Dažnai pacientai nesupranta sterilaus tvarsčio būtinybės esant kraujuojančiai, atvirai žaizdai ir naudoja bet kokį po ranka pakliuvusį tvarstį. Tam, kad išvengtume infekcijų ir dėl jų atsiradusių komplikacijų, turime naudoti tik sterilų pleistrą ar tvarstį. Nesterilūs pleistrai bei tvarsčiai turėtų būti paliekami nedideliems pabrozdinimams ar paviršiniams pažeidimams“, - komentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Domantė Viliūnaitė.
Ką daryti susižeidus?
Įsipjovus ir esant nedideliam kraujavimui, būtina žaizdą dezinfekuoti - tai galima padaryti su specialiai tam skirtais antiseptiniais purškalais, o jeigu po ranka jų nėra, puikiai tinka ir paprasčiausias muilo tirpalas.
„Tuomet ant žaizdos reikėtų dėti sterilų tvarstį, kad žaizda nustotų kraujuoti bei nepatektų infekcija. Ne visada pleistrai ar bintai būna sterilūs, todėl jei žaizda yra atvira ir kraujuojanti, ir nežinote, ar jūsų turimos priemonės sterilios, geriau jų nenaudoti, kad būtų išvengta infekcijų grėsmės. Siekiant pagreitinti žaizdos gijimą, galima naudoti ir liaudiškas priemones, tokias kaip šviežios alavijo sultys, medetkos, gysločiai, kraujažolės“, - pataria vaistininkė.
Jei žaizda bus prižiūrima neteisingai, joje gali atsirasti infekcija, kuri apsunkins gijimą ir prailgins jo laiką bei gali iš esmės laikinai sutrikdyti gyvenimo kokybę. „Ypatingą dėmesį žaizdų priežiūrai reikėtų skirti žmonėms, kurie turi didelę infekcijos riziką: sergant nutukimu, cukriniu diabetu, rūkant, vyresniems žmonėms su lėtiniais kraujotakos sutrikimais bei tiems, kurie turi imuninės sistemos sutrikimų“, - atkreipia dėmesį D. Viliūnaitė.
Ji priduria, kad jei darbuojamasi virtuvėje, sode ar kitur, rekomenduojama naudoti guminius antpirščius, o jei žaizda ant plaštakos - gumines pirštines tam, kad žaizda būtų apsaugota nuo išorės ir nebūtų jokio sąlyčio su maistu ar sode esančiais patogenais.
Pasak jos, jei žaizda kraujuoja, gali tekti ją paspausti švariu, steriliu tvarsčiu, kol kraujavimas sustos. Atsižvelgiant į žaizdos tipą ir sunkumą, prieš ją sutvarstant gali prireikti žaizdą patepti tepalu su antibiotikais - toks tepalas įsigyjamas tik su gydytojo receptu, todėl naudojamas tik esant gilioms ir sudėtingoms žaizdoms.
„Jei žaizda nėra ypatingai gili, galima patepti jodo tepalu ar kitokiu antiseptinių savybių turinčiu tepalu - tai pagreitins žaizdos gijimą, apsaugos nuo infekcijų“, - teigia D. Viliūnaitė.
Kiek laiko tvarstyti žaizdą?
Kalbėdama apie tvarstymo trukmę, ji sako, kad viskas priklauso nuo žaizdos tipo ir sunkumo. Paprastai žaizdas, kurios nėra per gilios ar užkrėstos, gali pakakti tvarstyti tik dieną ar dvi, o gilesnėms ar sunkesnėms žaizdoms gali prireikti ilgesnio laiko.
„Kai kurias žaizdas gali tekti palikti atviras, pavyzdžiui, tokias, kurios gerai gyja ir neturi jokių infekcijos požymių, mat tai gali padėti išsausinti žaizdą ir paskatinti gijimą. Taip pat reikėtų reguliariai tikrinti žaizdą ir tvarstį, kad įsitikintumėte, jog žaizda tinkamai gyja, ar tvarstis nėra per daug įtemptas ir nesukelia dirginimo. Jei pastebėjote bet kokius infekcijos požymius, tokius kaip paraudimas, patinimas, karštis ar pūliai, arba jei žaizda negyja tinkamai, reikėtų kreiptis į gydytoją“, - akcentuoja vaistininkė.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors nedidelius pjūvius ir įbrėžimus dažnai galima saugiai gydyti namuose su tvarsčiu ar pleistru, yra tam tikros žaizdos, kurių nereikėtų tvarstyti patiems. Tai gilios, pradurtos, lėtinės ar užkrėstos žaizdos, taip pat nudegimai.
