Aš labai mėgstu kaneles. Labai. Esu ragavusi pirktų įvairiose kepyklėlėse, tačiau vis tiek man skaniausios buvo ˜Biržų duonos“ gamintosios, kurių galima įsigyti prekybos centruose. Visada norėjau išsikepti kanelių namuose, tačiau neturėjau formelių, o ir įsigyti neprisiruošdavau. Prieš kelias dienas silikoninę formą, kuri skirta mažytėms kanelėms, pastebėjau parodoje. Pagriebiau už 10 eurų. Maniškiai pyragėliai gavosi tikrai gardūs, gal net geresni negu „Biržų duonos“.

Tiems kas dar tokių negirdėjo, tai yra prancūziški pyragaičiai, su karamelizuota plutele ir kreminiu vidumi. Verti nuodėmės.

Kanelių Istorija ir Kilmė

Kiekviena pasaulio virtuvė gali pasigirti turinti savo unikalių skonių bei patiekalų, tačiau tikrai ne kiekvienos pasaulio virtuvės desertai yra apvainikuoti per didelį pasaulį skriejančiomis legendomis. Prancūziško deserto - Canelés (Cannelés) de Bordeaux - atsiradimo istoriją drąsiai galime vadinti gražia ir romantiška legenda. Pasakojama, kad pirmąkart šiuos pyragėlius XVIII a. ėmė kepti Prancūzijoje, Bordeaux miestelyje įsikūrusio Apreiškimo vienuolyno, šiandien žinomo Gailestingumo vienuolyno vardu, vienuolės.

Kita šio deserto atsiradimo istorija pasakoja, jog senais laikais Prancūzijos miestelyje Limoges iš miltų ir kiaušinių trynių buvo kepami ir pardavinėjami kepiniai, vadinami „canole“. Nuo XVIII a. labai panašiais ar tokiais pačiais kepiniais buvo prekiaujama ir Bordeaux miestelyje - čia jie buvo vadinami „Canaulé” arba „Canaulet”. Šie pyragėliai tapo tokie populiarūs, jog kepėjai ėmė specializuotis būtent jų kepime. Laikui bėgant, pyragėlių kepėjams buvo suteiktas „Canauliers“ vardas.

Nors žodžių panašumas bei skambesys leidžia manyti, jog tais senaisiais laikais kepti pyragėliai ir buvo dabartinių Canelés (Cannelés) de Bordeaux pradžia, tą patvirtinančių faktų nėra. Žinoma tik tiek, jog XIX a. „Canauliers“ vardas dingo iš istorijos puslapių ir atgimė tik XX a., kai vienas nežinomas Prancūzijos kepėjas vėl ėmė kepti pyragėlius pagal senąjį receptą, papildomai į tešlą pridėdamas vanilės ir romo. Būtent šiais prieskoniais ir šiandien yra gardinami klasikiniai prancūziški pyragėliai, populiarūs visame pasaulyje.

Prancūzijos virtuvės klasika tapęs desertas - Canelés (Cannelés) de Bordeaux - tai nedideli saldūs pyragėliai, išsiskiriantys tiek unikalia savo forma, tiek skoniu. Išorėje jie yra tamsiai auksinės spalvos, su traškia plutele, o viduje - netikėtai šviesūs, drėgni ir gausiai korėti. Šie pyragėliai pelnytai ir sąžiningai gali būti vadinami tiesiog tirpstančiais burnoje, nes po karamelizuota plutele slepiasi minkštas, purus ir saldus kremas.

Prancūzijoje Canelés (Cannelés) de Bordeaux yra valgomi pusryčiams, desertui arba tiesiog kaip užkandis. Atsižvelgiant į dydį, mažesni pyragėliai paprastai yra patiekiami su kokteiliais, o didesni - kaip desertas. Iš tiesų nesvarbu, ar dailius prancūziškus pyragėlius patieksite su taure šampano, ar su puodeliu kvapnios arbatos - bet kokiu atveju jie neabejotinai atkleis savo skonio žavesį.

Šiandien Canelés (Cannelés) de Bordeaux yra tokie populiarūs, jog galite jų įsigyti kiekvienoje kepyklėlėje ne tik Prancūzijoje, bet ir visame plačiame pasaulyje.

Ingredientai

• Pusė litro pieno
• 50 g sviesto
• 2 kiaušiniai
• 2 kiaušinių tryniai
• 100 g miltų ("Schar" rekomenduojami)
• 250 g cukraus
• 2 v.š. balto romo
• Kelių lašelių vanilės esencijos
• Žiupsnelio druskos
• Trupučio rudojo cukraus (formelėms pabarstyti)

