Aktorystė - tai menas įkūnyti skirtingus personažus ir perteikti jų emocijas taip įtikinamai, kad žiūrovas patikėtų pasakojama istorija. Vienas iš sudėtingiausių uždavinių aktoriui - natūraliai ir įtikinamai pravirkti. Kaip jiems tai pavyksta?
Tikrumo paieškos lietuviškame kine
Aivaras Dočkus straipsnyje apie Algimanto Puipos filmą „Nuodėmės užkalbėjimas“ rašo:
„Kai filmas turi sielą, jis turi ir kūną. Kai aktoriai natūraliai taria sudėtingą tekstą, jie sublizga ir atvirose erotinėse scenose. Kai filmavimą gaubia mistika, ji persiduoda į ekraną…“
Straipsnio autorius išskiria Rasos Samuolytės vaidybą, teigdamas, kad jos įkūnyta Vika iš pradžių atrodo nedrąsi ir neįtikinama, tačiau vėliau atsiskleidžia visu gražumu. Ypač įspūdinga Vikos išsiskyrimo su Pauliumi scena:
„Verkia, juokiasi, būna nuoširdi ir ironizuoja. Mato save iš šalies ir nebemato nieko, užsirakina skausme. Natūraliai dramatiškas epizodas.“
Anot autoriaus, po šios scenos jau paprasčiau priimti tai, kas vyksta ekrane, už gryną pinigą.
Vaidmens įtaka aktoriui
Aktorius Vaidotas Martinaitis teigia:
„Vaidmuo lyg tyčia atsiranda būtent tuo metu, kai tu jam esi pribrendęs ir nori pasakyti tai. Gyvenime juk yra tam tikri brandos etapai. Kartais vaidmuo ir praneša, kad tu jau esi pasiruošęs kalbėti.“
Jis taip pat pabrėžia partnerio svarbą scenoje:
„Jai, lygiai taip pat kaip ir man, reikalingos partnerio akys. Jeigu tu žiūri į partnerį, o jis žiūri į publiką, tada tu nebesupranti, ką darai.“
V. Martinaitis atskleidžia, kad atviras pokalbis su artimu žmogumi, kritikuojančiu jo vaidybą, padeda jam tobulėti.
Holivudo žvaigždės ir emociniai vaidmenys
Geras aktorius turi ne tik puikiai įsijausti į savo vaidinamą personažą, bet ir perteikti emocijas taip, kad kiekvienas žiūrovas patikėtų pasakojama istorija. Šie Holivudo aktoriai nebijo pasirodyti silpni, savo emocijas jie išgyveno taip įtikinamai, jog apie jų sukurtas roles kalbama iki šiol.
Hughas Jackmanas
Iš Australijos kilęs aktorius kurį laiką buvo geriausiai atpažįstamas iš filmo „X-Men“, tačiau netrukus jis suvaidino jautrius vaidmenis filmuose: „The Prestige“, „Les Misérables“ ir „Prisoners“. Šiose kino juostose seksualiausiu vyru tituluojamas aktorius išliejo ne vieną ašarą.
Patarimai pradedantiesiems kino kūrėjams
Straipsnio autorė kreipiasi į kino kūrėjus, kurie daug ir sunkiai dirba, siekdami įgyvendinti savo sumanymus. Žmonėms, kurie pirmą kartą ruošiasi filmuoti, patarčiau žinoti, ko jie nori. Labai svarbu, kad aktorius specialiai nejuokintų, nes geriausia, kada aktorius verkia, o žiūrovai juokiasi. Ir atvirkščiai.
Blogiausia, kas gali nutikti komedijoje, kai nejuokinga ten, kur turėtų būti juokinga. Taip pat, kai aktorius įsivaizduoja, jog dabar jį kažkas mato ir pradeda juokinti specialiai.
Įtraukaus kino svarba
Filmų režisieriai tikisi, kad jų filmai pasieks daugybę žiūrovų. Tačiau jei filmas neturės prieinamumą užtikrinančių elementų, teigia Julia Manis, daugybė žiūrovų ne iki galo supras filmą.
Pasak straipsnio autorės, rengiant įtraukų filmą, prieš tai reikia pasirengti tris elementus: viso filmo aprašymą (stenogramą), titrus ir garsinį vaizdavimą. Kuo anksčiau filmo kūrimo metu šis procesas pradedamas, tuo filmas bus geresnis.
Straipsnio autorė siūlo pirmiausia parengti titrus, kurie bus reikalingi kurtiesiems. Titruose ji parašo, kas sakoma dialoguose ir kokie yra garsiniai filmo elementai. Titrai užtikrina, kad kino projektas pasieks žmones su klausos negalia.
Toliau rengiamas filmo aprašymas, vadinamoji stenograma. Ji apima visą vaizdinę ir garsinę informaciją, reikalingą kūriniui suprasti, įskaitant bet kokį tekstą, rodomą ekrane. Stenograma naudinga akliems, silpnaregiams, kurtiems ir neprigirdintiems žmonėms.
Julia Manis ima tekstą iš prieš tai parengtų titrų, skirtų klausos negalią turintiems žmonėms. Ir galiausiai, naudodamasi vaizdinių elementų aprašymais, ji imasi rengti garsinį vaizdavimą - nebylių scenų apibūdinimą neregiams.
Iš esmės garsinis vaizdavimas yra balsas, pasigirstantis nebyliuose filmo momentuose. Dėl šios priežasties garsinis vaizdavimas turi būti glaustesnis nei aprašymai, pateikti stenogramoje. Pavyzdžiui, jei aktorius filme verkia, nereikia to verksmo komentuoti.