Didžiosios žiemos šventės pasižymi ne tik dovanų apsikeitimu ar įvairiais susitikimais, bet ir išraiškinga skonių palete, patiekiama ant kalėdinio stalo. Įvairūs šventiniai patiekalai priverčia namų virtuvės šefus slapčia varžytis tarpusavyje ir laukti pagyrimo iš artimųjų. Viena iš dažniausiai ant šventinio stalo atsirandančių žuvų - vaivorykštinis upėtakis, savyje turintis gausybę naudingų maistinių medžiagų.
Pasak gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, ši žuvis yra omega-3 riebalų rūgščių šaltinis, turtinga mineralinių medžiagų ir baltymų, padedančių sustiprinti organizmą žiemą.
Norint gardžiai paruošti vaivorykštinį upėtakį, pirmiausia jį privalu tinkamai išdarinėti. Prieš kepant nepakanka išimti tik vidaus organus, svarbu pašalinti ir jo kaulus.
Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva teigia, kad prieš valgant upėtakį svarbu jį tinkamai išdarinėti, kad neliktų jokių kaulų ir nesukeltų pavojaus svečiams.
Vaivorykštinio upėtakio išdarinėjimas
„Nors upėtakiai priskiriami prie žuvų, kurios turi mažai ašakų, visgi reikėtų nepamiršti, kad jas išimti yra privalu. Pirmiausia reikėtų nupjauti žuvies galvą ir uodegą, tada įpjauti ties ketera, kuri eina per visą žuvies ilgį, ir visą ją pašalinti. Vėliau būtina atsargiai išimti kitus kaulus, stengiantis nepažeisti žuvies mėsos. Taip pat atkreipkite dėmesį į žuvies žiaunų sritį, kurioje gali būti užsilikusių mažų kauliukų. Juos derėtų išimti su aštriu peiliu, įpjaunant iki odos.
Norint šventėms nustebinti svečius ir paruošti įdarytą upėtakį, kaulus gali tekti pašalinti jau jį iškepus. Pasak specialistės, kitu atveju žuvis kepant gali subliukšti ir prarasti savo pirminę išvaizdą.
„Prieš patiekiant įdarytą upėtakį, keptą kartu su kaulais, labai svarbu juos pašalinti iš porcijos. Pirmiausia tokią žuvį derėtų supjaustyti gabaliukais, stengiantis pjauti kuo arčiau kaulo. Vėliau paimkite kiekvieną supjaustytą segmentą ir stumkite mėsą nuo kaulo. Stenkitės, kad ašakos liktų prikibusios prie žuvies odos.
Specialistė pažymi, kad ruošiant upėtakį svarbu jo neperkepti, nes kitu atveju žuvies mėsa gali išsausėti: „Upėtakį reikėtų kepti orkaitėje, 180 laipsnių temperatūroje apie 20-30 minučių. Kepantiems upėtakį pirmą kartą rekomenduočiau reguliariai žuvį orkaitėje patikrinti, kad ji nesukietėtų. Puikiai iškepusi upėtakio mėsa turi būti balta ir sultinga.
Žuvies valgymo įrankiai ir etiketas
Žuvies patiekalai išsiskiria ne tik savitais skoniais, savybėmis, bet ir valgio metu naudojamais stalo įrankiais. Protokolo ir etiketo specialistas Arminas Lydeka teigia, kad žuviai valgyti skirti peilis ir šakutė yra labai artimi įprastiems stalo įrankiams, skirtiems valgyti mėsai, tačiau turi specifinių bruožų.
„Visų pirma, tiek peilis, tiek šakutė skiriasi savo forma. Tai labiau atskiria šakutę, skirtą mėsos patiekalams valgyti, nuo šakutės, skirtos žuvies patiekalams valgyti“, - paaiškina specialistas.
Visi esame įpratę laikyti peilį dešinėje, o šakutę - kairėje rankoje. Pagrindinės taisyklės valgantiems žuvį išlieka tokios pat, tačiau A. Lydeka pabrėžia, jog ne visi moka taisyklingai laikyti stalo įrankius.
„Šiandien ne tik teisingiau, bet ir stilingiau yra laikyti stalo įrankį taip, kaip laikome rašiklį. Tai reiškia, jog turėtume nepaslėpti peilio ar šakutės koto saujoje, o laikyti įrankius taip, jog jų koteliai išeitų į paviršių šalia nykščio ir įrankio galas būtų matomas“, - tikina specialistas.
Etiketo ekspertas Giedrius Drukteinis atkreipia dėmesį į tai, jog jūros gėrybių šakutė yra maža, nes jos pirminė paskirtis buvo iškrapštyti mėsą iš krabo kojelių.
„Dar viena svarbi taisyklė, ko lietuviai tradiciškai nežino - žuvies mėsa iš pradžių yra nuimama nuo kaulų ir valgoma kaip filė. Negalima raikyti žuvies su jos kaulais“, - perspėja ekspertas.