Gaminimas

1. Pieną ir sviestą sudedam į vieną puodą, užverdam. Nukeliam nuo kaitros ir paliekam pravėsti.
2. Miltus sumaišome su cukrumi ir druska. Atidedam.
3. Kiaušinius ir papildomus trynius suplakam plakikliu. Į kiaušinių masę įmaišome miltų ir cukraus mišinį, tada, po truputį, pilame pravėsusį pieną. Sukame rankiniu plakikliu, kad nebūtų jokių gumuliukų. Gausime labai skystą tešlą. Gal kiek skystesnę, nei lietiniams.
4. Pačioje pabaigoje įmaišome romą ir vanilę. Dubenį apdengiame maistine plėvele ir per naktį paliekame šaldytuve.
5. Kitą dieną, į kanelių formeles įberiame truputį rudojo cukraus (jei formelės metalinės, dar patepame sviestu) ir užpildome jas permaišyta tešla (patogiausia tešlą permaišyti piltuvėlyje su snapeliu, ar arbatinuke). Nepilkite iki pat viršaus, palikite maždaug 1 cm, nes kanelės kepdamos gan stipriai kils.
6. Pašauname į orkaitę, įkaitintą iki 230 laipsnių. Kepame 10-15 minučių, tada sumažiname temperatūrą iki 180 laipsnių ir dar kepame 45 minutes, kol viršus paruduoja.
7. Nieko tokio, kad kepdamos, kunkuliuodamos kanelės šiek tiek išlipa iš formelių, išėmus iš orkaitės, jos sugrįžta į savo vietas.
8. Iškepusias kaneles dar apie 5 min. pavėsinkite formoje, o tuomet atsargiai išverskite ir sudėkite ant grotelių, kad kiek atvėstų ir sutvirtėtų.

Patarimai ir Gudrybės

• Skaičiau ir nagrinėjau ne vieną receptą, labai nustebau, kad vieni prieštarauja kitiems. Tiek daug skirtingos informacijos. Vienur tešlą nurodo brandinti bent parą, kitur - kelias valandas. Vienur kaneles reikia valgyti iškart iškepus, kitur palaikyti bent šešias valandas šaldytuve, ir taip toliau.
• Daug kur rašė, kad procesas sudėtingas, dalino patarimus ir smulkias instrukcijas. Man pasirodė, kad visai nesvarbi tiksli pieno temperatūra, kad vietoj cukraus pudros puikiai tiks paprastas baltas cukrus. Žodžiu, viską gaminau paprastai, be didelio pasiruošimo, tiesiog daug skaitytų receptų sudėjau į vieną. Gavosi nerealūs. Ir skanesni, kai pastovi šaldytuve.
• Visų pirma turiu pasakyti, kad kaip ir kiekvienam kepiniui, teisingai pasirinkti miltai be gliuteno yra begalo svarbu! Išbandžiau šį receptą su dviem skirtingais: "Schar" ir "Orgran" savaime kylančiais. Vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad naudoti reikėtų "Schar" miltus, o "Orgran" šiam receptui visiškai netinkami. Manau dėl to, kad turi kildinimo savybių, o šiame recepte jokių kildinimo produktų dėti nereikia.

Kepimo Temperatūros ir Laiko Koregavimas

Kanelės yra labai jautrus desertas. Tiek sudėtimi, tiek paruošimo būdu, tiek kepimo procesu. Perskaičiau n kanelių receptų ir, kas liečia kepimą, receptai buvo labai skirtingi. Vieni sako pirmas 10-15 minučių kepti 250 laipsnių temperatūroje, bet su mano orkaite tokioje temperatūroje, viskas sudega per 2 minutes. Niekas nepažįsta jūsų orkaitės geriau nei jūs, todėl kepant vadovaukitės nuojauta.

Jei planuojate kaneles kepti pirmą kartą, siūlyčiau tuo metu tik jas ir kepti ir neužsiimti papildoma veikla, kitaip tariant, nemultitaskinkit :) Silikoninę formą ištepame sviestu ir pabarstome cukrumi. Formeles tešla pripildome tiek, jog liktų apie 0.5 cm nuo viršaus(kanelės kepant kils).

Mano orkaitė įkaitusi iki 250 laipsnių, sudegina bet ką per kelias minutes, todėl kanelėms rinkausi 210 laipsnių temperatūrą. Taip pat, rekomenduojama orkaitės programa yra - kaitinimas viršus/apačia. Mano orkaitė, matyt, oldschool'inė, tokios programos nėra, todėl rinkausi tik kaitinimą viršuje. Kanelės dėjau į įkaitintą orkaitę ir pirmas 20 minučių(arba kol visos kanelės iškils apie 1 cm virš formos) kepiau 210 laipsnių temperatūroje, vidurinėje lentynoje. Stebėkit kaneles, jei ant tokios temperatūros po 10 minučių nieks nevyksta, padidinkite temperatūrą.

Kai kanelės pakilo, pamažinau temperatūrą iki 170-180 laipsnių ir kepiau dar 25 minutes, toje pačioje lentynoje. Po 25 minučių kaneles perkėliau į žemiausią orkaitės lentyną ir ant tos pačios temperatūros kepiau dar 20 minučių. Kanelėms iškepus, leidau joms bent valandą laiko atvėsti ir tik tada išėmiau iš formelių.

Skanaus!

---