelių

Įdarui 400 g karamelizuoto kondensuoto pieno "Rududu".

GAMINIMAS:

1. Kambario temperatūros sviestą išsukti su cukrumi ir vaniliniu cukrumi iki purumo.
2. Po vieną įmušti į masę kiaušinius, gerai išsukant po kiekvieno.
3. Sudėti grietinę ir išmaišyti.
4. Persijotus miltus sumaišyti su krakmolu ir kepimo milteliais.
5. Paruoštą mišinį supilti į sviesto - kiaušinių masę ir užminkyti tešlą.
6. Iš tešlos formuoti šiek tiek didesnius už lazdyno riešutą rutuliukus.
7. Dėti po rutuliuką į įkaitusios specialios riešutėlių keptuvės formelę, uždengti ir kepti.
8. Iškepusias riešutėlių puseles išimti iš keptuvės ir palikti atvėsti.
9. Dvi puseles įdaryti karamelizuotu kondensuotu pienu ir suklijuoti. Skanaus!

Kitas riešutėlių receptas

Reikės:

• 300 g miltų
• 200 g minkšto sviesto
• 150 g cukraus pudros
• 1 vnt. kiaušinio

GAMINIMAS:

1. Visus ingredientus sumaišyti ir užminkyti tešlą.
2. Gerai išminkytos tešlos gabalėlius įspausti į riešutėlių formeles.
3. Formuoti kiautus paliekant viduje vietos įdarui.
4. Prieš pirmą kepimą formeles truputį patepti sviestu arba aliejumi.
5. Formeles sudėti ant skardos ir kepti kol riešutėliai gražiai paruduos.
6. Atvėsintas riešutėlių puseles suklijuoti rududu kondensuotu pienu arba pasirinktu tirštu kremu.

---