„Jei žaizda yra pakankamai gili, kad įmanoma pamatyti apatinius audinius, tokius kaip raumenys, kaulai ar riebalai, svarbu kreiptis į gydytoją. Šioms žaizdoms gali prireikti dygsnių ar kitų medicininių intervencijų, kad jos tinkamai užgytų ir sumažėtų infekcijos rizika. Tuo tarpu žaizdos, padarytos dėl aštrių daiktų, tokių kaip nagai, adatos ar gyvūnų įkandimai, gali būti ypač problemiškos, mat bakterijos ar kiti patogenai gali patekti į audinį. Jei turite pradurtą žaizdą, svarbu kreiptis į gydytoją, kad įsitikintumėte, jog žaizda yra tinkamai išvalyta ir gydoma“, - pabrėžia D. Viliūnaitė.
Jei nudegimas yra didesnis nei maža pūslelė arba apima didelę kūno dalį, derėtų kreiptis į gydytoją, mat nudegimai būna ypač skausmingi ir dėl netinkamo gydymo gali būti užkrėsti.
„Jei žaizda yra raudona, patinusi, šilta arba pūliuoja, ji gali būti užkrėsta. Užkrėstos žaizdos gali būti rimtos ir reikalauja skubios medicininės pagalbos, kad būtų išvengta infekcijos plitimo. Jeigu turite žaizdą, kuri neužgijo per kelias savaites arba nereaguoja į gydymą, turėtumėte kreiptis į gydytoją. Lėtinės žaizdos gali būti tam tikrų sveikatos būklių požymis“, - užbaigia vaistininkė.
Pirmoji pagalba nubrozdinus odą
Tai ypač dažna trauma, kuri įvyksta buityje arba darbe neatsargiai judant ar dirbant, kartu patiriami ir sunkesni kūno sužalojimai. Tokios traumos priežastys - neatsargus elgesys arba neprognozuojama trauma, kurios metu atviras odos paviršius yra paliečiamas kito daikto šiurkščiu paviršiumi. Liečiantis kontaktiniams paviršiams švelnus odos paviršinis sluoksnis nutrinamas. Įvykus traumai patiriamas vidutinio intensyvumo skausmas.
Netrukus sužalotame odos paviršiuje pasirodo rasojančio pobūdžio neintensyvus kraujavimas. Po tam tikro laiko aplink sužalotą paviršių išryškėja nežymus odos patinimas, paraudimas. Gerai išryškėja sužaloto odos paviršiaus plotas. Sužalojimą diagnozuoti nėra sunku.
Svarbu sužinoti, kokiomis aplinkybėmis įvyko trauma, koks sužalojimo pobūdis ir koks paviršiaus, į kurį buvo sužalota oda, užterštumas. Taip pat svarbu sužinoti, ar anksčiau yra pasitaikę panašių sužalojimų ir ar buvo atlikta stabligės profilaktika.
Gydant traumą atsimintina, kad nubrozdintos odos kraujavimas nebūna intensyvus ir paprastai sustoja savaime. Tęsiantis nesmarkiam kraujavimui sužalotą paviršių galima švelniai prispausti steriliu minkštu tvarsčiu. Tvarstis turėtų būti laikomas apie 30 min. Nevertėtų periodiškai tikrinti, ar kraujavimas sustojo, nes nuimant tvarstį nuo kraujuojančio paviršiaus nuplėšiamas švelnus besiformuojantis žaizdos apvalkalas, kurį nuplėšus kraujas vėl bėgs.
Svarbiausia neliesti nubrozdinto odos paviršiaus nešvariomis rankomis, neleisti jam kontaktuoti su nešvariu paviršiumi, pvz., užterštais drabužiais, avalyne ar kitais daiktais. Jeigu sužalotas paviršius nėra užterštas žemėmis, rūdimis ar kitokiais nešvarumais, aplink sužalojimą esanti sveika oda patepama dezinfekuojančiu tirpalu.
Nubrozdintą paviršių plonu sluoksniu padengiame riebaliniu antibiotiko tepalu ir steriliu bintu, servetėle arba, jei tai nedidelis plotas, užklijuojame steriliu pleistru. Tvarstis apsaugo nuo nešvarumų ir neleidžia patekti infekcijai.
Jeigu nubrozdintas odos paviršius užterštas žemėmis, rūdimis ar kitokiais nešvarumais, jį reikia nuplauti švariu vandeniu. Pašalinamos žaizdoje esančios plika akimi matomos nešvarumų dalelės. Muilas ar kitokie plovikliai žaizdai plauti neturėtų būti naudojami. Tai gali sukelti sužaloto paviršiaus dirginimą ir uždegimą.
Kai nubrozdintas paviršius pasidengia sausu šašu, žaizdą vertėtų laikyti atvirą. Kvėpuojanti žaizda gyja greičiau. Kad nubrozdinimo neskaudėtų, galima išgerti vaistų nuo skausmo. Gydytojai kas 10 metų rekomenduoja pasiskiepyti nuo stabligės.
