Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atlikta analizė rodo, kad šalies gydymo įstaigos sėkmingai pereina prie e. recepto rašymo, o kai kuriose gydymo įstaigose jau visi išrašomi receptai - elektroniniai.
Jei lygintume praėjusių metų kovo ir lapkričio mėnesius, matytume, kad kompensuojamųjų vaistų elektroninių receptų išrašymas padidėjo nuo 14 iki 45 procentų. Nemažai yra ir tokių gydymo įstaigų, kurios 2017 m. kovą išrašydavo vos 2-4 proc. e. receptų ar apskritai dar nebuvo išrašiusios nė vieno e. recepto, o pernai lapkritį jau 70-100 proc. jose išrašytų receptų buvo elektroniniai.
Prie e. sveikatos sistemos iki šių metų sausio 5 d. jau prisijungė daugiau kaip 400 sveikatos priežiūros įstaigų - beveik pusė visų įstaigų, pasirašiusių sutartis su Valstybine ligonių kasa. Iš viso nuo pat e. recepto naudojimo pradžios jau buvo išrašyta daugiau nei 3 mln. elektroninių receptų. Didžioji jų dalis (85 proc.) e. receptų išrašyta kompensuojamiesiems, likusieji - nekompensuojamiesiems vaistams.
„Tai yra išties didžiulis pasiekimas, juo labiau, kad akivaizdūs pokyčiai vyksta ne tik didžiosiose gydymo įstaigose, bet ir visoje Lietuvoje. Ilgą laiką buvo baimintasi, kad mažesnėse, rajonų gydymo įstaigose ši naujovė sunkiau skinsis kelią. Šiandien matome, kad jos visai neatsilieka nuo didžiųjų gydymo įstaigų, o jose dirbantys gydytojai nesibaimina naujų technologijų ir jau puikiai įvaldė e. receptą“, - sako sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė.
Jos teigimu, jei nebūtų pasitaikę sistemos problemų ir trukdžių, kurių didžioji dalis pastaruoju metu jau ištaisyta bei pašalinta, o pačios sistemos darbas optimizuotas, tikėtina, kad e. receptų būtų išrašyta dar daugiau. Tarp padariusių didžiausią pažangą - ir ligoninės, ir pirminės sveikatos priežiūros centrai (PSPC).
Ypač didelę pažangą naudojant e. receptus tarp ligoninių padarė Klaipėdos Jūrininkų ligoninė, kurie per paskutinius tris mėnesius beveik visus kompensuojamus receptus išrašo elektroniniu būdu, ją vejasi Vilniaus miesto klinikinė ligoninė ir Klaipėdos universiteto ligoninė. Taip pat didžiulę pažangą padarė Švenčionių rajono ligoninė, kurioje dar pernai kovą e. receptų buvo išrašoma vos 2 proc., bei Raseinių, Ukmergės ir Šakių ligoninės.
Aktyviai receptus išrašo Klaipėdos rajono savivaldybės Priekulės, Šilalės, Žąslių, Kruonio, Luokės, Kartenos, Salantų PSPC. Prie 100 proc. artėja ir kai kurios kitos šalies gydymo įstaigos - Šeduvos, Jonavos, Varnių, Elektrėnų, Švenčionių rajono, Kelmės rajono, Kalvarijos, Kėdainių PSPC,. Šiose gydymo įstaigose pernai lapkritį jau virš 70 proc. visų išrašytų kompensuojamųjų vaistų receptų buvo elektroniniai.
Taip pat vertėtų paminėti, kad ir ambulatorijos sėkmingai išrašo e. receptus, pvz. Sangrūdos ambulatorija, kuri kovo mėnesį išrašydavo tik 11 proc. kompensuojamų vaistų e. receptų, šiuo metu išrašo arti 100 proc., taip pat aktyviai rašo ir nekompensuojamųjų vaistų e. receptus.
„Tai akivaizdus įrodymas, kad e. receptas patogus tiek gydytojams, tiek vaistininkams, tiek pacientams. Gydytojams nebereikia vartyti popierinių žinynų ar katalogų išrašant receptus, dauguma e. recepto laukų užpildoma automatiškai, o gydytojui tereikia parinkti diagnozę ir vaistą bei nurodyti kaip jį vartoti. Jei vienu metu gydytojas išrašo kelis receptus, visus galima pasirašyti vienu e. parašu. Be to, gydytojai mato, ar žmogus įsigijo vaistus, nes pasitaiko atvejų, kai pacientas skundžiasi, kad jo sveikata negerėja, gydytojas ieško naujų gydymo būdų, o vėliau paaiškėja, kad žmogus neįsigijo ir nevartojo jam anksčiau išrašytų vaistų“, - sako viceministrė K. Garuolienė.
