pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Žuvies Odos Apdirbimas: Naujos Galimybės ir Perspektyvos

Žuvies odos apdirbimas - tai procesas, kurio metu žuvų odos yra apdirbamos ir paverčiamos patvaria ir vertinga medžiaga. Šis procesas leidžia panaudoti žuvų pramonės atliekas ir sukurti naujus produktus, kurie gali būti naudojami įvairiose srityse. Tai ne tik ekologiškas sprendimas, bet ir galimybė sumažinti gyvačių ir krokodilų odos paklausą, kurių gamyba kenkia nykstančioms žuvims.

Žuvies Odos Gamybos Procesas

Žuvies odos gamybos procesas apima kelis etapus:

  • Odos surinkimas ir paruošimas.
  • Valymas ir apdorojimas.
  • Rauginimas.
  • Dažymas ir apdaila.

„Žuvies kvapas dingsta pradiniuose gamybos etapuose, o jau paruošto produkto kvapas toks pat kaip bet kokios kitos odos“.

Žuvies Odos Savybės ir Privalumai

„Iš tiesų žuvies oda yra 9 kartus patvaresnė nei tokio pat storio karvės oda. Taip yra dėl to, kad pluoštas, iš kurio sudaryta žuvies oda, kryžiuojasi tarpusavyje.

Žuvies Odos Panaudojimas

Žuvies oda naudojama įvairiose srityse, įskaitant:

  • Mados pramonė: Avalynė, rankinės, drabužiai ir aksesuarai.
  • Baldų pramonė: Baldų apmušalai.
  • Amatai ir menas: Dekoratyviniai elementai, papuošalai.

„Atlantic Leather“ Patirtis

Žuvies odos gamyba iš lašišų, ešerių bei menkių „Atlantic Leather“ užsiima nuo 1994 metų. Šiandien „Atlantic Leather“ aptarnauja tokius Europos mados namus kaip „Jimmy Choo“, „Ferragamo“ bei „Dior“.

Investicijų Galimybės Kelmėje

Kelmės savivaldybė tikisi, kad norvegų atsakymas bus teigiamas - Kelmėje apsilankiusius verslininkus papirko nuoširdus vietos valdžios požiūris ir žadamos lengvatos verslui. Be to, į verslo grandinę pasirengę įsijungti ir vietos verslininkai. Koncernas „Phil Nordic AS“ jungia penkias norvegiško kapitalo įmones, kurios užsiima žuvų auginimu bei perdirbimu, veikia energetikos, dujų ir naftos gavybos pramonės srityse. Pasak p. Samulytės, iš pradžių norvegai Kelmėje įrengtų savo gaminamus rezervuarus ir augintų žuvį, kadangi viena iš grupės įmonių gamina saulės modulius, gamybos reikmėms būtų įrengta saulės jėgainė. Šioms investicijoms pasiteisinus, iš kitų Norvegijos įmonių būtų įvežama žuvies oda ir Lietuvoje rauginama bei perdirbama - dėl žuvies atliekų utilizavimo ne vienai įmonei kyla problemų.

Įmonės, kurių investicijos į materialųjį turtą per metus sieks nuo 20.000 iki 100.000 Eur ir sukurs bent 1 darbo vietą, bus 3 metus atleidžiamos nuo žemės, žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčio. O už iki 1 mln. Kelmės rajone 1 gyventojui tiesioginės užsienio investicijos sudaro 3 Eur. Verslininkai iš Norvegijos lankėsi ne tik Kelmėje, bet ir Klaipėdoje.