Pirmoji pagalba įsipjovus
Tai dažna trauma, kuri gali įvykti buityje, darbe, iškyloje arba bet kurioje kitoje netikėtoje situacijoje. Tokio pobūdžio sužalojimų kasdien įvyksta apie kelis šimtus. Susižalojama neatsargiai elgiantis su aštriais pjaunančiais, kertančiais, plėšiančiais, duriančiais, šaunančiais arba kitais instrumentais bei daiktais.
Žaizda - tai sužalojimas, kurį nustatyti nėra sunku. Svarbu žinoti, kokiomis aplinkybėmis įvyko trauma, kokiu daiktu padaryta žaizda ir ar galėjo ji būti užteršta. Reikia žinoti, ar anksčiau yra pasitaikę panašių sužalojimų ir ar buvo atlikta stabligės profilaktika.
Apžiūros metu įvertinami žaizdos kraštai. Pagal žaizdos kraštų pobūdį apytikriai galima nustatyti, kokiu daiktu žaizda buvo padaryta.
- Jei kraštai lygūs, gausiai kraujuojantys - tai pjautinė žaizda.
- Jei kraštai lygūs, tačiau suspausti, gausiai kraujuojantys - kirstinė žaizda.
- Jei kraštai suspausti, nelygūs, traiškyti, negausiai kraujuojantys - muštinė žaizda.
- Jei kraštai lygūs, žaizda siaura, negausiai kraujuojanti ir apytiksliai atitinka duriamojo įrankio skersmenį (ylos, adatos, peilio ar kito daikto) - durtinė žaizda.
- Žaizdos kraštai suspausti, nelygūs, mažai kraujuojantys, kai kuriais atvejais gali palikti dantų išsidėstymo žymes - tai kąstinė žaizda.
- Jei žaizda primena skylutę, kulkos ar šrato padaryti žaizdos kraštai sumušti, nubrozdinti, tamsesnės spalvos - tai šautinė žaizda. Ji gali turėti išėjimo angą priešingoje pusėje. Išėjimo angos kraštai platesni, draskyti. Iš žaizdos kanalo srūva kraujas.
Be to, gali būti kombinuotos žaizdos, pvz., kąstinės plėštinės, trintinės plėštinės, durtinės pjautinės.
Žaizdos sužalojimo pobūdis taip pat nustatomas žaizdą nuskausminus ir apžiūrint su chirurginiais instrumentais. Jeigu žaizda gili, pvz., durtinė, kirstinė ar šautinė, gali būti reikalingi papildomi tyrimai, kuriuos atliekant galima nustatyti, ar nėra sužaloti giliau esantys audiniai ir organai.
Nedideles pjautines žaizdas, padarytas švariais pjaunamaisiais instrumentais, galima gydyti namų sąlygomis. Žaizdos kraštai patepami dezinfekuojančiu tirpalu. Nerekomenduojama dezinfekuojančio tirpalo pilti tiesiai ant žaizdos. Tai sukels audinių dirginimą, cheminį nudegimą.
Iš žaizdos srūvantis kraujas išvalo žaizdą. Kraujavimas sustabdomas suglaudus žaizdos kraštus ir užspaudus steriliu tvarsčiu. Kol visiškai sustos kraujavimas, tvarstis turėtų būti laikomas apie 20-30 min. Tvarstis apsaugo nuo nešvarumų ir neleidžia patekti infekcijai. Tam, kad neišsiskirtų nesugiję žaizdos kraštai, keletą dienų reikėtų tvarsčio nenuimti. Keičiant suteptą ir prie žaizdos prilipusį tvarstį reikėtų nukelti pagal žaizdos kraštų kryptį. Nors ir mažos žaizdos, tačiau veide ar galvoje esančios kraujuoja gausiai. Ypač gausiai kraujuoja iš plaukuotosios galvos dalies.
Dėl tvirtos ir nesubliūkštančios odos sandaros sužalotų kraujagyslių galai negali susitraukti. Siekiant sustabdyti kraujavimą reikia švariu ar steriliu audeklu tvirtai suspausti žaizdos kraštus. Suspaudus palaikyti 10-15 min.
Jeigu kraujas srūva per tvarstį, reikėtų uždėti storesnį tvarsčio sluoksnį ir stipriau suspausti žaizdos kraštus. Jeigu žaizda yra rankoje ar kojoje, galūnę pakėlę aukščiau širdies lygmens, kraujavimą sustabdysime greičiau. Jeigu taikant minėtas priemones kraujavimas per 15 min. nesustoja, reikėtų kreiptis į gydymo įstaigą.
- yra durtinė ar pjautinė žaizda, padaryta nešvariu ar surūdijusiu įrankiu, vinimi, žuvies kabliuku ir t.
- Muštinės, durtinės, plėštinės, traiškytinės, šautinės žaizdos ar žaizdos pėdose dažniausiai yra infekuotos. Todėl tokiais atvejais derėtų pasirodyti gydytojui.