E. recepto privalumus palankiai vertina ir vaistininkai. Skirtingai negu rašytą ranka, elektroninėje erdvėje išrašytą receptą farmacijos specialistai gali lengviau perskaityti ir greičiau išduoti juose išrašytus vaistus. Prie e. sveikatos sistemos jau prisijungė apie 90 proc. vaistinių.
Svarbu ir tai, kad pastebėjęs klaidų ar netikslumų, vaistininkas gali susisiekti su gydytoju telefonu ir išsiaiškinti neatitikimus, o padaręs klaidą gydytojas gali atšaukti elektroninį receptą ir išrašyti teisingą pacientui tebesant vaistinėje, ir jam nereikės vėl eiti pas gydytoją, o po to - atgal į vaistinę.
Pacientų, kurie jau nesikrato e. recepto, taip pat sparčiai daugėja, nes jie įvertino ir kitus šio recepto privalumus: savo paskyroje e. sveikatos portale jie visada gali pasižiūrėti, kokie receptai išrašyti, kokius vaistus ir kaip turi vartoti. Be to, jiems nereikia kompensuojamųjų vaistų paso, kuris neretai buvo pamirštamas ar pametamas, o įsigyjant naują pacientui tekdavo susimokėti.
Galime pasidžiaugti, kad ypač aktyviai elektroninius receptus rašo ir šios gydymo įstaigos:
- VšĮ Centro poliklinika
- VšĮ Antakalnio poliklinika
- VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos
- VšĮ Karoliniškių poliklinika
- VšĮ Kauno miesto poliklinika
- VšĮ Kauno Centro poliklinika
- Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos
- VšĮ Kauno Šilainių poliklinika
- VšĮ Lazdynų poliklinika
- UAB "MediCA klinika"
- VšĮ Kauno Dainavos poliklinika
Vitamino D svarba ir vartojimas
Atlikus klinikinius bandymus su 163 pacientais paaiškėjo, kad vitamino D, kurį organizmas gamina po kontakto su saule, papildai pagerina širdies gebėjimą pumpuoti kraują po visą organizmą.
Vidutinis šiame klinikiniame bandyme dalyvavusių žmonių amžius - 70 metų, o daugumos tokio amžiaus žmonių organizme vitamino D trūksta net vasarą. Pacientai vienerius metus kasdien vartojo po vieną 100 mikrogramų vitamino D tabletę arba placebą (cukraus tabletę).
Tyrimo metu paaiškėjo, kad pacientų, kurie vartojo vitaminų tabletes, išstūmimo frakcija padidėjo nuo 26 iki 34 proc. Dr. K. Witte‘as pasakė „BBC News“: „Tai labai svarbus atradimas, nes vitamino D poveikis širdžiai toks pat akivaizdus, kaip ir kitų, daug brangesnių preparatų, kuriuos mes skiriame širdies ligomis sergantiems pacientams.
Didžiojoje Britanijoje vyresniems nei 65 metų žmonėms patariama kasdien vartoti 10 mikrogramų vitamino D.
Daugiausiai vitamino D organizmas pagamina pats, po kontakto su saule, tačiau jo būna ir žuvyje, kiaušiniuose, be to, jo papildomai dedama į kai kuriuos maisto produktus, pavyzdžiui, pusryčių dribsnius.
Boncel - vitamino D preparatas
Boncel yra vitamino preparatas, kurio sudėtyje yra kolekalciferolio (dar vadinamo vitaminu D3). Vitamino D galima rasti kai kuriuose maisto produktuose, jį taip pat gali gaminti pats organizmas, kaip oda veikiama saulės šviesos.
Visada vartokite Boncel tiksliai kaip nurodė gydytojas arba vaistininkas. Šis vaistas turi subtilų alyvuogių aliejaus skonį.
Kad būtų lengviau suvartoti šį vaistą, visą vienos dozės geriamojo tirpalo turinį galima išpilti į šaukštą ir išgerti. Taip pat galite sumaišyti vienos dozės geriamojo tirpalo turinį su nedideliu kiekiu šalto ar drungno maisto prieš pat vartojimą.
Rekomenduojamos dozės:
- Po 1 Boncel 50 000 TV ampulę kas 4 savaites.
- Po 1 Boncel 50 000 TV ampulę vieną kartą per mėnesį.
- Po 1 Boncel 50 000 TV ampulę vieną kartą per savaitę 6-8 savaites.
Vėliau gydytojas gali nurodyti ir toliau vartoti mažesnes vitamino D dozes.
Jeigu pamiršote išgerti Boncel dozę, kiek galite greičiau išgerkite pamirštąją dozę, išskyrus atvejus, kai jau arti kitos planuotos dozės gėrimo laikas. Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje. Ampulę laikyti išorinėje dėžutėje, kad vaistas būtų apsaugotas nuo šviesos. Negalima šaldyti ar užšaldyti. Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis.
