pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Kaip izoliuoti žuvį akvariume

Kiekvienas akvariumininkas turėtų būti susipažinęs su dažniausiai pasitaikančiomis akvariuminių žuvų ligomis. Gupijos yra jautrios daugeliui dažniausiai pasitaikančių ligų. Patogenai gali būti bakterijos, grybeliai, parazitai arba virusai. Žuvys gali susirgti dėl prastų akvariumo sąlygų ir sumažėjusio imuniteto. Pastebėjus ligos požymius, svarbu atskirti sergančias žuvis nuo sveikų, kad liga neplistų.

Labai svarbu laiku izoliuoti įtartinas žuvis. Nes bakterijos patenka į aplinką iš užkrėstos žuvies su išmatom ar šlapimu, ir ilgą laiką gali išlikti gyvos gyvendamos kaip saprofitai. Ypač svarbu šalinti žuvis su gumbais ar jau atsivėrusiomis žaizdomis. Jokiu būdu negalima leisti, kad būtu kitų žuvų ėdami nuo ligos kritę lavonai.

Žuvų ligos jūsų akvariume gali pasireikšti bet kada. Raupais gali užsikrėsti nauja žuvis, kuri buvo atvežta iš parduotuvės ir nebuvo patalpinta į karantiną, nes iš karto pateko į jūsų akvariumą ir plaukiojo tarp kitų žuvų. Liga taip pat gali atsirasti dėl aplaidumo, tinkamos akvariumo priežiūros. Netinkamas vanduo, per retas akvariumo valymas, užsilikusios šiukšlės - visa tai gali lemti jūsų žuvų ligų atsiradimą.

Dažniausios žuvų ligos ir jų simptomai

Burnos grybelis: Burnos grybelį sukelia grybeliai, kurie gana dažnai aptinkami vandens telkiniuose. Įprastomis aplinkybėmis jos visiškai nekenksmingos žuvims. Tai tampa problema, kai pablogėja vandens sąlygos, pavyzdžiui, kai vanduo yra per šaltas. Burnos grybelis pasireiškia labai charakteringu baltu arba rusvai baltu sluoksniu ant žuvies kūno, po kuriuo matyti pažeista oda.

Fleksibakteriozė: Ši liga ankstyvosiose stadijose vystosi organizmo viduje, nors ant odos jau gali atsirasti pokyčių - pilkėjimas arba spalvos praradimas. Gupijų, užsikrėtusių šia liga, elgesys palaipsniui pasikeičia. Dėl šios priežasties gupijos netenka žvynų, todėl tai padeda bakterijų plitimui. Taip pat atsiranda ant kūno paviršiaus būdingų baltų apnašų - dėl to ligą gana lengva supainioti su burnos grybeliu.

Ichtioftiriozė (Žuvų raupai): Šią ligą sukelia Ichthyophthirius multifiliis. Ši liga taip pat gana dažna aptinkama akvariume. Deja, liga yra labai užkrečiama, todėl svarbu kuo greičiau sureaguoti ir atskirti sergančias žuvis nuo sveikų. Liga pasireiškia baltomis mažomis dėmelėmis, šiek tiek primenančiomis košę, kurios iš pradžių atsiranda ant pelekų, o vėliau padengia visą žuvies kūną.

Pelekų nekrozė: Ši liga yra labai paplitusi tarp žuvų, turinčių ilgus pelekus. Žuvų nekroze dažniausiai užsikrečia žuvys iš apleistų, nešvarių ir per retai valomų akvariumų. Bakterijų augimą taip pat gali lemti per žema vandens temperatūra arba netinkamas vandens pH, taip pat netinkama mityba. Ligai būdingi nusitrynę pelekai, kurie gali prarasti spalvą. Ilgainiui atsiranda žaizdų ir prasideda puvimo procesai.

Mikobakteriozė (Žuvų tuberkuliozė): Dažniausiai pažeidžiamos kepenys ir inkstai. Sutrikus kepenų veiklai žuvis nustoja maitintis, liesėja, dėl nepakankamo audinių maitinimo prasideda „netikras“ pelekų pūvinys. Sutrikus inkstų veiklai, sutrinka žuvies osmoreguliacija, organizmas nesugeba normaliai šalinti vandens pertekliaus, prasideda “vandenligė”. Pažeidus smegenis sutrinka žuvies koordinacija. Uždegimui įsimetus į akiduobes prasideda egzoftalmija, dažniausiai vienpusė. Prie plaukiojimo pūslės pažeidimų žuvis arba kyla į paviršių, arba guli ant dugno. Bakterijoms įsimetus į minkštuosius audinius iškyla guzai, kurie vėliau atsiveria kaip pūlingos negyjančios žaizdos.

Ligos gydymas ir prevencija

Jei pastebėjote, kad jūsų žuvelė apsirgo burnos grybeliu, geriausiai ją nedelsiant perkelti į kitą akvariumą. Gydant reikia pašalinti pažeidimus tinkamu dezinfekuojančiu skysčiu. Į akvariumą vertėtų įpilti malachito žalumos ir pakelti vandens temperatūrą, jei ji buvo per žema.

Gydant fleksibakteriozę reikia atskirti sergančias žuvis nuo sveikų ir ilgai maudyti jas specialiai paruoštuose tirpaluose. Maudynės turi trukti bent savaitę, o kartais ir ilgiau, nes priešingu atveju liga gali sugrįžti. Sergančias žuvis patartina šerti maistu, kuris turi daug vitaminų. Tačiau svarbiausia akvariumą išvalyti nuo organinių nešvarumų ir pamažu keisti vandenį.

Ichtioftiriozė gydoma ilgą laiką maudant žuvis specialiose maudyklose, kurias geriausiai parinks veterinarijos gydytojas ir didinant akvariumo temperatūrą. Visas procesas gali trukti iki kelių savaičių. Daug kas priklauso ir nuo ligos stadijos. Taip pat labai svarbi tinkama gupijų mityba.

Pelekų nekrozės gydymas tai pirmiausia aplinkos sąlygų gerinimas, žuvų maudymas įvairiuose ne antibiotikų tirpaluose. Jei tai nepadeda - pradedami vartoti antibiotikai.

Liga mikobakteriozė deja neišgydoma. Galima bandyti tik apgydyti labai vertingas žuvis pradinėse ligos stadijose ir tikėtis iš jų sulaukti palikuonių. Gydymui naudojami antibiotikai veiksmingi prieš mikobakterijas: streptomicinas, kanamicinas, rifampicinas.

Norėdami išvengti žuvų ligų, sudarykite žuvims kuo geresnes gyvenimo sąlygas - pasirūpinkite, kad vanduo būtų ne per šaltas, švarus ir gerai aeruotas. Taip pat stebėkite žuvų mitybą ir duokite joms vitaminų papildų, kad sustiprintumėte jų imunitetą. Taip pat nepamirškite reguliariai valyti akvariumą ir privalomai taikyti karantiną.

„Akvariuminių žuvų ligos yra pavojingos, o jų gydymas kelia nemažai rūpesčių. Dėl šios priežasties prevencija akvariume atlieka labai svarbų vaidmenį. Patartina palaikyti švarų vandenį ir kontroliuoti tokius vandens parametrus kaip temperatūra, deguonies kiekis ar pH. Taip pat būtina pasirūpinti žuvų gerove, be kita ko, reguliuojant žuvų skaičių pagal akvariumo dydį, parūpinant joms slėptuvių ir tinkamą substratą. Sėkmingą veisimąsi lemia tinkamos priežiūros sąlygos." - veterinarijos gydytojas.