Pasak A. Lydekos, pradėjus valgyti žuvį, kiekvieno asmeninis pasirinkimas, ar iškeptą žuvį pradėti doroti nuo uodegos, ar nuo galvos, tačiau svarbu įsidėmėti, kokie vaidmenys tenka peiliui ir šakutei.
„Peilis skirtas prilaikyti žuvį, o šakutė atskirti gabaliuką žuvies nuo kaulo ir dėti į burną. Jei prisilaikyti nereikia, tuomet peilio pagalba galima atskirą gabaliuką padalinti pusiau, atsipjauti didesnį ar mažesnį žuvies gabalėlį. Kaip ir visus kaulėtus patiekalus, gabaliukais pjaustytą žuvį su kaulais galima valgyti ir rankų pagalba, bet tik tuomet, kai jau nebegalima valgyti peiliu ir šakute. Šia taisykle praktiškai nei vienas kultūringas žmogus nesinaudoja, nes žuvį iki paskutinio kąsnelio galima suvalgyti naudojantis peiliu ir šakute“, - tikina etiketo specialistas.
Šviežios žuvies pasirinkimas
Žuvis - skanus ir sveikas produktas, kurį Big Green Egg kepsninėje galima pagaminti daugybe skirtingų būdų. Tačiau prieš įkuriant anglis reikia išsirinkti šviežią žuvį. Net geriausias receptas nepavyks, jei nebus kokybiškų ingredientų.
Jei turite patikimą žuvų pardavėją, rinkdamiesi gerą žuvį paprašykite jo patarimo. Jei tokio žmogaus neturite, teks kliautis savo nuojauta.
Išmokę išsirinkti šviežiausią žuvį visada būsite tikri, kad namo grįšite su geriausiais produktais. Laimė, atskirti šviežią žuvį nesunku, tereikia atkreipti dėmesį į kelis svarbiausius požymius.
Šviežios žuvies akys bus skaidrios ir iškilios, o pelekai - dar drėgni ir lankstūs (ypač atidžiai apžiūrėkite uodegos peleką). Jei pelekai iš pažiūros sausi, vadinasi, žuvis pagauta senokai. Taip pat apžiūrėkite žiaunas - jos turi būti raudonos.
Pati žuvis turi būti tvirta ir stangri, elastinga. Šviežia žuvis paliesta pirštu turėtų „atšokti“. Jei mėsa atrodo suglebusi, žuvis yra pasenusi arba buvo užšaldyta.
Užšaldyta žuvis praranda stangrumą, jos akyse atsiranda balti taškeliai. Tiesa, kartais balti taškeliai atsiranda ir šviežios žuvies akyse, kai ji uždedama ant ledo.
Aukščiau išvardyti požymiai yra universalūs ir pravers renkantis bet kokią žuvį. Tačiau vienos rūšies žuvis kartais smarkiai skiriasi nuo kitos. Be to, ją nusipirkus prieš kepant Big Green Egg kepsninėje vis tiek reikės išdarinėti, išpjauti filė.
Žuvies kepimas ant grotelių
Norint tinkamai iškepti žuvį ant grotelių, reikia susipažinti su visu kepimo procesu, kuris priklauso nuo to, kokią žuvį norėtumėte rinktis.
Žuvies filė paruošiama iš storiausių žuvies šonų, paliekant odą. Kepsniai yra ruošiami dažniausiai iš stambių žuvų, kurių mėsa yra tvirta ir riebi, o aplink esanti odai ir kaulai padeda išlaikyti žuvies vientisumą.
Lengvai pagardinkite druska ir pipirais. Papildomai pagardinti ir marinuoti reikėtų, kai žuvies filė nukeliama kepimo metu nuo ugnies, kad nesuliptų.
Jei renkatės kepti visą žuvį, tuomet ją galite įdaryti žolelėmis ir citrusiniais vaisiais.
Viena iš svarbiausių užduočių, kepant žuvį ant grotelių, yra kepti ją taip, kad žuvis nepriliptų prie grotelių ir nesuirtų. Sutepkite groteles į aliejų pamirkytu popieriniu rankšluosčiu ir žnyplėmis.
Rekomenduojama valyti 5-10 kartų, kiekvieną kartą į aliejų pamerkiant; popierinį rankšluostį. Uždarykite grilio dangtį, prieš tai įsitikindami kad ugnis vidutinė.
Mentele ar žnyplėmis pabandykite pakelti žuvį. Pabandykite švelniai pakelti žuvį žnyplėmis. Jei nepavyksta, toliau kepkite, bandydami kas 1 minutę pakelti nuo grotelių nesuardant žuvies.
Uždarykite grilio dangtį ir kepkite apie 10-12 min.
Žuvies kepimas folijoje padeda išsaugoti žuvies struktūrą, išlaikyti drėgmę ir neleidžia prilipti prie grotelių. Planuodami kepti žuvį folijoje, paruoškite mažiausiai du folijos gabalėlius.
Vieną grilio pusę įkaitinkite iki vidutinės-stiprios ugnies, žuvies folijos pakelius padėkite ant nekaitrios griliaus pusės. Kepkite apie 8-10 minučių.
Mentele arba žnyplėmis nuimkite folijos pakelius su žuvimi.