Efektyvus medžiagų įsisavinimas
Organizmo gebėjimą įsisavinti jam reikalingas maistines ir vaistines medžiagas lemia vaistinių medžiagų fizinės savybės: tirpumas vandenyje ar riebaluose, stabilumas organizme, molekulės dydis ir kt.
Kaip teigia vidaus ligų gydytoja L.Rapolienė, didelę įtaką elementų pasisavinimui turi jų sąveika su kai kuriais maisto produktais, vaistais. Taip pat - žmogaus virškinamojo trakto būklė, jo fermentų veikla, stabilus baltymų, hormonų darbas, kraujotakos greitis, amžius, lytis, ligos ir gyvensena.
„Vaikams, nėščiosioms, maitinančioms krūtimi ir sportuojantiems kai kurių medžiagų reikia daugiau. 2014 metais Lietuvoje atlikto mitybos tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojai gauna per mažai kalcio ir jodo, moterys - geležies, magnio, cinko, vitaminų B1, B12, D. Vyrai - vitamino B12“, - sako specialistė.
Pasak vidaus ligų gydytojos, vitaminai ir mineralinės medžiagos dalyvauja visuose mūsų organizme vykstančiuose procesuose. Jie svarbūs medžiagų apykaitai organizme, geram širdies, nervų, endokrininės, kaulų bei raumenų sistemos darbui, imunitetui. Taip pat veikia kaip apsauga nuo laisvųjų radikalų.
„Priklausomai nuo to, kokios medžiagos negauname, kyla rizika susirgti įvairiomis ligomis. Negaudami vitamino D, vaikai suserga rachitu, trūkstant geležies ar vitamino B12, susergama mažakraujyste, o gaunant nepakankamai kalcio gali varginti osteoporozė“, - neefektyvų medžiagų įsisisavinimą komentuoja dr. L.Rapolienė.
Anot vidaus ligų gydytojos, šiandien maisto papildų gamyboje jau pritaikyta vaistams vėžiui gydyti sukurta technologija, kuri lemia žymiai efektyvesį naudingų medžiagų įsisavinimą.
Vienintelis Lietuvoje išvystytas ir patentuotas efektyvaus pasisavinimo technologijos (EPT) metodas gerina tam tikrų vitaminų, mineralų pasisavinimą organizme. Šių papildų efektyvumas garantuojamas net turint virškinamojo trakto negalavimų, darančių įtaką maistinių medžiagų įsisavinimui.
„EPT dėka vitaminai, mineralai ar augaliniai ekstraktai suskaidomi į mažas daleles ir apgaubiami fosfolipidiniu sluoksniu, dar kitaip vadinamu mikrokapsule. Mikrokapsulės lengvai patenka į organizmo ląstelės vidų ir aprūpina ją reikiamomis maistinėmis medžiagomis.
Įrodyta, jog mikrokapsuliuotos vitaminų, mineralų ar augalinių tam tikros augalinių ekstraktų formos gali būti pasisavinamos iki 6 kartų geriau, lyginant su paprastomis maistinių medžiagų formomis. Taip pat EPT apsaugo skrandį nuo dirginančių medžiagų, mat jos linkusios išlikti mikrokapsulės viduje ir nesukelia pašalinių reiškinių“, - apie unikalią technologiją kalba gydytoja.
Kaip sako ekspertė, šiuo metu Lietuvoje yra gaminamos unikalios geležies, kurkumino, vitamino D bei vitamino B12 mikrokapsulės. Gydytoja tvirtina, jog geležies mikrokapsulės padeda kovojantiems su mažakraujyste ar geležies trūkumu.
Tuo tarpu vandenyje tirpus vitaminas B12, svarbus kraujo gamyboje, yra būtinas gerai nervų, širdies, kraujagyslių sistemos veiklai, imunitetui gerinti.
„Vitaminas D tirpsta riebaluose ir reguliuoja mūsų genų veiklą. Kurkuminas dėl daugybinio priešuždegiminio, antioksidacinio, antimutageninio, regeneracinio ir kitų itin naudingų poveikių taikomas gydant uždegiminės kilmės, onkologines ar kitas ligas“, - veiksmingą atskirų papildų poveikį dėstė gydytoja.
Apie reikalingų medžiagų deficitą signalizuoja pats organizmas. Gyd. L.Rapolienės teigimu, atsiranda įvairūs simptomai: silpnumas, nuovargis, galūnių tirpimas, kaulų skausmai, raumenų spazmai, odos, plaukų ar nagų pakitimai, širdies veiklos sutrikimai, nuotaikų kaita.
„Daugelį atsakymų į kankinančius negalavimus duoda kraujo tyrimas. Galima nustatyti mineralinių medžiagų bei vitaminų kiekį. Tačiau vertėtų prisiminti, jog tyrimas ne visada atskleidžia tikrąją situaciją apie ląstelėse vykstančius procesus.